){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Vaikai ir paaugliai, o ypač turintys sveikatos problemų, neišvengia injekcijų. Bet koks procesas, kuris yra susijęs su skausmu, yra nemalonus ir beveik visada ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems sukelia baimę. Baisųjį BAKST tenka pajusti skiepijant, leidžiant vaistus, imant kraują tyrimams.
Nors adatų baimę jaučia tik 10 proc. žmonių, dėl jos atsiradęs skiepų vengimas yra daug dažnesnis reiškinys. Skiepai – neišvengiamas skausmo šaltinis. Skausmas jaučiamas dviem momentais: kai adata perduria odą ir audinius ir kai įleidžiama vakcina. Šios medicinos procedūros nekasdieniškos, todėl labai svarbu tėvams išsiaiškinti, ko konkrečiai vaikas bijo. Suprantama, kad baimę sukelia realus patiriamas skausmas, tačiau taip pat vaikas gali turėti net nenumanomų su skiepijimu susijusių fantazijų: gali būti fantazuojama, kaip adata perdurs ranką kiaurai, kaip ji nulūš ir liks viduje, kaip adata ims siurbti viską atgal, kaip leidžiamas skystis netilps viduje, kaip adata įstrigs ir slaugytoja jos nebeištrauks. Jokiu būdu nereikia tokių baimių pašiepti, reikia jas iškelti į dienos šviesą, klausimams surasti atsakymus ir nuraminti vaiką.
Kuo stipresnė baimė, tuo stipresnis skausmas. Žmogaus smegenys skirtingai suvokia tą patį stimulą esant skirtingam atsipalaidavimo laipsniui: įtampa, baimė, nerimas sustiprina skausmo intensyvumo suvokimą. Kuo stipresnis pirmąkart patiriamas skausmas, tuo dar didesnė baimė kils susiduriant su adata antrą sykį. Be to, baimė turi tendenciją generalizuotis: labai skiepų išsigandęs vaikas gali pradėti visą aplinką (gydytojus, baltus chalatus, tyrimo kambarius, ligoninę) sieti su neigiamais išgyvenimais. Ir netgi žodis „gydytojas“ vėliau gali sukelti isterines reakcijas. Žvelgiant plačiau, tai labai pavojinga: kasmet miršta žmonių, kurie dėl neigiamo gydymo patirties vengė reikalingos sveikatos priežiūros.
Nors skiepų baimė turi tendenciją greitai didėti, vis dėlto yra būdų, kaip ją sumažinti ar prisijaukinti. Pateikiu keletą rekomendacijų tėvams pagal Atle Dyregrov ir Marija Ives (2007). Šie patarimai skirti siekiant valdyti skiepijimo baimę, bet gali būti lengvai pritaikomi ir kitoms su sveikatos priežiūra susijusioms baimėms.
1) Paaiškinkite, kodėl vaikas turi būti skiepijamas. Jau su ikimokyklinio amžiaus vaiku galima apie tai pasikalbėti, paaiškinti, kam reikalingas skiepas, pvz., „Rytoj tu būsi paskiepytas, kad nesusirgtum liga, kuri vadinasi kiaulių gripu. Galbūt jau esi apie ją girdėjęs mokykloje ar per televiziją. Skiepai apsaugos kūną nuo apsikrėtimo šia liga, net jei būsi šalia sergančių žmonių. Ir kuo daugiau žmonių bus paskiepyta, tuo mažiau susirgs. Tu jau žinai, ką reikia daryti saugantis nuo įvairių infekcijų. Nors ir būsi paskiepytas nuo kiaulių gripo, tau ir toliau reikės elgtis taip pat (plautis rankas ir t.t.)“.
2) Aptarkite visą skiepijimo procedūrą nuo atvykimo į medicinos įstaigą iki išvykimo iš jos. Jei vaikui pasakosite apie numatomą skiepą prieš kelias dienas, vaikas gali jaudintis. Mokyklinio amžiaus vaikams reikėtų papasakoti dieną prieš skiepijant, o su ikimokyklinio amžiaus vaikais geriau pakalbėti tą pačią dieną. Vaikai, žinantys, kad eina skiepytis, paprastai jaučiasi daug geriau nei vaikai, kuriems nepasakyta apie tai. Mažiems vaikams galima pademonstruoti, kaip viskas vyksta, su lėlėmis ar meškiukais. Tegul vaikas išbando sėdėjimo skiepijant būdą (pvz., atitinkamai padedama ranką ir pan.).
3) Išlikite ramūs skiepijimo metu. Suaugusių elgesys yra kaip modelis vaikams, todėl jei tėvai elgsis ramiai, ir vaikas patirs mažiau baimės. Jei pats suaugęs turi stiprią adatų baimę, svarbu kuo mažiau tai parodyti arba net leisti vaiką palydėti kitam, ramesniam asmeniui. Tėvų tvirtumas, ramumas ir pasitikėjimas gydytoju tiesiogiai persiduoda vaikui.
4) Pripažinkite vaiko jausmus. Reikia leisti vaikui verkti, nes dažnas sakymas „Neverk, negražu!“ skatina vaiko menkavertiškumo jausmą ir prie skiepų baimės prideda dar ir baimę pasirodyti menku, silpnu.
5) Nemeluokite. Tėvai dažnai meluoja vaikui, vesdami skiepyti: „Nebijok, tau nieko neskaudės“. Vaikui reikia sakyti teisybę: „Truputį skaudės, bet būsi sveikas ir nesirgsi“. Tėvai turi pabrėžti, kad skausmas truks tik kelias sekundes. Vaikas turi pasitikėti suaugusiaisiais.
6) Geriau nenaudokite dovanų, specialių paskatinimų.
7) Pamokykite vaiką naudoti stiprinančias mintis ir raminantį kvėpavimo būdą. Jei mokyklinio amžiaus vaikas labai bijo skiepų, galima jį pamokyti pasitelkti į pagalbą raminančias mintis: „Aš tai padarysiu“, „Viskas bus gerai“, „Aš galiu būti ramus ir atsipalaidavęs“, „Dabar galiu žiūrėti kitur ir galvoti apie ką kita“. Kvėpavimo technikos irgi puikiai tinka mažinant nerimą. Tik svarbu jų pasimokyti iš anksto, namuose, o, reikalui esant, priminti vaikui, kad gali jas panaudoti. Kvėpavimo pratimo pavyzdys:
• Ramiai, įkvėpdamas pro nosį, suskaičiuok mintyse iki 5. Gali įkvėpti garsiai, kad net šalia esantys žmonės išgirstų.
• Palaikyk orą savyje, kol suskaičiuosi iki 5.
• Tada ramiai iškvėpk pro burną, mintyse skaičiuodamas iki 5.
Palauk kol vėl lėtai suskaičiuosi iki 5 ir vėl viską pakartok nuo pradžių.
8) Jei vaikas labai bijo, nebauginkite jo dar labiau. Vaikas gali kategoriškai atsisakyti skiepų, tokia situacija tėvams labai nemaloni ir kelianti stresą. Todėl labai svarbu save stebėti ir nepradėti vaiko gąsdinti gresiančia liga ar pažadėtų dalykų atėmimu. Adatų baimė labai lengvai įsimenama ir tokiu būdu ją galima dar labiau sustiprinti ir prailginti: problemų ne pamažės, o padaugės.
9) Leiskite vaikui rinktis pačiam. Galite vaiko paklausti, į kurią ranką j skiepyti, kokia poza būti (sėdėti kėdėje / ant tėvų kelių / stovėti). Jei turite įdomių švirkštų, paklausti, kurį švirkštą vaikas nori pasirinkti. Siūlant pasirinkimus, svarbu atsižvelgti į vaiko amžių (ko gero, vyresnio amžiaus vaikams nereikia siūlyti sėdėti ant kelių). Jei vaikas labai priešinasi, rekomenduojama palaukti kitos dienos, skiriant laiką geresniam pasiruošimui.
10) Naudokite dėmesio atitraukimo technikas. Jei vaikas labai bijo skiepo, galima nukreipti jo dėmesį į ką nors kita: pasakoti įdomią istoriją, kartu skaityti knygą ar nukreipti dėmesį į ką nors kambaryje. Vaikas vienu metu negali galvoti ir apie savo baimę, ir apie kažką kita. Vyresnio amžiaus vaikus galima pamokyti naudoti vaizduotę: prieš skiepijimą mintyse reikia susikurti filmą (pvz., malonios situacijos iš pernai vykusios šventės) ir skiepijimo metu mintyse vėl „prasukti“ šį filmą, atkreipiant dėmesį į kiekvieną detalę.
11) Pasikalbėkite su vaiku po skiepų. Nepamirškite vaiko pagirti už tai, kad pavyko pasiskiepyti. Paklauskite, kaip jam sekėsi, kokie jo išgyvenimai ir pastebėjimai. Akcentuokite, kad adatos dūris buvo skausmingas, bet skausmas greitai praėjo.
Ar teisingai elgėsi begemoto draugas minėtame animaciniame filme? Jis buvo šalia, pats nejautė nerimo dėl skiepų, nemelavo. Bet skiepų baimė buvo slepiama, ir galiausiai begemotas pabėgo iš gydytojo kabineto ir susirgo gelta. Gal jei begemoto draugas ir gydytojas būtų pasinaudojęs aukščiau pateiktais patarimais, begemotui nereikėtų saulei šviečiant gulėti lovoje paraudus iš gėdos.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę