Sveikas žmogus
Sveikas žmogus
Pradžia  » GYVENIMO BŪDAS  » Profilaktika  » Kaip ištarti „ne“ infarktui

Kaip ištarti „ne“ infarktui

Lietuvoje mirtys nuo širdies ir kraujagyslių ligų sudaro apie 55 proc. visų mirčių. ES valstybėse senbuvėse šis skaičius vidutiniškai apie 40 proc. (naujosiose – apie 50 proc.). Kodėl sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis tiek daug? Kodėl jos prilyginamos epidemijai? Kodėl sergamumu jomis Lietuva pirmauja Europoje? Apie tai kalbamės su Lietuvos Širdies asociacijos prezidentu Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro Kardiologijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėju doc. Pranu Šerpyčiu.
 
Skubėjimo, įtampos ir komforto rezultatai
Pasak Širdies asociacijos prezidento, civilizuotuose kraštuose širdies ir kraujagyslių ligos yra labai dažnos, nes gyvename įtampos, skubėjimo amžiuje. Nerimą kelia prognozės, kad pastaraisiais metais daugelyje pasaulio šalių jų gali dar padaugėti, o ligonių amžius – jaunėti.
„Gyvenime informatikos, kompiuterijos amžiuje, mūsų gyvenimo tempas vis greitesnis, į buitį ateina vis daugiau komforto. Jei anksčiau žmonės dažniau dirbo su kastuvais, dabar vis daugiau protinio darbo. Anksčiau į biblioteką eidavome atsinešti knygos, į paštą – išsiųsti laiško, atsinešti siuntinio, dabar judėjimą sumažino kompiuteris, mobilusis telefonas. Fizinį darbą keičia sėdimas, judėjimą – pasyvus poilsis, įprastą bendravimą akis į akį – virtualus. Tai kelia pavojų sveikatai, didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Dar nemokame valdyti tik vieno iš pagrindinių rizikos veiksnių – paveldimumo, tačiau kitus galima efektyviai mažinti“, – akcentavo doc. P.Šerpytis.
Teturime vieną išeitį – supratę, kad prigimtis nori naudotis komfortu, sąmoningai neleisti sau aptingti, daugiau judėti, skirti laiko fiziniam aktyvumui.
„Daug kam būtina keisti įpročius: laisvalaikį leisti judriai gamtoje, žiūrėti, ką valgo, ar pakankamai ilsisi, moka atsipalaiduoti. Antsvorio ir arterinio kraujo spaudimo, cholesterolio ir gliukozės kiekio kraujyje mažinimas šimtams tautiečių leistų išvengti sunkių širdies ir kraujagyslių ligų. Sveiki įpročiai turėtų formuotis nuo mažens šeimoje“,– sako Širdies asociacijos vadovas, kurio gyvenimas atiduotas infarktų gydymui.
 

Pirmasis pavojus – padidėjęs kraujo spaudimas


Svarbiausias širdies ir kraujagyslių ligų kvieslys, pasak doc.P.Šerpyčio, yra padidėjęs arterinis kraujo spaudimas. Jeigu kraujo spaudimas būtų normalus, rizika sirgti insultu sumažėtų apie 10 kartų, miokardo infarktu – 6 kartus. O jeigu kraujo spaudimas būtų normalus nuo jaunystės, – rizika sirgti šiomis ligomis sumažėtų net keliolika kartų.
„Padidėjus arteriniam kraujo spaudimui, pradinėse ligos stadijose žmonės jaučiasi puikiai. Tik vėliau atsiranda sunkių sutrikimų, tad daug žmonių į medikus kreipiasi tik tada, kai jau atsiranda organų taikinių –– širdies, inkstų, smegenų – pažeidimų simptomų“, – sakė docentas.
Kiti širdies ir kraujagyslių ligomis ligų šaukliai – padidėjęs cholesterolio ir gliukozės kiekis kraujyje ir antsvoris, patiriami stresai. Tad sužinojus, kad padidėjęs kraujo spaudimas ar cholesterolio kiekis kraujyje, būtina rinktis liesesnius produktus, gyvulinius produktus keisti augaliniais, valgyti daugiau daržovių ir vaisių, riboti druskos kiekį maiste ir daugiau judėti.
Pasak pašnekovo, riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis apytikriai nusako jau kūno apimtys, ypač talija. Nereikalingi riebalai, ypač pilvinis nutukimas, vadinamieji vyrų „alaus raumenys“ rodo galimas greitas koronarinių širdies ligas.
 

Žvilgsnis iš kardiologijos reanimacijos palatos


Doc P.Šerpytis pastebėjo, kad nuo 2000-ųjų metų Lietuvoje labai augo darbingo amžiaus žmonių mirčių nuo miokardo infarkto skaičius. Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro Kardiologijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje, kuriam vadovauja pašnekovas, dažniausiai gydomi ūminį miokardo infarktą patyrę žmonės. Nors širdies ir kraujagyslių ligos vyrams grūmoti paprastai pradeda pradėjus penktą gyvenimo dešimtmetį, moterims – dešimtmečiu vėliau, dauguma ligonių nėra pensinio amžiaus. Skyriuje docentui neretai tenka gydyti už save jaunesnius ligonius, ne kartą – ir 30-mečius.
„Labai svarbu įvertinti paveldimus faktoriu. Jei tėvai sirgo insultu ir miokardo infarktu, išemine širdies liga, tai ir vaikams yra didesnė rizika sirgti šiomis ligomis, juolab šiandien visi gyvename daug intensyviau, patiriame daugiau stresų negu mūsų tėvai ir seneliai. Jeigu jaunas žmogus nebrangina savo sveikatos, daug rūko, įtemptai dirba be poilsio, valgo riebiai ir sūriai, esant nepalankiam genetiniam fonui, infarktas gali jį ištikti anksti“, – sakė doc. P. Šerpytis, pastebėdamas, kad net du trečdaliai ligonių tokiais atvejais į medikus kreipiasi pavėluota. O pirmos susirgimo valandos – auksinės: galima išgelbėt daug gyvybių, sumažinti invalidumo riziką.
 

Keletas svarbių „kodėl?“


Lietuvoje sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis, kaip minėta, vienas didžiausių Europoje. Kitose ES šalyse jis mažėja, o Lietuvoje – ne. Estijoje situacija kiek geresnė, broliai latviai širdies ir kraujagyslių ligomis serga panašiai kaip lietuviai ir rumunai. Kas tai lemia?
„Lietuvoje per vėlai pradėta prevencijos programa. Žmonės nepakankamai dėmesio skiria savo sveikatai, nelaiko jos didžiausia vertybe. Vyrauja nuostatos: „Pirma nudirbsiu visus darbus, tada pasimatuosiu kraujo spaudimą, nueisiu pasitikrinti sveikatą“.
Didelė bėda – formalūs profilaktiniai sveikatos patikrinimai. Dirbantis žmogus paprastai nori gauti pažymą, o ne pasitikrinti sveikatą, todėl dažnai prašo: „Tik parašykit pažymą, gydytis ateisiu vėliau“. Tas metas dažnai ateina negreitai. Didelis darbas tenka šeimos gydytojams ir visiems specialistams, kurie turėtų būti tarsi sveikatos advokatai, padeda kiekvienam pacientui įvertinti, kiek jo gyvensena skatina širdies ir kraujagyslių ar kitas ligas, patarti, kaip įveikti blogus įpročius ir pradėti gyventi sveikiau.
„Situacija panaši visose pokomunistinėse šalyse, kuriose prevencijos programos pradėtos vėliau. Suomiai Karelijos projektą vykdo jau beveik du dešimtmečius, tas jau davė aiškių rezultatų“, – sakė P.Šerpytis, pastebėdamas, kad labiau išsilavinę žmonės daugiau dėmesio skiria savo sveikatai. Tautiečių požiūris šiuo klausimu keičiasi, bet pakeisti mąstymą sunku. Tai įmanoma tik vieningomis ir didelėmis visuomeninių organizacijų, medikų, pedagogų, sveikos gyvensenos specialistų ir visos valstybės pastangomis. Bet daugiausia gali ne kas kita, o mažiausia visuomenės ląstelė – šeima.
Docentą dažnai stebina, kad daug tautiečių automobiliui skiria daugiau dėmesio negu savo pačių sveikatai: jei automobiliui tinka 95 markės benzinas, tai 92 nepirks, o pats maitinasi bet kuo, nepaiso sveikos mitybos. Kai užsidega raudona lempelė automobilio skydelyje, sustoja ir puola aiškintis, kas nutiko, ką reikia padaryti, o savo sveikatos skydelio SOS – savijautos –dažnai nepaiso, numoja ranka – vėliau.
 

Asmeninė patirtis


Paklaustas, ką pats daro, kad išvengtų šių ligų, pašnekovas turėjo daug ką papasakoti. Kadangi įtemptai dirba, anksti įsitikino, kad fizinis judėjimas suteikia daug žvalumo, atsipalaidavimą, todėl kiekvieną savaitę nueina į sporto salę. Tačiau nereikia galvoti, kad fizinis aktyvumas – tai tik sporto salės ir svarsčių kilnojimas. Doc. P.Šerpytis daug juda tarsi nepastebimai: užuot važiavęs liftu, lipa laiptais, namuose nesamdo talkininkų, mėgsta pats sugrėbti lapus, nušluoti gatvę, sutvarkyti kiemą – tai fizinis judėjimas ir geros emocijos, dėmesio namiškiams ir namams išraiška.
Sveikatos ir teigiamų emocijų teikia pomėgiai: slidinėjimas, važinėjimas dviračiu, pastaraisiais metais – ir lauko tenisas. Dar knygos, spektakliai, augintinė taksė Berta.
„Nesu tas sektinas pavyzdys – valgau tą, kas yra, bet stengiuosi sąmoningai rinktis mažiau riebų, sūrų maistą. Jei nusižengiau sveikos mitybos principams, suvalgau cepelinų, žinau, kad tądien turiu daugiau pajudėti. Vengiu neigiamų emocijų (ir taip daug jų matau), todėl nenoriu filmų, televizijos laidų, kuriose daug smurto, prievartos. Stengiuosi kontroliuoti savo svorį“, – sakė docentas.
Jis spėja, kad lietuvius sargdina ir neigiamos emocijos: pyktis, pagieža, pavydas, sukeliantys nemažą stresą, padeda vystytis širdies ir kraujagyslių ligoms. Neįvertinama šeimos įtaka sveikatai. Juk nustatyta, kad vieniši žmonės patiria daugiau stresų, gyvena vidutiniškai trumpiau. Gyvenimas šeimoje ir santarvėje gerina sveikatą, didina ilgaamžiškumo galimybes.
Ar pastarųjų metų niūrios krizės nuotaikos neurėjo įtakos širdies ir kraujagyslių ligų gausėjimui? Docentas tuo abejoja – pastebėta, kad krizės metais žmonės paprastai suima save į rankas ir serga net mažiau, o streso pėdsakai rezultatų duoda vėliau.
***
Europos kardiologų prevencijos programa nusako, koks žmogaus gali tikėtis būti sveikas.
Išvengti širdies ir kraujagyslių ligų gali tikėtis tie, kurie nerūko, neturi antsvorio, kasdien pėsčiomis nueina ne mažiau negu 3 kilometrus arba 30 min. dirba vidutinio intensyvumo fizinį darbą, suvalgo kasdien bent 5 porcijas daržovių, kurių sistolinis kraujo spaudimas nesiekia 140 mm Hg, bendrojo cholesterolio kiekis kraujyje yra ne didesnis kaip 5 mmol/l, o mažo tankio lipoproteinų cholesterolis ne didesnis kaip 3 mmol/l.

Populiariausi straipsniai

Rodyti daugiau

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Rodyti daugiau

Video

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi forumo įrašai

Sveikas žmogus Sveikas žmogus

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2024. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS