Ar galima maudytis karščiuojant?

Dauguma žino, kas tai yra karščiavimas ir kokia tuo metu būna savijauta. Bendras silpnumas, kartais galvos skausmas, prakaitavimas ir kiti simptomai priverčia gultis į lovą. O jeigu tokia savijauta užsitęsia keletą dienų, turbūt ne vienas pagalvoja, kaip būtų gera išsimaudyti vonioje ar po dušu, bet tuo pačiu metu iškyla ir kita mintis: „ar galima maudytis karščiuojant?“ Taigi sužinokite, koks poveikis būna organizmui, kai karščiuojate, ir ar galite tuo metu maudytis bei kokios yra kitos priemonės temperatūrai mažinti.
 

Koks karščiavimo poveikis organizmui?


Karščiavimas – tai ne liga, bet apsauginė organizmo reakcija: kai temperatūra yra +38,5ºC, dauguma bakterijų ir virusų jau nebegali daugintis. Taigi karščiavimas yra apsauginė organizmo reakcija, kurią ne visuomet būtina slopinti.
Pakilusi kūno temperatūra turi daugialypį poveikį centrinei nervų sistemai, o drauge ir mūsų pojūčiams. Pvz., ji slopina apetitą – tam, kad organizmas neeikvotų energijos virškinimui, todėl nerekomenduojama karščiuojančio versti valgyti. Be to, jaučiamas nuovargis, sumažėja gebėjimas susikaupti – taigi tokiu metu organizmą būtina tausoti.
Kylant temperatūrai, greitėja fagocitozė (tai tam tikrų organizmo ląstelių sugebėjimas naikinti į ją patekusius svetimkūnius), stiprėja baktericidinis (bakterijas naikinantis) leukocitų poveikis. Tačiau dėl per aukštos temperatūros dažnai susidaro nepalankios organizmui sąlygos, trikdomos įvairių organų ir sistemų funkcijos. Siaurėja odos ir vidaus organų kraujagyslės, organizmas netenka vandens, padidėja deguonies poreikis, sutrinka skysčių ir elektrolitų pusiausvyra. Karščiuojant didelis krūvis tenka širdies ir kraujagyslių sistemai, pradeda daug stipriau plakti širdis, gali sutrikti širdies ritmas, vystytis širdies nepakankamumas. Vaikams gana dažnai išsivysto febriliniai traukuliai, net galimos haliucinacijos. Be to, esant aukštai temperatūrai gali suirti ir ląstelės sudedamosios dalys bei gyvybiškai svarbūs baltymai.


 

Ar galima maudytis karščiuojant?


Esant ūmiam ligos periodui, kai karščiuojate, maudytis vonioje nei po dušu nerekomenduojama, nes esant aukštai temperatūrai, kaip jau minėjome, susidaro nepalankios organizmui sąlygos, siaurėja kraujagyslės, padidėja deguonies poreikis, veikiama širdies ir kraujagyslių sistema ir kita. Todėl gydytojai rekomenduoja gulėti lovoje, gerti daug šiltų skysčių ir prakaituoti, o suprakaitavus greitai persirengti. Jeigu esant karščiavimui maudysitės, rizikuojate, kad gali paūmėti liga ar atsirasti kitų ligos komplikacijų. Tik praėjus ūmiam periodui, kai temperatūra nukrenta, galima išsimaudyti po dušu ar vonioje su jūros druska ar eteriniais aliejais, bet, žinoma, reikia nesušalti.
 

Keletas patarimų kaip elgtis, kai kamuoja aukšta temperatūra


Nesikaitinkite saunoje. Kartais manoma, jog išprakaitavus saunoje temperatūra sumažės. Tai pavojingas prietaras. Tai organizmui gali būti nepakeliamas krūvis. To pasekmės – kraujotakos sutrikimai bei širdies ligos. Sauna – puiki profilaktinė priemonė nuo karščiavimo lydimų ligų, tačiau, kai liga ūminė, gydymasis sauna gali padaryti organizmui didelę žalą.
Daug gerkite. Karščiuojant labai padidėja skysčių poreikis. Gerkite daug ir nuolatos – geriausia arbatą ar negazuoto mineralinio vandens bei sulčių mišinį (santykis 4:1). Gėrimai turėtų būti kambario temperatūros.
Ramybė. Nuovargis – būdingas pakilusios kūno temperatūros požymis, jo nereikėtų ignoruoti. Taigi miegokite iki soties.
Šalti kompresai blauzdoms. Tai klasikinė priemonė aukštai temperatūrai įveikti. Didelį rankšluostį sudrėkinkite šaltu vandeniu, išgręžkite, gerai prispausdami apsukite blauzdas (kelių uždengti negalima), o ant viršaus dar užvyniokite sausą rankšluostį – nesušlaps patalynė. Laikykite ne ilgiau kaip 10 minučių, paskui galite kompresą uždėti dar kartą.
Atsargiai vartokite karščiavimą mažinančius vaistus. Didelėmis dozėmis geriant temperatūrą mažinančius vaistus, pakenkiama kraujotakai, be to, slopinamas natūralus organizmo gynybinis mechanizmas. Temperatūrą mažinti reikėtų tik tada, kai ji kelia nerimą ir viršija +39 – +40ºC.
Vandens procedūros. Karščiuojant galima per 2 valandas pastatyti 3 klizmas (vandens temperatūra tokia, kad nedirgintų žarnyno). Taip pat galima aptrinti visą kūną šaltu vandeniu sudrėkinta kempine, greitai nusišluostyti, iškart gultis lovon ir išprakaituoti.
 

Grūdinkite organizmą, kad nesirgtumėte


Išmėginkite gydomąsias vonias, kurios saugo nuo peršalimo ligų. Siaučiant peršalimo ligoms, labai naudingos ramunėlių, eukalipto, šalavijo, kadagio, liepžiedžių, kraujažolių, mėtų vonios. Pasirodo, kad žmogus nuo seno vartoja vandenį ne tik higieniniais tikslais, bet ir gydymui. Senovės gydytojai Hipokratas ir Avicena šalia gimnastikos, masažo ir gydomojo badavimo vonias laikė svarbiausia gydomąja priemone ir plačiai jas rekomendavo savo pacientams, XVIII amžiuje gydymas vandeniu plačiai paplito Vakarų Europoje, jo gynėjai buvo vokiečių mokslininkas Prisnicas ir Kneipas, įrodę vandens procedūrų svarbą tiek ligotam, tiek ir sveikam organizmui.
Vanduo ir įvairių augalų eteriniai aliejai, žolelės stimuliuoja kraujotaką, mažina nuovargį, stiprina organizmą. O svarbiausia – reguliarios vonios gali apsaugoti nuo peršalimo ligų. Vis dėlto žiemos rytą prieš einant į lauką geriau tokios procedūros atsisakyti, nes galima peršalti. Kartais vonios gali ir pakenkti, pvz., smarkiai karščiuojant, sergant širdies bei kraujagyslių ligomis. Lentelėje pateikta trumpa informacija apie vonias ir jų poveikį organizmui.
 

Vonios temperatūra ir poveikis organizmui


Šaltos vonios vandens temperatūra – 16–20ºC.
Tokiame vandenyje galima būti tik 2 minutes, bet geriau – dar trumpiau. Išlipus būtina kūną stipriai patrinti rankšluosčiu. Šalta vonia suteikia žvalumo, stiprina nervus, grūdina organizmą.
Vėsios vonios vandens temperatūra – ne daugiau 33–36ºC.
Tokia vonia tinka visiems žmonėms. Vėsiame vandenyje galima mirkti kiek panorėjus. Atgaivina organizmą, suteikia energijos, žvalumo, taip pat ramina.
Karštos vonios temperatūra – 37–42ºC.
Ji tinka žmonėms, turintiems ypač stiprią sveikatą. Tokioje vonioje galima gulėti 10–15 minučių. Ji ramina, atpalaiduoja raumenis, padeda kovoti su peršalimo ligomis. Po karštos vonios reikia maždaug 40 minučių pagulėti lovoje.

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai