){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Vaikų arterinis kraujo spaudimas (AKS) vertinamas kitaip nei suaugusiųjų. Tam yra sudarytos specialios norminės lentelės, kur AKS vertinamas pagal amžių, ūgį ir lytį. Kraujospūdžio procentilių riba derinama su ūgio procentilėmis. Normaliu vaikų kraujospūdžiu laikomas spaudimas, telpantis į 10–90 procentilių ribas pagal amžių, ūgį ir lytį.
Derėtų atsiminti, kad 6 metų amžiaus mergaičių ir berniukų AKS maždaug vienodas, 6–15 m. amžiuje kiek didesnis būna mergaičių, o po 16 m. – berniukų. Didesnis nei 90 procentilės kraujospūdis vaikui laikomas padidėjusiu, o mažesnis nei 10 – sumažėjusiu. „Tai dar ne hipertenzija ar hipotenzija. Tokią ligą diagnozuoti ar atmesti gali tik gydytojas po išsamių tyrimų“, – pabrėžia vaikų kardiologė dr. O.Kinčinienė.
Vaikų AKS negalima vertinti pagal „šiek tiek mažesnius nei suaugusiųjų“ kriterijus. „Pvz., suaugusiam žmogui, kurio kraujospūdis 115/75 mmHg, 10 mmHg sistolinio spaudimo padidėjimas iki 125 mmHg tikrai jokių blogų pasekmių neatneš. Mažam vaikui ar kūdikiui 10 mmHg pokytis gali reikšit labai rimtą ligą. Pvz., 3 m. vaikui sistolinio spaudimo padidėjimas 10 mmHg nuo 90 procentilės ribos (kas laikoma normaliu spaudimu) gali prilygti sunkiai arterinei hipertenzijai“, – aiškina dr. O.Kinčinienė.
Vaikų arterinė hipertenzija taip pat skirstoma į pirminę, kurios priežastys nėra aiškios ir kurią nulemia genetiniai veiksniai bei gausybė išorinių veiksnių, ir antrinę – sukeltą tam tikrų organų ar sistemų ligų (inkstų ir kraujagyslių, širdies, endokrininių ligų ir kt.). Jeigu anksčiau buvo manyta, kad vaikai serga tik antrine arterine hipertenzija, o pirminė vaikystėje – beveik egzotiška, tai pastarųjų metų tyrimai vis daugiau reikšmės teikia pirminei vaikų ir paauglių AH.
Tikslios vaikų anomalinio kraujospūdžio statistikos nėra ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, tačiau daugelis autorių pažymi šios patologijos dažnėjimo tendencijas.
Epidemiologinių tyrimų duomenimis, JAV beveik 14 proc. visų 5–17 m. amžiaus vaikų kraujospūdis padidėjęs, Graikijoje šis skaičius apie 12–15 proc. tarp 7–15 m. vaikų amžiaus. Vieno Kanadoje atlikto tyrimo metu padidėjęs kraujospūdis nustatytas– 7,4 proc. 4–17 m. amžiaus vaikų, kitose šalyse – apie 10 proc. Tai išties dideli skaičiai, kurie rodo, kad maždaug kas dešimtam vaikui nustatomas padidėjęs kraujospūdis.
Vaikams, ypač kūdikiams, labai sunku pamatuoti AKS. Iš vienos pusės, dėl to, kad trūksta tinkamos aparatūros. Mat norint, kad įvairaus amžiaus vaikams kraujospūdis būtų pamatuotas tinkamai, reikia turėti aparatą bent su penkiomis įvairaus dydžio manžetėmis, nes manžetė turi apimti 2/3 žasto.
„Kitas dalykas, kad pamatuoti kraujospūdį kūdikiui ar mažam vaikui yra sunku fiziškai. Viena, mažas vaikas judrus. Kita, kad į tokį rankos užspaudimą jis reaguoja kaip į agresiją, ima verkti, priešintis. Dėl to jį tiesiog sunku išlaikyti, o ir girdimumas būna silpnesnis“, – pasakoja kardiologė.
Taigi tiksliai vaiko AKS galima išmatuoti naudojant 2/3 žasto ilgo apimančią manžetę, kai vaiko kūno ir aplinkos temperatūra yra normali ir nekintama, vaikas nurimęs. Diagnozuoti per didelio ar per mažo kraujo spaudimo ligą galima tik įvertinus 3 matavimus atliktus iš eiles su 12 val. pertrauka ar atlikus ilgalaikę vaiko kraujospūdžio stebėseną specialiu aparatu.
Didesnė rizika sirgti arterine hipertenzija yra prieš laiką gimusiems arba labai mažo svorio vaikams, arba tiems, kuriems buvo perinatalinių komplikacijų. Taip pat didesnės rizikos sirgti grupei priskiriami vaikai, kuriems nustatomas augimo ir vystymosi sulėtėjimas, patyrusiems galvos ir pilvo traumų, taip pat tiems, kurių šeimoje yra sergančiųjų AH ar inkstų ligomis. Spaudimo anomalijos vaikams gali vystytis ir dėl arterinį kraujospūdį didinančių vaistų vartojimo, sergant pielonefritu, miego apnėja, valgantiems daug ir sūraus maisto, nutukusiems.
Arterinė hipertenzija skirtingai pasireiškia skirtingo amžiaus vaikams: naujagimiams ir kūdikiams dažniausiai nustatomas sulėtėjęs psichomotorinis vystymasis, traukuliai, dirglumas, širdies nepakankamumui būdingi požymiai. Vyresnių vaikų nusiskundimai labai panašūs į suaugusiųjų: galvos skausmai, nuovargis, mirgėjimas akyse, kraujavimai iš nosies, sumažėjusi fizinio krūvio tolerancija.
Vaikams, kaip ir suaugusiems, būdingas ir vienkartinis kraujospūdžio padidėjimas, vadinamoji „baltojo chalato“ hipertenzija. „Vieni autoriai teigia, kad vienkartiniai AKS padidėjimai vaikystėje metams bėgant praeina, kiti – kad pasitraukia tik laikinai, o vėliau, vaikui subrendus, startuoja kaip tikroji hipertenzija. Taigi yra duomenų, kad „baltojo chalato“ hipertenzija irgi yra priminės hipertenzijos pradinė išraiška“, – pažymi kardiologė.
Širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos tikslais kiekvienam rizikos grupei nepriklausančiam vaikui bent 1 kartą iki 3 metų amžiaus turi būti pamatuotas arterinis kraujospūdis. Vaikams, kurie priskiriami rizikos sirgti arterine hipertenzija grupei (neišnešiotumas, hipotrofija ir psichomotorinio vystymosi sulėtėjimas, pilvo ar galvos trauma anamnezėje, paveldimosios „kraujospūdžio“ ligos šeimoje, žalinga gyvensena ir kt.), AKS turėtų būti matuojamas kiekvieno apsilankymo pas pirmosios grandies gydytoją metu, neatsižvelgiant į amžių, t.y. ir mažesniems nei 3 m.
„Nustačius ar įtarus tiek padidėjusį, tiek sumažėjusį kraujospūdį vaikui, visų pirma būtina kreiptis į pirmosios grandies gydytoją, jis, įtarimui pasitvirtinus, nusiųs vaiką pas specialistą. Patiems „gydytis“ kategoriškai nerekomenduojama. Jei šeimos gydytojas nenustato kraujo spaudimo nukrypimo, o tėvams atrodo, kad vaiko kraujospūdis linkęs per stipriai didėti ar mažėti, derėtų atsiminti, kad kraujo spaudimą galima pradėti reguliuoti nemedikamentinėmis priemonėmis“, – pabrėžia dr. O.Kinčinienė.
Jeigu vaikas priskiriamas rizikos sirgti arterine hipertenzija grupei, rekomenduojama visiškai papildomai nesūdyti maisto. Druskos pakankamai yra ir žalioje mėsoje, ir daržovėse, ir duonos, mėsos gaminiuose ir kt. Kitas svarbus nemedikamentinio gydymo momentas – skirti pakankamą skysčių kiekį. Skysčių vaikui reikėtų duoti tiek, kiek reikia pagal jo fiziologinį poreikį. Koks konkrečiai kiekvieno vaiko fiziologinis skysčių poreikis, tėveliams turėtų pasakyti šeimos gydytojas. Pvz., 50 kg sveriančio paauglio dienos fiziologinis skysčių poreikis yra apie 2 l.
Viena didžiausių pastarųjų metų blogybių – nejudrumas. Ilgas be pertraukos sėdėjimas prie kompiuterio, besaikis televizoriaus žiūrėjimas didina įvairių ligų riziką, arterinės hipertenzijos – taip pat. „Todėl tėveliai turėtų stengtis, kad jų atžalos kiaurą parą netūnotų prie kompiuterio, kad protinę veiklą kaitaliotų su fizine. Įrodyta, kad kompiuteriai, televizoriai, kiti ekraniniai žaidimai yra centrinės nervų sistemos dirgikliai, kurie taip pat didina kraujospūdį. Todėl tėveliams turėtų rūpėti, kad jų vaikai pakankamai laiko praleistų gryname ore, būtų fiziškai aktyvūs, kad valgytų kuo paprastesnį namie paruoštą, o ne greitą mikrobangų krosnelėje pašildytą maistą, kurio tinkamumo vartoti laikas kone 2 metai. Iš tiesų paprastesnis gyvenimo būdas, kurio laikėsi mūsų seneliai, lemia ir geresnę sveikatą“, – pataria medikė.
:
I. Jei arterinis kraujospūdis padidėjęs:
a. valgomosios druskos (NaCl) maiste mažinimas arba jos pakeitimas vaistinėse parduodamomis ne natrio druskomis;
b. išgeriamo vandens ribojimas iki fiziologinio skysčių poreikio;
c. reguliarus vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas ne mažiau kaip 40 min. per dieną, 3–5 dienas per savaitę, vengiant ilgesnio kaip 2 val. sėdėjimo be pertraukos;
d. kūno masės mažinimas, koreguojant dietą pagal sveiko maisto piramidę;
e. žalingų įpročių (rūkymas, alkoholis ir pan.) atsisakymas.
II. Jei arterinis kraujospūdis sumažėjęs:
a. pakankamo skysčių kiekio vartojimas;
b. kojų raumenis treniruojantys fiziniai pratimai;
c. įprastinis valgomosios druskos kiekio vartojimas maiste;
d. specialių vaistinėse parduodamų elastinių kojinių nešiojimas.
„Visų šių priemonių galima imtis tik įsitikinus, kad arterinio kraujospūdžio anomalija nėra rimtos ligos požymis. Tai įmanoma tik po gydytojo konsultacijos“,– pabrėžė gydytoja vaikų kardiologė.
Širdies ir kraujagyslių ligų sukeliamos komplikacijos vis dar išlieka viena dažniausių mirties priežasčių. Arterinė hipertenzija – vienas labiausiai paplitusių širdies ir kraujagyslių susirgimų, kuri kasmet nusineša labai daug gyvybių visame pasaulyje. ...
Skaityti daugiauArterinė hipertenzija arba nuolat padidėjusio kraujo spaudimo liga – šių dienų skaudulys. Ne paslaptis, kad nuo širdies ir kraujagyslių ligų, tiksliau, jų sukeliamų komplikacijų, pasaulyje miršta daugiausiai žmonių. Lietuva – ne išimtis; mūsų šalyje „nebylioji žudikė“ paplitusi itin plačiai – teigiama, kad širdies ir kraujagyslių sutrikimai yra praktiškai kas trečios mirties priežastis. Vis dėlto arterinę hipertenziją galima sėkmingai gydyti, o dar geriau – labai dažnai jos įmanoma išvengti, tinkamai maitinantis ir pakankamai judant. Pakalbėkime apie tai, kuo pavojinga arterinė hipertenzija ir kodėl taip svarbu nuolat sekti savo kraujo spaudimą. ...
Skaityti daugiauAsmenų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, kasmet vis daugėja. Labai daug kalbama apie sveiko gyvenimo būdo svarbą, bet to nepakanka – arterinė hipertenzija paliečia vis daugiau net ir labai jaunų žmonių, o kartais ji neaplenkia net vaikų ir paauglių. ...
Skaityti daugiaukrūtinėje „spurdantis paukštis“ ar „kunkuliuojantis...
Skaityti daugiauNeseniai, balandžio mėnesį, minėjome Pasaulinę sveikatos dieną. Šių metų dienos akcentas – arterinė hipertenzija. Būtent ši liga visame pasaulyje laikoma prioritetine sveikatos problema. Ir tai suprantama: vienas iš trijų pasaulio suaugusiųjų serga hipertenzija, ir net 13 proc. (2009 m. duomenimis) visų mirčių sukelta aukšto kraujospūdžio. Kaip nesusirgti širdies ligomis? Kokios kiekvienam prieinamos priemonės atitolintų šias ligas?...
Skaityti daugiauKiekvienais metais gegužės 17 d. yra minima Pasaulinė hipertenzijos diena. Ši diena buvo pradėta minėti norint pabrėžti, kad galima išvengti tokių hipertenzijos sukeltų ligų kaip insultas, infarktas ar inkstų nepakankamumas, bei informuoti visuomenę apie hipertenzijos prevenciją, diagnostiką ir gydymą. Šių metų Pasaulinės hipertenzijos dienos šūkis – sveikas kraujo spaudimas – sveikas širdies plakimas. Prieširdžių virpėjimą, kitaip širdies aritmiją, dažnai sukelia padidėjęs kraujo spaudimas, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Todėl išlaikydami normalų kraujo spaudimą išlaikysite ir normalų širdies ritmą. ...
Skaityti daugiauParadoksas, tačiau, kylant pragyvenimo lygiui, širdies ir kraujagyslių ligų sparčiai daugėja: Lietuvoje mirštamumas nuo jų daugiau nei du kartus didesnis už Europos vidurkį. Aterosklerozė, miokardo infarktas, arterinė hipertenzija ir kiti širdies sutrikimai dažnai pakerta darbingo amžiaus žmones, dažnas susirgęs lieka neįgalus ir nedarbingas....
Skaityti daugiauArterinė hipertenzija – viena žinomiausių ligų. Tačiau, nepaisant aiškiai įrodytos arterinio kraujo spaudimo mažinimo naudos, ligi šiol didelė dalis pacientų efektyviai nesigydo. Daugelis jų mano, kad nedidelė hipertenzija nėra rimtas sveikatos sutrikimas, o su gydytojų teigimu, kad tai liga, kurią dažnai reikia gydyti visą gyvenimą, išvis nenori sutikti. Svarbius padidėjusio kraujospūdžio liga sergančių pacientų klausimus komentuoja Kauno klinikų kardiologė doc. Audronė Statkevičienė....
Skaityti daugiauŠeima, darbas, mokslai, svajonės, užsibrėžti tikslai – yra daugybė dalykų, dėl kurių nuo ryto iki vakario skubame negalvodami. Kol vieną dieną liga staiga priverčia sustoti. Ir visa, kiek pasiekta, tą pačią akimirką netenka prasmės. Kalbame apie padidėjusį kraujospūdį, kuris dažniausiai apie save praneša per vėlai, kai liga jau progresavusi ir pasekmės gali būti grėsmingos....
Skaityti daugiauKiekvienas mūsų skirtingai reaguojame į mums skirtus likimo išbandymus, į tai, ką sako gydytojai. Kai kurie laikosi pozicijos: paklausau ką sako, bet darau kaip man reikia. Kiti net nesiklauso patarimų. Šiandien siūlau paskaityti apie vieną ganėtinai nesudėtingą, tačiau pamokantį atvejį, beje, tai nėra kazuistinis atvejis, tai – neretai ištinkanti realybė. Taigi – apie arterinę hipertenziją ir jos pasekmes....
Skaityti daugiauPirminė arterinė hipertenzija dėl didelio paplitimo yra aktuali problema, ja serga apie 50 proc. žmonių. Tai vienas iš pagrindinių išeminės širdies ligos išsivystymo rizikos veiksnių. Ja gali sirgti bet kokio amžiaus žmonės, netgi vaikai, tačiau dažniau serga vyresni ar nutukusieji....
Skaityti daugiauGyvendami XXI amžiuje neišvengiame streso, įtempto gyvenimo ritmo, buitinių problemų, nespėjame pavalgyti arba, atvirkščiai – persivalgome. Yra vartojančių alkoholį, rūkančių. Todėl dažnai susiduriame su įvairiomis sveikatos problemomis. Įdomu tai, kad pacientais tampa vis jaunesni žmonės. Jeigu anksčiau tam tikromis ligomis sirgdavo tik vyresnio amžiaus, tai dabar tomis ligomis serga jauni, veiklūs asmenys. Viena iš tokių ligų, iš pradžių nerodanti jokių simptomų, – tylioji arterinė hipertenzija. Tačiau dažnai jos ir su ja susijusių rimtų sveikatos sutrikimų galima išvengti, laikantis sveikos gyvensenos principų. Išsamiau apie tai konsultuoja gydytoja kardiologė Sigita LIPOVIENĖ....
Skaityti daugiauArterinė hipertenzija yra medicininis terminas, kuriuo vadinamas padidėjęs kraujo spaudimas. Kraujo spaudimas – tai kraujo slėgis į kraujagyslės sienelę, augantis ir krentantis sulig kiekvienu širdies dūžiu. Kraują, kuris neša deguonį, širdis turi išstumti tam tikru spaudimu, kad jis pasiektų vidaus organus. Jei tas spaudimas per didelis, pakenkiamos kraujagyslių sienelės, storėja širdies raumuo, atsiranda pokyčių inkstuose, smegenyse, akyse. Sveiko žmogaus kraujo spaudimas irgi nėra pastovus ir kinta priklausomai nuo veiklos.Kraujo tėkmės jėga kiekvieno širdies susitraukimo pradžioje didėja, o vėliau mažėja. Todėl kraujo spaudimas išreiškiamas dviem skaičiais: pirmasis, didesnysis, skaičius atspindi širdies susitraukimo sukurtą spaudimą ir vadinamas sistoliniu, o antrasis, mažesnysis, skaičius atspindi spaudimą kraujagyslėse širdžiai ilsintis ir vadinamas diastoliniu. Kraujo spaudimas matuojamas gyvsidabrio stulpelio milimetrais (mmHg). Normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra apie 120/80 mmHg. Pavojaus nėra, jeigu jis neviršija 140/90 mmHg, tačiau jei kraujospūdis nuolat didesnis nei 140/90 mmHg – jį būtina mažinti. Tai nėra senėjimo požymis, tai yra liga, kurią reikia gydyti!!! ...
Skaityti daugiauTęsiame straipsnių ciklą apie arterinę hipertenziją ir jos gydymą. Praėjusiuose numeriuose pasakojome apie ligą sukeliančias priežastis, jos profilaktiką ir nemedikamentinius gydymo būdus. Šį kartą, kaip žadėta, – išsamiau apie hipertenzijos gydymą vaistais. Apie tai papasakojo Kauno II klinikinės ligoninės Kardiologijos skyriaus gydytojas Artūras JAKUITIS. ...
Skaityti daugiauNorint maksimaliai kontroliuoti pirminę arterinę hipertenziją ir užkirsti kelią naujiems ligų atvejams bei sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, reikia nuosekliai vykdyti ne tik antrinę, bet ir pirminę bei tretinę profilaktiką....
Skaityti daugiauSpalio pabaigoje Vilniuje vyko vienas svarbiausių hipertenzijos forumų pasaulyje - 3-iasis Baltijos ir Šiaurės šalių hipertenzijos kongresas. Jame dalyvavo daugiau nei 600 žymiausių Europos širdies ir kraujagyslių ligų specialistų. Jie dalijosi naujausia informacija apie padidėjusio kraujo spaudimo prevenciją bei gydymą. Pranešimus skaitė 40 žymiausių šios srities specialistų, jie pristatė moderniausius diagnozavimo, gydymo metodus ir vaistus....
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiauArterinė hipertenzija, arba aukšto kraujospūdžio liga, yra vienas pagrindinių išeminės ligos rizikos veiksnių. Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos (PSO) duomenimis, išeminė širdies liga – trečioji pagal dažnumą asmenų iki 65 metų mirties priežastis. Apie aukštą kraujospūdį ir jo gydymo ypatybes kalbamės su KMU Kardiologijos klinikos Lėtinės išeminės širdies ligos sektoriaus vadove, KMU Kardiologijos instituto Klinikinės kardiologijos laboratorijos vedėja prof., habil. dr. Rūta BABARSKIENE....
Skaityti daugiauŽiemos šventės didina infarkto riziką [i]naujausiais duomenimis, net 81 proc....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauStaigiausiai kraujospūdis pakyla rytinėmis valandomis, su jo pakilimu susijusios daugelis arterinės hipertenzijos komplikacijų – insultas, miokardo infarktas, aterosklerozinės plokštelės, pilvo aortos aneurizmos plyšimas ir kt. Todėl taip svarbu šią ligą laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti....
Skaityti daugiauŽmonėms, kurie nepaiso aukšto kraujospūdžio ir nesigydo, yra 7 kartus didesnė rizika susirgti insultu, 6 kartus – širdies nepakankamumu. Ėmusis tinkamų priemonių ši rizika sumažėja beveik perpus. ...
Skaityti daugiauArterinė hipertenzija (AH) – padidėjusio kraujospūdžio liga, į kurią kartais rimtai nežiūrima. Kodėl? Padidėjęs arterinis kraujospūdis šiandien traktuojamas kaip įprastas dalykas, ypač vyresniame amžiuje. „Toks supratimas verčia ignoruoti būtinybę tinkamai gydyti šią ligą, ilgą laiką nepasireiškiančią jokiais simptomais. Iš tiesų, prabėga ne vieneri metai, kol dėl pažeistų širdies, inkstų ar smegenų arterijų išsivysto sunki, dažnai nebeišgydoma komplikacija. Ko gero, pagrindinė problema – kad ir sirgdami AH ilgą laiką daugelis jaučiasi gerai“, – pažymi Kauno klinikinės ligoninės gydytoja rezidentė Dovilė Baltušauskienė....
Skaityti daugiauPastaruoju metu pasaulyje arterinė hipertenzija (AH) virsta epidemija, su kuria mes lyg ir susitaikėme. Kiekvieną dieną apie 20 žmonių Lietuvoje ištinka miokardo infarktas, krūtinės angina kasdien nustatoma kone 100 pacientų, dar apie penketą ligonių miršta nuo išeminės širdies ligos. Tai daugiau negu žūsta avarijose. Ar mūsų žmonės jau suvokia, kad sveikata – vertybė, kuria turi pasirūpinti patys? Kaip jiems įskiepyti mintį, kad vaistus nuo padidėjusio kraujospūdžio reikės vartoti visą likusį gyvenimą? Kuo pavojingas vaistų vartojimo nutraukimas? Apie tai kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikų kardiologe doc. Audrone Statkevičiene....
Skaityti daugiauNepaisant kardiologijos laimėjimų, specialių prevencinių širdies ir kraujagyslių programų, Lietuvoje nemažėja ar nedaug mažėja mirtingumas nuo išeminių ligų, infarkto, insulto, didėja sergančių diabetu ir metaboliniu sindromu atvejų skaičius. Tokią išvadą, pristatydamas metinį pranešimą, paskelbė Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas Juozas Pundzius. Dažniausia širdies ir kraujagyslių liga – arterinė hipertenzija (AH). Apie šios ligos aktualijas kalbėjomės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų generaliniu direktoriumi prof. Aleksandru Laucevičiumi....
Skaityti daugiau
