Kolorektalinis vėžys, taip pat žinomas kaip žarnyno vėžys, yra gaubtinės (colon) ir tiesiosios žarnos (rectum) vėžys. Vėžys vystosi, kai sutrinka normalus žarnyną dengiančių ląstelių atsinaujinimo procesas. Gali susiformuoti auglys, kuris, jei nustatomas ankstyvų stadijų, gali būti pašalintas. Tačiau dažnai nebūna jokių pirminių simptomų, ir vėžys, prieš jį nustatant, gali išplisti į kitas organizmo vietas.
Gaila, bet tik tuomet, kai suserga, pacientai ne tik pradeda domėtis ligos gydymu, bet ir nori išsiaiškinti priežastis, nulėmusias ligos atsiradimą. Apie kolorektalinio vėžio rizikos veiksnius, trumpai apie pačią ligą, ligos simptomus ir diagnostikos metodus kalbamės su docentu habilituotu medicinos mokslų daktaru Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Chirurgijos klinikos vadovu ir Lietuvos koloproktologų draugijos prezidentu Narimantu Evaldu Samalavičiumi.
Storosios žarnos vėžys pagal sergamumą užima antrą vietą Europoje tarp onkologinių ligų – jis sudaro apie 10 procentų visų onkologinių atvejų. Jeigu anksčiau buvo manoma jog ši vėžio forma yra civilizuoto, Vakarų pasaulio rykštė, tai šiandien jau pastebimas akivaizdus susirgimų gausėjimas ir trečiojo pasaulio šalyse.
Lietuvoje tai taip pat didžiulė ir auganti problema: Lietuvos vėžio registro duomenimis, 2005 metais Lietuvoje užregistruota netoli 1500 naujų atvejų, ir beveik 1000 mirčių dėl storosios žarnos vėžio. Kasmet respublikoje užregistruojama šios ligos 4–6 procentais daugiau. Bėda ta, kad beveik 2/3 mūsų pacientų liga diagnozuojama III ar IV stadijos, kai išgydymo galimybės yra gerokai ribotos. Tuo tarpu storosios žarnos vėžys yra potencialiai geriausiai išgydomas pilvo organų piktybinis navikas, žinoma, jei diagnozuojamas laiku.
Amžius pats savaime yra rizikos veiksnys sirgti storosios žarnos vėžiu – kiekvienas, sulaukęs 50 ir daugiau metų, priklauso vadinamajai vidutinės rizikos grupei. Tikimybė per gyvenimą susirgti šia liga yra 6 procentai. Ši rizika didėja, jei žmogus serga uždegimine žarnyno liga, jam aptinkama polipų storojoje žarnoje. Jei asmens šeimoje buvo storosios žarnos vėžio atvejų, rizika didėja smarkiai, priklauso nuo šia liga sirgusių giminių skaičiaus, jų amžiaus, giminystės ryšio.
Yra keletas paveldimų storosios žarnos vėžio sindromų, kai ligą lemia patologiniai genai, ir tikimybė paveldėti šią ligą siekia net 50 procentų.
Be abejo, riziką susirgti storosios žarnos vėžiu didina netinkama mityba, nejudrus gyvenimo būdas, antsvoris.
Yra žinoma, kad didelis raudonos mėsos vartojimas, nutukimas, mažas fizinis judrumas yra šios ligos rizikos veiksniai. Tačiau storosios žarnos vėžio atsiradimas yra daugiaveiksnis, todėl teigti, kad šie veiksniai yra lemiami, tikrai negalima.
Storosios žarnos vėžys specifinių, tik jam vienam būdingų simptomų neturi. Tai ir yra viena iš pagrindinių šios ligos užleistumo priežasčių. Jį reikia skirti nuo įvairių nepiktybinių išeinamosios angos ir storosios žarnos ligų. Dažniausia jis aptinkamas kairėje gaubtinės storosios žarnos dalyje ir tiesiojoje žarnoje. Tuomet jam būdingas tuštinimosi funkcijos sutrikimas; progresuojantis vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, neretai su matomo kraujo priemaiša, dažnas ir neefektyvus tuštinimasis, pilvo pūtimas ar gurguliavimas pilve, diskomfortas ir skausmai pilve, apetito stoka, svorio kritimas. Dešiniojoje gaubtinės storosios žarnos dalyje vėžys būna rečiau, ir jo eiga slaptesnė: neretai pirmieji simptomai būna mažakraujystė, bendras silpnumas, skausmai dešinėje pilvo pusėje.
Yra visa keletas storosios žarnos vėžio diagnostikos būdų. Pagrindiniai jų – endoskopiniai. Tai rektoskopija, rektosigmoideoskopija ir – išsamiausias ir tiksliausias – kolonoskopija. Šią ligą galima diagnozuoti ir rentegenu, atliekant retrogradinę irigoskopiją.
Tačiau reikia priminti, kad, norint patvirtinti ligą, reikia paimti keletą audinio gabalėlių iš naviko – atlikti biopsiją – ir patvirtinti diagnozę atlikus mikroskopinį tyrimą. Paminėtina, kad pamažu kelią skinasi ir kompiuterinės tomografijos kolonoskopija, kuri gali suteikti informaciją apie storosios žarnos pakitimus be jokios invazijos. Tačiau šis tyrimas kol kas dar nėra iki galo patikimas, nors nuolat tobulėja.
Kolorektalinis vėžys – dažna liga, tačiau būtina žinoti, kad yra labai didelė galimybė pasveikti, jei vėžys nėra išplitęs ir ligą pradedama gydyti anksti. Reikia žinoti ir tai, kad ne visiems sergantiesiems kolorektaliniu vėžiu gydymas vienodas. Gydymo pobūdis priklauso nuo daugelio veiksnių – vėžio dydžio, lokalizacijos, jo išplitimo, ląstelių tipo, paciento amžiaus bei sveikatos būklės.
Apie kolorektalinio vėžio gydymo principus ir gydymo naujoves paprašėme papasakoti Klaipėdos universitetinės ligoninės chemoterapijos skyriaus vedėjo Lietuvos chemoterapeutų draugijos pirmininko Alvydo Česo.
Kolorektalinio vėžio gydymo galimybės yra ribotos ir jos skiriasi pagal vėžio stadiją – jo dydį, lokalizaciją ir išplitimą. Pagrindiniai kolorektalinio vėžio gydymo būdai:
· Chirurginis gydymas (auglio pašalinimas): tai yra pagrindinis gydymo būdas tiems pacientams, kurių kolorektalinis vėžys dar neišplitęs į kitas organizmo vietas (pvz., kepenis ar plaučius). Gali būti derinama su radioterapija ar chemoterapija.
· Radioterapija: spindulinis gydymas arba radioterapija, dažnai taikomas kartu su chirurginiu gydymu ar chemoterapija, siekiant sumažinti vėžio atsinaujinimo tikimybę.
· Chemoterapija: Chemoterapinis gydymas po chirurginės operacijos (vadinamasis adjuvantinis gydymas) taip pat gali būti skiriamas siekiant sumažinti vėžio atsinaujinimo tikimybę. Chemoterapija taikoma ir išplitusiam vėžiui gydyti (vėžiui metastazavus į kitas organizmo vietas).
Taip, šiuo metu praktikoje taikoma biologinė terapija. Naujasis medikamentas sutrikdo naviko kraujotaką ir šis, negaudamas deguonies ir maisto medžiagų, ima nykti. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad, storosios žarnos vėžiu sergančius pacientus gydant angiogenezę slopinančiu medikamentu (Avastin,) kartu su įprastine chemoterapija (Xeloda), bendras išgyvenamumas pailgėja net 30 proc., o laikas iki ligos progresavimo pailgėja net iki 71 proc.
Jei yra bent menkiausia galimybė sumažinti riziką susirgti bet kuria liga – reikia ja pasinaudoti. Tai ypač svarbu kalbant apie vėžines ligas, tarp jų ir kolorektalinį vėžį. Kolorektalinio vėžio profilaktikos galimybes apžvelgs docentas habilituotas medicinos mokslų daktaras Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Chirurgijos klinikos vadovas ir Lietuvos koloproktologų draugijos prezidentas Narimantas Evaldas Samalavičius.
Manoma, kad riziką šia liga susirgti galima sumažinti mažiau vartojant raudonos mėsos ir daugiau skaidulinio maisto, daugiau užsiimant fizine veikla, vengiant antsvorio. Didžiausias dėmesys turi būti koncentruojamas į rizikos grupių profilaktinius tyrimus.
Tad tikroji profilaktika turi būti skirta rizikos grupei priklausantiems asmenims. Rizikos grupei priskiriami: pacientai, kurių šeimoje yra buvę storosios žarnos vėžio atvejų, sirgę nepiktybiniais storosios žarnos augliais, sergantieji uždegiminėmis ligomis, sergantieji paveldimais storosios žarnos vėžio sindromais, taip pat bet kuris žmogus, perkopęs per 50 metų amžiaus slenkstį. Respublikos masteliu pastarajai grupei šiuo metu yra inicijuojama patikros programa.
Vienas iš storosios žarnos prevencijos modelių yra šeiminė adenominė polipozė – reta paveldima liga, kuria domiuosi ir ja sergančiuosius gydau jau daugiau nei dešimtmetį. Dėl pakitusio geno 5 žmogaus chromosomoje, storojoje žarnoje atsiranda dauginių ataugėlių – polipų, kurių negydant, žmogus neišvengiamai suserga storosios žarnos vėžiu, vidutiniškai sulaukęs 40 metų amžiaus. Kol nėra vėžio, liga paprastai nepasireiškia, tad užbėgti vėžiui už akių galima tik tiriant šia liga sergančiojo pirmos eilės gimines (brolius, seseris, vaikus, kartais ir tėvus). Diagnozavus ligą, būtina taikyti profilaktinį gydymą – storosios žarnos pašalinimą, nes tik tokiu būdu patologinis genas nesukels storosios žarnos vėžio. Nors ši liga sudaro mažiau nei pusė procento visų storosios žarnos vėžio atvejų, ji yra tarsi modelis storosios žarnos vėžiui pažinti, taip pat ir modeliuoti profilaktines patikras. Be to, laiku atliekant operacijas, storosios žarnos vėžio prevencija šioje ligonių grupėje yra ypač akivaizdi.
Naujų tyrimų duomenimis, krūtų spaudimas gali užkirsti kelią vėžio ląstelių vystymuisi. Imkitės iniciatyvos ir neleiskite atsirasti krūties vėžiui. ...
Skaityti daugiaugimdos kaklelio vėžio ikivėžinė būklė ir pati liga yrapalyginti paprastai...
Skaityti daugiauPasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, plaučių vėžys – viena labiausiai paplitusių onkologinių ligų, kuri dažniausiai diagnozuojama vėlyvoje stadijoje. Nors visuomenėje gajus mitas, kad šia liga daugiausiai serga rūkantys vyrai, statistika sako ką kita: vyrų sergamumas plaučių vėžiu ir mirtingumas nuo jo per pastaruosius du dešimtmečius daugelyje Europos šalių mažėjo, tačiau moterų mirtingumas nuo šios ligos padidėjo. ...
Skaityti daugiauSveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad rugsėjis yra Prostatos vėžio žinomumo mėnuo, o Europos urologų asociacija rugsėjo 15 dieną yra paskelbusi Pasauline kovos su prostatos vėžiu diena. Higienos instituto duomenimis, nuo 2007 metų sergamumas prostatos vėžiu Lietuvoje mažėjo, tačiau jis išlieka dažniausias piktybinis vyrų navikas. ...
Skaityti daugiauStorosios žarnos vėžys aukų nesirenka. Dažniausiai ši liga diagnozuojama vyresniems nei 50 m. amžiaus sulaukusiems pacientams, tačiau kartais vėžys padaro ir išimčių. Praėjusiais metais prieš pat Kalėdas kovą dėl gyvenimo storosios žarnos vėžiui pralaimėjo penkiolikmetis....
Skaityti daugiauNeretai sakome, kad mums, lietuviams, trūksta saulės. Tačiau nesaikingas mėgavimasis jos spinduliais stipriai grasina odos vėžiu ir mūsų šalies piliečiams. Tai kasmet gegužės mėnesį visiems europiečiams primena Euromelanomos dienos akcijos. Šiemet jau šeštą kartą Lietuvoje minimos Euromelanomos dienos šūkis „Atpažink ir sustabdyk odos vėžį“. ...
Skaityti daugiauStoroji žarna – organas, apie kurį kažkodėl nėra drąsu kalbėti garsiai. Storojoje žarnoje įsiurbiamas vanduo, druskos ir mineralinės medžiagos, joje formuojasi ir kaupiasi išmatos. Liūdna realybė ta, kad vis daugėja žmonių, sergančių storosios žarnos vėžiu. Apie šią onkologinę ligą kalbamės su Vilniaus onkologijos instituto direktoriumi prof. dr. Narimantu Evaldu Samalavičiumi....
Skaityti daugiauKrūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. „Tai sunki liga, tačiau šiandien, pritaikant efektyvius terapinio ir chirurginio gydymo būdus, ją galima sėkmingai išgydyti“, – sako gydytojas chirurgas Mindaugas Šatkauskas. ...
Skaityti daugiauLabiau nei odontologų nemėgstama koloproktologų, paprasčiau sakant, „ano galo“ gydytojų. Matyt, būtent dėl šios srities medikų baimės storosios žarnos vėžys kasmet pasiglemžia apie tūkstantį gyvybių. Kasmet šis skaičius padidėja keturis kartus. Apie storosios žarnos vėžį kalbamės su Lietuvos koloproktologų draugijos prezidentu, habil.dr. prof. Narimantu Evaldu Samalavičium....
Skaityti daugiauProstatos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga – per metus ji nustatoma daugiau nei 2 000 vyrų ir pasiglemžia beveik 500 gyvybių. Prostatos vėžys pastaraisiais metais tapo ne tik pagyvenusių, bet ir pakankamai jaunų, darbingų vyrų problema, kuri aktuali visai visuomenei dėl sparčiai didėjančio sergančiųjų skaičiaus: 2003 m. buvo diagnozuota 1516 naujų atvejų, o 2007 m. – jau 3459 atvejai (prieaugis per penkmetį – 128 proc.). Šis vyrų „Achilo kulnas” labiausiai juos pažeidžia psichologiškai. Gediminas ŽIŽYS, Sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos pirmininkas, pats puikiai žino, kaip sunku garsiai ištarti savo diagnozę....
Skaityti daugiauŠio rugsėjo viduryje Vilniuje įvyko tarptautinis Šiaurės rytų Europos šalių urologų kongresas, kurį organizavo Tarptautinė urologų asociacija kartu su Lietuvos urologų draugija. Visoje regionais suskirstytoje Europoje tokie kongresai vyksta kasmet, o regione, kuriam priklauso ir Lietuva, jis vyko antrą kartą. Pernai jį organizavo Suomija, šįmet – mūsų šalis. Tokio aukšto lygio renginys Lietuvos mokslininkams suteikė galimybę būti pastebėtiems ir išgirstiems, taip pat kartu diskutuoti ir spręsti šiandien aktualias urologijos problemas. ...
Skaityti daugiauSkaudi diagnozė – vėžys – sujaukia ne tik paciento, bet ir jo artimųjų gyvenimą. Kovo mėnuo yra paskelbtas kolorektalinio vėžio mėnesiu, kai visomis įmanomomis priemonėmis stengiamasi informuoti visuomenę apie šią ligą, jos gydymo galimybes ir prevencijos priemones....
Skaityti daugiauBirželio 3–4 dienomis Vilniuje vyko Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (VUOI) ir Kauno medicinos universiteto Klinikų (KMUK) onkologų organizuotas Tarptautinis Baltijos simpoziumas, kuriame naujausius krūties vėžio gydymo metodus ir tendencijas aptarė garsūs Didžiosios Britanijos, Suomijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos mokslininkai....
Skaityti daugiauVakarų Europos, Šiaurės Amerikos šalyse ir Lietuvoje dažniausia moterų onkologinė liga yra krūties vėžys. Šalyje kasmet diagnozuojama daugiau kaip 1000 naujų krūties vėžio atvejų. 2000 metais krūties vėžys diagnozuotas 1270 moterų. Gimdos kaklelio vėžys – viena iš pikčiausių onkologinių ligų. 1990 m. sergamumas gimdos kaklelio vėžiu padidėjo apie 68 proc., o mirštamumas nuo jo – apie 25 proc. 2003 m. Lietuvoje šia liga susirgo net 462 moterys. Tokią situaciją lemia vėlyva ligos diagnostika ir nepakankama prevencija. ...
Skaityti daugiauMelanomos plitimas pasaulyje kelia vis didesnį nerimą specialistams. Liūdna statistika verčia susimąstyti, ar ne per brangiai mokama už grožio industrijos propaguojamą tamsiai įdegusį, žvilgantį kūną. Vartotojai šį grožio kultą neretai suvokia tiesiogiai - tereikia paskrudinti kūną saulėje ar soliariume, ir tapsi savotiško grožio elito dalimi. O kaip yra iš tiesų?...
Skaityti daugiauDiagnozė vėžys – didelis išbandymas ir susirgusiam, ir jo artimiesiems, kuris, deja, ne visada baigiasi laimingai. Kodėl vieni pasveiksta ar sustabdo ligą, o kiti – ne? Sakoma, kad įtakos tam turi ir individualios organizmo savybės, ir teigiamas nusiteikimas. Tačiau suprantama, kad vien gerų emocijų vėžiui įveikti nepakaks. Šią sunkią kovą gali laimėti tik tas, kuris gauna visapusišką pagalbą. Todėl greta pagrindinio būtino tradicinio gydymo (chirurgijos, chemoterapijos, radioterapijos) svarbi tampa ir laiku suteikta informacija apie alternatyvius metodus, kurie irgi gali padidinti gyvenimo viltį....
Skaityti daugiauGegužės mėnesį minima Euromelanomos diena, kurios metu žmonės skatinami pasitikrinti ir laiku pagauti šią baisią ligą. Melanoma yra rečiausia odos vėžio forma: 2009 m. duomenimis, Lietuvos odos piktybinių navikų struktūroje ji užima 15 proc., tačiau nuo jos miršta 75 proc. pacientų. Statistika taip pat rodo, kad melanoma sergančiųjų amžius jaunėja, todėl tiesiog būtina gerai suvokti rizikos mastus ir tinkamai šviestis. Apie melanomą, jos priežastis, tikrinimosi būtinybę ir gydymą kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro direktore dr. Matilda Bylaite....
Skaityti daugiauAnot Kauno klinikų Onkologijos skyriaus vadovės gydytojos chemoterapeutės dr. Rasos Jančiauskienės, GIST nėra įprastinis žarnyno navikas. Didžioji dalis storosios žarnos piktybinių navikų (98 proc.) yra adenokarcinomos, t.y. iš liaukinio epitelio atsirandantys navikai. GIST – virškinamojo trakto sarkoma, t.y. mezenchiminis navikas. Jis atsiranda iš Cajal ląstelių, kurios, kai jos sveikos, kontroliuoja virškinamojo trakto judrumą. GIST diagnozuojamas labai retai: per metus 1 mln. gyventojų tenka tik 10–20 naujų atvejų. Vadinasi, galima manyti, kad Lietuvoje kiekvienais metais turėtų būti nustatoma apie 30–60 naujų ligos atvejų....
Skaityti daugiauKalbėti apie šią ligą, ko gero, geriausia skaičiais: Lietuvoje kasmet nuo jos miršta apie 100 žmonių. Tarp jaunų moterų – tai antras pagal dažnumą mirtinas vėžys po krūties vėžio. Melanoma – pavojingiausias odos vėžys, o per pastaruosius du dešimtmečius jos atvejų padaugėjo dvigubai....
Skaityti daugiauPagal piktybinių navikų dažnį gimdos kaklelio vėžys užima antrą vietą tarp moterų sergamumo onkologinėmis ligomis. Ypač skaudu, kad mirtingumas nuo šios ligos tebėra labai didelis. Skaičiai išties nedžiugina: kasmet mūsų šalyje nustatoma apie 540 naujų šio vėžio atvejų, beveik 270 moterų nuo jo miršta. Kaip padėti mūsų moterims ir ligą nustatyti kuo anksčiau, kai dar galimas sėkmingas gydymas? Komentuoja GK klinikos gydytoja akušerė –ginekologė m. med. dr. Rūta Kurtinaitienė....
Skaityti daugiauŠį kartą kalbėsimės apie gana plačiai paplitusį krūties vėžį. Kaip gyventi toliau, grįžus iš sanatorijos po reabilitacinio gydymo? Apie tai kalbamės su Birštono „Tulpės“ sanatorijos Fizinės medicinos reabilitacijos (FMR) skyriaus vedėja fizinės medicinos reabilitacijos gydytoja terapeute Aušra Mituzaite ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno ligoninės psichologe Greta Glizikiene....
Skaityti daugiauNepaisant tobulėjančių diagnostikos metodų ir gydymo naujovių, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, krūties vėžys išlieka dažniausia moterų piktybine liga. Spalio mėnuo tradiciškai skiriamas krūties vėžio problemoms nagrinėti, tikriausiai girdėjote ne vieną pranešimą, skaitėte straipsnių. Todėl šio mėnesio žinių patikros testas bus skirtas krūties vėžio klausimams. ...
Skaityti daugiauŠią vasarą atlikta vyrų apklausa parodė, kad jie labiau bijo vizito pas urologą negu prostatos vėžio. Tuo tarpu, specialistų teigimu, baimė profilaktiškai pasitikrinti nėra pagrįsta, nes šiandien šią ligą galima sėkmingai gydyti, ypač jeigu ji nustatoma pradinių stadijų....
Skaityti daugiauEuropos urologų asociacija rugsėjo 15 dieną yra paskelbusi Pasauline kovos su prostatos vėžiu diena. Šią dieną skatinama atkreipti dėmesį į padažnėjusius vyrų prostatos ligų atvejus. Kita vertus, yra ir gerų žinių, kurių svarbiausia – jog šiandien sergantysis vėžiu nėra pasmerktasis, nes šiuolaikinė medicina atranda vis veiksmingesnių gydymo būdų ir priemonių, sugebančių pratęsti ne tik žmogaus gyvybę, bet ir visavertį gyvenimą....
Skaityti daugiauDažniausia vyrų onkologinė liga – prostatos vėžys – kasmet nustatoma daugiau nei 2 tūkst. vyrų ir pasiglemžia beveik 500 gyvybių. Nerimą kelia tai, kad pastaraisiais metais ši liga vis dažniau diagnozuojama ne tik pagyvenusiems, bet ir pakankamai jauniems darbingo amžiaus vyrams. Problemos aktualumą parodo sparčiai didėjantis sergančiųjų skaičius. Jeigu 2003 m. medikai diagnozavo 1516 naujų atvejų, tai 2007 m. šis skaičius išaugo iki 3459, t.y. per penkerius metus sergančiųjų padaugėjo daugiau negu dvigubai – net 128 proc. ...
Skaityti daugiau