Karščiavimas – tai ne liga, bet apsauginė organizmo reakcija: kai temperatūra yra +38,5ºC, dauguma bakterijų ir virusų jau nebegali daugintis. Taigi karščiavimas yra apsauginė organizmo reakcija, kurią ne visuomet būtina slopinti.
Pakilusi kūno temperatūra turi daugialypį poveikį centrinei nervų sistemai, o drauge ir mūsų pojūčiams. Pvz., ji slopina apetitą – tam, kad organizmas neeikvotų energijos virškinimui, todėl nerekomenduojama karščiuojančio versti valgyti. Be to, jaučiamas nuovargis, sumažėja gebėjimas susikaupti – taigi tokiu metu organizmą būtina tausoti.
Kylant temperatūrai, greitėja fagocitozė (tai tam tikrų organizmo ląstelių sugebėjimas naikinti į ją patekusius svetimkūnius), stiprėja baktericidinis (bakterijas naikinantis) leukocitų poveikis. Tačiau dėl per aukštos temperatūros dažnai susidaro nepalankios organizmui sąlygos, trikdomos įvairių organų ir sistemų funkcijos. Siaurėja odos ir vidaus organų kraujagyslės, organizmas netenka vandens, padidėja deguonies poreikis, sutrinka skysčių ir elektrolitų pusiausvyra. Karščiuojant didelis krūvis tenka širdies ir kraujagyslių sistemai, pradeda daug stipriau plakti širdis, gali sutrikti širdies ritmas, vystytis širdies nepakankamumas. Vaikams gana dažnai išsivysto febriliniai traukuliai, net galimos haliucinacijos. Be to, esant aukštai temperatūrai gali suirti ir ląstelės sudedamosios dalys bei gyvybiškai svarbūs baltymai.
Esant ūmiam ligos periodui, kai karščiuojate, maudytis vonioje nei po dušu nerekomenduojama, nes esant aukštai temperatūrai, kaip jau minėjome, susidaro nepalankios organizmui sąlygos, siaurėja kraujagyslės, padidėja deguonies poreikis, veikiama širdies ir kraujagyslių sistema ir kita. Todėl gydytojai rekomenduoja gulėti lovoje, gerti daug šiltų skysčių ir prakaituoti, o suprakaitavus greitai persirengti. Jeigu esant karščiavimui maudysitės, rizikuojate, kad gali paūmėti liga ar atsirasti kitų ligos komplikacijų. Tik praėjus ūmiam periodui, kai temperatūra nukrenta, galima išsimaudyti po dušu ar vonioje su jūros druska ar eteriniais aliejais, bet, žinoma, reikia nesušalti.
Nesikaitinkite saunoje. Kartais manoma, jog išprakaitavus saunoje temperatūra sumažės. Tai pavojingas prietaras. Tai organizmui gali būti nepakeliamas krūvis. To pasekmės – kraujotakos sutrikimai bei širdies ligos. Sauna – puiki profilaktinė priemonė nuo karščiavimo lydimų ligų, tačiau, kai liga ūminė, gydymasis sauna gali padaryti organizmui didelę žalą.
Daug gerkite. Karščiuojant labai padidėja skysčių poreikis. Gerkite daug ir nuolatos – geriausia arbatą ar negazuoto mineralinio vandens bei sulčių mišinį (santykis 4:1). Gėrimai turėtų būti kambario temperatūros.
Ramybė. Nuovargis – būdingas pakilusios kūno temperatūros požymis, jo nereikėtų ignoruoti. Taigi miegokite iki soties.
Šalti kompresai blauzdoms. Tai klasikinė priemonė aukštai temperatūrai įveikti. Didelį rankšluostį sudrėkinkite šaltu vandeniu, išgręžkite, gerai prispausdami apsukite blauzdas (kelių uždengti negalima), o ant viršaus dar užvyniokite sausą rankšluostį – nesušlaps patalynė. Laikykite ne ilgiau kaip 10 minučių, paskui galite kompresą uždėti dar kartą.
Atsargiai vartokite karščiavimą mažinančius vaistus. Didelėmis dozėmis geriant temperatūrą mažinančius vaistus, pakenkiama kraujotakai, be to, slopinamas natūralus organizmo gynybinis mechanizmas. Temperatūrą mažinti reikėtų tik tada, kai ji kelia nerimą ir viršija +39 – +40ºC.
Vandens procedūros. Karščiuojant galima per 2 valandas pastatyti 3 klizmas (vandens temperatūra tokia, kad nedirgintų žarnyno). Taip pat galima aptrinti visą kūną šaltu vandeniu sudrėkinta kempine, greitai nusišluostyti, iškart gultis lovon ir išprakaituoti.
Išmėginkite gydomąsias vonias, kurios saugo nuo peršalimo ligų. Siaučiant peršalimo ligoms, labai naudingos ramunėlių, eukalipto, šalavijo, kadagio, liepžiedžių, kraujažolių, mėtų vonios. Pasirodo, kad žmogus nuo seno vartoja vandenį ne tik higieniniais tikslais, bet ir gydymui. Senovės gydytojai Hipokratas ir Avicena šalia gimnastikos, masažo ir gydomojo badavimo vonias laikė svarbiausia gydomąja priemone ir plačiai jas rekomendavo savo pacientams, XVIII amžiuje gydymas vandeniu plačiai paplito Vakarų Europoje, jo gynėjai buvo vokiečių mokslininkas Prisnicas ir Kneipas, įrodę vandens procedūrų svarbą tiek ligotam, tiek ir sveikam organizmui.
Vanduo ir įvairių augalų eteriniai aliejai, žolelės stimuliuoja kraujotaką, mažina nuovargį, stiprina organizmą. O svarbiausia – reguliarios vonios gali apsaugoti nuo peršalimo ligų. Vis dėlto žiemos rytą prieš einant į lauką geriau tokios procedūros atsisakyti, nes galima peršalti. Kartais vonios gali ir pakenkti, pvz., smarkiai karščiuojant, sergant širdies bei kraujagyslių ligomis. Lentelėje pateikta trumpa informacija apie vonias ir jų poveikį organizmui.
Šaltos vonios vandens temperatūra – 16–20ºC.
Tokiame vandenyje galima būti tik 2 minutes, bet geriau – dar trumpiau. Išlipus būtina kūną stipriai patrinti rankšluosčiu. Šalta vonia suteikia žvalumo, stiprina nervus, grūdina organizmą.
Vėsios vonios vandens temperatūra – ne daugiau 33–36ºC.
Tokia vonia tinka visiems žmonėms. Vėsiame vandenyje galima mirkti kiek panorėjus. Atgaivina organizmą, suteikia energijos, žvalumo, taip pat ramina.
Karštos vonios temperatūra – 37–42ºC.
Ji tinka žmonėms, turintiems ypač stiprią sveikatą. Tokioje vonioje galima gulėti 10–15 minučių. Ji ramina, atpalaiduoja raumenis, padeda kovoti su peršalimo ligomis. Po karštos vonios reikia maždaug 40 minučių pagulėti lovoje.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę