){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Mokslininkai sutaria, kad dabar turimos žinios yra tarsi daugybė suprantamų dalelių, kurias reikia sudėlioti į visumą, kad galėtume išsamiai ir aiškiai suprasti šios ligos išsivystymo priežastis. Kokios gi šios „dalelės“? Mokslininkų dėmesys sutelktas į:
• Smegenų biocheminius pokyčius. Daug mokslininkų tiria medžiagas – neurotransmiterius (dopaminą, serotoniną, noadrenaliną), kurios leidžia perduoti informaciją iš vienos nervinės ląstelės į kitą. Naujausi vaistai nuo psichozės, sukurti šizofrenijai gydyti, kaip tik reguliuoja šių medžiagų pusiausvyrą.
• Smegenų kraujotaką. Naujausi smegenų neurovizualiniai tyrimai leidžia matyti smegenų sritis, kuriose suaktyvėja kraujotaka, apdorojant informaciją. Atrodo, jog sergančiųjų šizofrenija smegenyse yra sutrikę ryšiai tarp skirtingų smegenų sričių.
Mokslininkai yra nustatę, kad haliucinacijų metu pasireiškia neįprastas smegenų aktyvumas.
• Molekulinę biologiją. Sergantieji šizofrenija turi neįprastų smegenų ląstelių. Kadangi šios ląstelės susiformuoja dar iki žmogaus gimimo, kyla minčių, kad šizofrenijos vystymosi priežastys gali glūdėti vaisiaus vystymosi periode. Galbūt šitai nurodo polinkį vėliau susirgti šizofrenija.
• Genetinis polinkis. Genetiniai šizofrenijos tyrimai vis dar tęsiasi. Paveldimas šizofrenijos genas nėra nustatytas. Šizofrenija dažniau pasireiškia kai kuriose šeimose, bet aišku ir tai, kad dalis sergančiųjų neturi šeiminės šizofrenijos istorijos.
• Stresas. Stresas nesukelia šizofrenijos. Tačiau tyrimai rodo, kad stresas pablogina jau sergančio šizofrenija paciento būklę.
• Priklausomybės nuo narkotikų ir kitų medžiagų. Alkoholis, nikotinas, narkotinės medžiagos nesukelia šizofrenijos. Tačiau kai kurios medžiagos gali sukelti psichozės epizodus jau sergantiems šia liga. Minėtos medžiagos taip pat gali sukelti į šizofreniją panašius simptomus sveikiems asmenims.
Šizofrenija yra:
• Smegenų liga, pasireiškianti tam tikrais specifiniais simptomais, atsirandančiais dėl organinių ar biocheminių pokyčių smegenyse.
• Liga, kuri paprastai pirmą kartą nustatoma jauname – 16–25 m. amžiuje.
• Liga, gydoma medikamentais.
• Gerokai dažnesnė, nei žmonės mano – ja serga net 1 iš 100 žmonių.
• Liga, kuria sergantys žmonės gyvena įprastą gyvenimą.
Šizofrenija nėra:
• Asmenybės „skilimas“.
• Liga, išsivystanti dėl vaikystės traumų, blogo auklėjimo ar skurdaus gyvenimo.
• Nėra asmens nesėkmių ar sunkių išgyvenimų rezultatas.
Statistiniai duomenys rodo, kad apie ketvirtadalį sergančiųjų, kurie gydomi, pasveiksta maždaug per 5 m. Apie du trečdalius serga daug metų, protarpiais paūmėjant ligos simptomams, ir maždaug 10–15 proc. sergančiųjų serga sunkiai, liga pakeičia jų gyvenimą, jie tampa neįgalūs ar net miršta. Šizofrenija sergantys žmonės miršta anksčiau palyginti su bendra populiacija. Savižudybių skaičius tarp sergančiųjų šizofrenija 10–13 proc. didesnis nei bendroje populiacijoje.
Ligos simptomus galima skirti į dvi dalis: pozityviuosius ir negatyviuosius.
Pozityvieji simptomai
Pozityviaisiais vadinami tokie simptomai, kurie atsiranda kaip papildomi požymiai, nebūdingi sveikiems asmenims. Vienas iš jų – tai haliucinacijos. Jos gali būti: klausos, regėjimo, taktilinės (lietimo), skonio, uoslės. Šizofrenija sergantysis gali girdėti balsus, kurių nėra; balsai paprastai girdimi galvoje; jie gali komentuoti, grasinti, kalbinti, perspėti. Ligoniui gali atrodyti, kad balsai viduje kalba taip garsiai, kad juos girdi net ir aplinkiniai. Kartais balsai nurodinėja, kaip elgtis, „valdo“ ligonį.
Kiti pozityvieji simptomai, būdingi sergančiajam šizofrenija, – kliedesiai. Tai yra klaidingi asmens įsitikinimai, neturintys realaus pagrindo ir nepaaiškinami kultūriniais ar religiniais asmens įsitikinimais. Kliedesiai gali būti įvairių temų. Sergantysis gali galvoti esąs persekiojamas, nuodijamas. Dažnai išsivysto poveikio kliedesys, tuomet asmuo mano, kad jį kažkas veikia elektra, bangomis, kad televizija ar radijas siunčia jam specialias žinias ir t.t. Būdinga tai, kad dažnai ligoniui atrodo, jog kaip tik artimas žmogus yra tas, kuris linki blogo, stengiasi pakenkti. Būdingas didybės kliedesys, kai asmuo ima manyti ir elgtis kaip koks nors labai ypatingas, žymus asmuo.
Taigi sergančiojo elgesys keičiasi, nes jis ima gyventi tarsi „nerealiame, pasikeitusiame pasaulyje“.
Negatyvieji simptomai
Šizofrenija sergantis žmogus ilgainiui keičiasi. Paprastai tai labiau pastebi aplinkiniai nei pats ligonis: jis tampa lėtesnis – lėčiau kalba, eina, sulėtėja jo mąstymas. Jis tampa uždaras, abejingesnis aplinkai, keičiasi gyvenimo ritmas (pvz., naktį budrus, o visą dieną miega). „Kūno kalba“ taip pat keičiasi. Tai ir yra vadinamieji negatyvieji simptomai, kartais dar vadinami deficito simptomais, nes iš tiesų tai yra motyvacijos, valios sumažėjimas, jie gali pasireikšti nestipriai ar labai stipriai. Negatyvieji simptomai nėra tokie akivaizdūs, kaip pozityvieji, tačiau jie pastovesni. Dažnai tokius negatyvius simptomus gana sunku nustatyti, ypač ligai vystantis ankstyvame amžiuje, kai jauni žmonės linkę eksperimentuoti keisdami savo gyvenimo stilių.
Šiandien nereikėtų žiūrėti į šią ligą su tokia baime, kuri galbūt buvo pagrįsta prieš 30 m. Specifinio vaisto nuo šizofrenijos nėra, bet ši liga sėkmingai ir veiksmingai gydoma. Kaip teigia JAV Psichikos sveikatos nacionalinė konsultacinė taryba, šios ligos gydymo rezultatai panašūs į gydymo nuo širdies ligų rezultatus.
Visų pirma, svarbu šizofreniją diagnozuoti kaip galima anksčiau, kad kuo anksčiau būtų pradėta gydyti. Tyrimai rodo, kad ankstyvas gydymas apsaugo nuo nepalankių ligos baigčių. Kai kuriems ligoniams gali tekti gydytis ligoninėje. Tai tie, kurie serga sunkiomis ligos formomis, pasireiškiančiomis kliedesiais, haliucinacijomis, turintys savižudiškų ketinimų, galintys kelti pavojų sau ar aplinkiniams, negalintys savimi pasirūpinti ir pan. Tokie ligoniai dažniausiai nesupranta savo ligos, jie nesupranta ir nėra pajėgūs savarankiškai vartoti vaistų namuose. Na, o, kaip žinoma, negydant ligonio būsena visada tik blogėja.
Smegenyse gaminasi reikalingos medžiagos – neurotransmiteriai. Sergant psichikos liga, sutrinka šių cheminių informacijos pernešėjų pusiausvyra. Antipsichoziniai vaistai (APV) normalizuoja sutrikusią neuromediatorių pusiausvyrą ir taip gydo ligą. Jais gydoma šizofrenija, kitos kilmės psichozės, taip pat asmenybės, elgesio sutrikimai, hipomanijos ar manijos būsena, demencija. Nedidelės kai kurių APV dozės veiksmingai gydo nerimą, įtampą, sujaudinimą.
Visus APV sąlyginai galima suskirstyti į senos kartos vaistus, dar dažnai vadinamus klasikiniais ar tipiniais antipsichotikais, ir į naujos kartos, arba atipinius, APV. Gerai žinomi pirmųjų atstovai: chlorpromazinas, haloperidolis, trifluoperazinas, sulpiridas ir daugelis kitų.
Dabartiniu metu vis dažniau skiriama atipinių APV, kurie yra pakankamai veiksmingi ir pasižymi silpnesniais šalutiniais poveikiais. Tačiau nėra gerai žinomi kai kurių iš šių vaistų ilgalaikio vartojimo šalutiniai poveikiai. Lietuvoje jau vartojami ir gerai žinomi atipiniai APV: klozapinas, amisulpridas, olanzapinas, risperidonas, kvetiapinas, ziprazidonas.
Yra įvairios vaistų formos – tabletės, skysta geriamoji forma, injekcijos (į veną, į raumenis), ilgalaikio poveikio vaistai, kurių nereikia vartoti kasdien.
Kiekvienas vaistas turi gydomąjį poveikį (jo siekiama skiriant konkretų vaistą) ir šalutinį – nepageidaujamą poveikį. Šalutinių poveikių turi ir APV. Dažniausi iš jų – judesių sutrikimai (ekstrapiramidiniai simptomai), svorio augimas, burnos džiūvimas, nerimas, drebulys, pablogėjęs regėjimas. Judesių sutrikimai būdingesni senesnės kartos APV. Tuo tarpu naujos kartos – atipiniai APV pasižymi mažesniais šalutiniais poveikiais ir geriau toleruojami. Tačiau netgi kai kurie naujesni vaistai, pvz., klozapinas, gali sukelti kraujo pokyčius, todėl jų vartojantiems reikia reguliariai tikrinti kraują. Yra naujos kartos APV, kurie gali paskatinti svorio augimą bei kitus medžiagų apykaitos sutrikimus. Todėl kiekvienam pacientui vaistas parenkamas individualiai, įvertinus šiuos aspektus ir aptarus jų riziką su gydytoju. Naujausi Lietuvoje pasirodę atipiniai APV (pvz., ziprazidonas, aripiprazolis) pasižymi ne tik mažesne judesių sutrikimų rizika, bet ir kitomis geresnėmis, medžiagų apykaitos netrikdančiomis savybėmis.
Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių....
Skaityti daugiauRankose laikote žurnalą „Sveikas žmogus“, kuriame įprasta rasti daugybę informacijos apie įvairias ligas bei jų gydymą, sveiką gyvenseną, sportą, liaudies mediciną, psichologiją. Visa tai logiška, tačiau ar nevertėtų savęs paklausti, ar viso to užtenka, kad žmogus būtų visavertis ir sveikas plačiąja prasme? Kad gerai jaustųsi ne tik dėl to, kad neserga, bet ir todėl, kad gali laisvai bendrauti, pasitiki savimi, nejaučia jokių barjerų. Viena iš sričių, kurios neišmanydamas joks žmogus nesijaus laisvai bet kurioje situacijoje, – etiketas. Taigi apie etiketą, jo prasmę, esmę ir dar daugiau kalbamės su etiketo protokolo specialistu Seimo nariu Arminu LYDEKA...
Skaityti daugiauar ilgai reikia gydyti depresiją? paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai...
Skaityti daugiauyra daug būdų, padedančių kovoti su depresija: • prisiminkite, kad...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauLytinis brendimas – sudėtingas ir labai svarbus kiekvieno žmogaus gyvenimo periodas. Šį keletą metų besitęsianti procesą galima apžvelgti ir iš fiziologinės, ir iš psichologinės pusės. Fiziologija veikia bręstančio vaiko psichologiją. O psichinė bręstančio žmogaus būsena dažnai keičiasi ir jam pačiam net kartais būna sunku su savimi, jau nekalbant apie aplinkinius. Lytinis brendimas – periodas, kuris gali turėti įtakos ir tolimesniam žmogaus gyvenimui. Tad verta žinoti, ką apie šį nelengvą laikotarpį mano gydytojas psichoterapeutas-seksologas bei lytinio brendimo fiziologiją stebinti vaikų endokrinologė. ...
Skaityti daugiauGyvenimas lieka gyvenimu, ir norime to ar ne, kartais atsiduriame meilės trikampyje. Gana dažnai moterys draugauja su vedusiais vyrais. Kartais tai tęsiasi ne metus ar dvejus, o dešimtmečius. Kodėl tai vyksta? Mūsų pašnekovė gydytoja ginekologė Ingrida Kravčenkienė sako: „Esu moteris, sukaupusi nemažą gyvenimo patirtį. Bėgant metams jaunatvišką maksimalizmą iškeičiau į maksimalią toleranciją.“ Taigi laisvos moters ir vedusio vyro santykių peripetijos ir perspektyvos moterų gydytojos akimis....
Skaityti daugiauNieko neveikdamas žmogus gali susirgti. Nes jis nerealizuoja savęs, jaučiasi nelaimingas. Tas nieko neveikimas gali parodyti, kad žmogus turi gilesnių psichologinių problemų. Kaip teigia psichologė-psichoterapeutė Loreta DIELIAUTIENĖ, kartais prie tinginystės priveda neišspręsti vidiniai konfliktai. Kai jie išsprendžiami (jei žmogus dirba su savimi), pajudama pirmyn. ...
Skaityti daugiauKaip bet kuri kita emocija, pyktis sukelia tam tikrus fiziologinius pokyčius: supykus į kraują plūsteli adrenalinas, padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, įsitempia raumenys, padidėja prakaitavimas, keičiasi mąstymas, nuslopsta virškinimo ir medžiagų pasisavinimo procesai. Vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo ryšį tarp pykčio ir ligų. ...
Skaityti daugiauManipuliacija – tai slaptas psichologinis poveikis kitam žmogui, siekiant naudos sau. Iš tikrųjų manipuliacija yra visur, kur nėra logikos, ir tai yra tiek įprastas bendravimo būdas, kad dažniausiai jo net nepastebime. Kai sakome „Kaip man pasisekė“ ir kartu tikimės pagyrimo, – tai jau manipuliacija. Jei žmogus norės būti mandagus ir pasirodyti geranoriškai nusiteikęs mūsų atžvilgiu, – jis bus priverstas pagirti. Manipuliatorius visada apeliuoja į jausmus, o ne į proto argumentus....
Skaityti daugiauŽmonės (dažniau moterys, nors pasitaiko ir vyrų) teiraujasi, kaip padėti šeimos nariui ar partneriui išmokti kontroliuoti pyktį arba kaip padėti jį išsklaidyti. Tokie asmenys paprastai sako, kad myli savo žmoną (vyrą), kad tai puikus žmogus, turintis tik vieną trūkumą – pykčio priepuolius. Tokius pykčio priepuolius sunkiai išgyvena vaikai, dažnai tampantys pykčio objektu, kaip silpnesni ir nemokantys apsiginti. ...
Skaityti daugiauKairiarankystė — ne liga, ne įprotis ir ne defektas. Manoma, kad tai įgimtas dalies žmonių organizmo požymis, už kurį nuolat buvo baudžiama ir šaipomasi. Mokslininkų teigimu, dešiniarankiai ir kairiarankiai – visiškai skirtingi žmonių tipai, turintys skirtingą sąmonę ir pasaulio suvokimą. Kairiarankiams sunkiau gyventi ne pagal savo įpročius sutvarkytame pasaulyje, tačiau jie puikiai sugeba prisitaikyti ir naudotis savo unikalumu....
Skaityti daugiauSkonį vadina penktuoju jausmu. Dažniausiai net nesusimąstome, kaip praturtina mūsų gyvenimą gebėjimas jausti skonį. Valgydami skanų patiekalą jaučiame malonumą vien dėl to, kad galime pajusti ir įvertinti jo skonį, ir neprisiliečiame prie jo, jei skonis pasirodo įtartinas. ...
Skaityti daugiauNiekas negali išvengti streso - tai yra neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Prie to prisideda įtampa darbe, šeimoje ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Tačiau jūs stresą galite valdyti. Šie patarimai padės jums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir valdyti įtampą bet kurioje situacijoje....
Skaityti daugiauKartais sakoma, kad „visos ligos dėl nervų“. Ir čia yra nemažai tiesos – nervų įtampa gali sukelti ne vieną ligą. Sirgti nenorime nė vienas, bet kaip šios įtampos išvengti? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Neuromeda“ neurologe dr. Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauGydytojo duris dažnai praveria pacientai, skųsdamiesi, jog jų galvos smegenų funkcijos suprastėjo: sunku susikaupti, mąstymas sulėtėjo, tapo išsiblaškę, lieka daug neatliktų darbų. Ar tai su amžiumi susiję pokyčiai? Bei jei pacientui tik 30? Ar gali tokių sutrikimų atsirasti dėl nuovargio?...
Skaityti daugiau
kiekvieną kartą kai einu miegoti prieš užmiegant apie tai galvoju... kartais girdžiu balsus, arba atrodo, kad kažkas persekioja ir nori nužudyti.
Gal kas esat susidure su tuo kaip prikalbint toky zmogu gydytis. buciau dekingas uz informacija
mano skype : martynasone
Visiems daug daug stiprybės.
Jau 3 metus vartoju zeldox ir gyvenu normalų gyvenimą, dirbu. Tik štai apie vaikus negalvoju -geriau jau būsiu viena. Nenorėčiau, kad mano vaikai taip pat susirgtų, nes žinau, kokia sunki ligos pradžia. Dabar visiškai nebebijau savo ligos, paskutinį kart ji pasirodė prieš kelis mėnesius, bet jau ir nebebuvo baisu, per savaitę namuose praėjo. Aplinkiniai net nesuprasdavo, kada man blogai. Dabar optimistiškai žiūriu į ateitį, nes jaučiu, kad blogiausia jau praeity.
P.S. man neramu ir del mano seses jai nesveika didybes manija ir bijo viesumos uztraukineja uzuolaidas, bijo prieiti prie lango, kai paklausi kas, kaip, kodel, atsako nezinau, isterija...
Tai isgydoma, nors kad i akis nekristu ?
Kai buvau maza buvau nenormaliai protinga,nu toks keistas vaikas visada budavau su suagusiais , nes kiti atrode kvailiukai ir pan., bet cia dar ne pozymis...
Pozymis buvo kai girdedavai ”Dundo” (toks buvo kalbetojo vardas) balsa, o isakymai buvo standartiniai issirenkti nuogai, ejti prie lango, sau darytis kazka blogo ir panasiai, vaizduoti aisku kaip priklauso buvo nenormaliai gera, galedavau pasisneket su kuo noriu, nors to zmogaus salia ir nebudavo, dar maniau, kad esu kazkokia isrinktoji ir laukiau kazko is kazkur, ech kai db prisimenu atrodo tada buvo viskas taip vaikiska, bet kartu ir taip rimta...
Sprendimas...
Itikejau, nors ir keista, bet ta pacia akimirka viskas liovesi, tikrai viskas, neliko nei ”dundo” (nuo sio zodzio man dar dabar kunas sudreba), nei nenormalios vaizduotes, elgesys ir jausmai tapo normalus, net bendravimas tapo normalus.
Dabar...
Dabar as rupinuos ta liga sergancia mama, bet sita nukelsiu i kita komentara ;)
Nebeieskau meiles.Supratau,kad ji slypi manyje.Gal ir uzsilenks tas mano protelis nuo tos amfos,bet geriau ”silta” negu ”salta”
Dėkui
musu padetis siek tiek isskirtine,mes toli nuo artimuju,o i bet koki prasyma pasitart su jais...gaunu atsakyma,jog tik artimuju ir mediku pagalba jis dabar toks...jog chemija ji galutinai butu suzlugdzius.Tau nors yra prosvaiste,jog bando gydytis.o as kiekviena diena,drebancia sirdim vis gryztu namo,galvodama,gal kas pasikeis...bet deja.
jis net nevadina tai gerimu,tai jo vaistai.tapo piktas,agresyvus...vietoj meiles zodziu ,pasipyle vien priekaistai...
as ji is ties myliu,bet kaip elgtis toliau nezinau,nes i ligonine savo noru jis niekada nesiguls.gal kas turi panasios patirties,pasidalintu ja.
miktod2000@yahoo.com
Parasau savo e-maila. Mielai laukiu zinuciu is visu. Arba galime bendrauti cia.
Tvirtybes Jums visiems!!!