Nemiga varo iš proto?
Jeigu jums atrodo, kad nemiga jus gali išvesti iš proto, esate teisus. Tyrimai parodė, kad neišsimiegojimas gali nulemti tam tikrų nervinių sutrikimų išsivystymą. Statistika teigia, kad kas trečias planetos gyventojas patiria sunkumus užmiegant ar kenčia nuo nemigos. Mokslininkai sako, kad blogas miegas ar jo trūkumas neigiamai veikia visą organizmą. Ypač kenčia smegenų ląstelės, kurios, dirbdamos be poilsio, po kurio laiko pavargsta.
Tyrėjai nustatė, kad nemigos kamuojami žmonės patiria stresą, jų mintys nerišlios, o poelgiai nepagrįsti jokia logika. Tokius pačius simptomus galima pastebėti ir sergančiųjų psichikos ligomis ligos istorijose.
Didžiosios Britanijos specialistai, atlikę 1000 žmonių apklausą, nustatė, kad daugiau nei 50 proc. pernai miegojo trumpiau nei užpernai. Penktadalis prisipažino, kad miega mažiau nei 5 valandas per dieną. 10 proc. reikia daugiau nei dviejų valandų užmigimui, o ketvirtadalis apklaustųjų nuolat prabunda naktį. Puikiai miega ir išsimiega tik penktadalis apklaustųjų.
Kokios spalvos jūsų miegamasis?
Yra specialistų, įsitikinusių, kad miegamojo spalva – viena iš svarbiausių namų interjero detalių. Netinkamai parinktos spalvos ir atspalviai gali pakenkti žmogaus sveikatai, ypač vaikams.
Amerikiečių profesorius Kristianas Geldelchuzas atliko spalvų įtakos miegui tyrimus. Tyrimo rezultatus jis aprašė knygoje „Sleep Smart“. Pasirodo, palankiausia miegui spalva – šaltai žydra. Tyrimai parodė, kad tokios spalvos kambaryje žmonės greičiausiai užmiega. Suaugusiųjų miegamajam puikiai tiks rožinės ir mėlynos deriniai. Rožinė spalva nuteikia romantiškai, o mėlyna užtikrina sveiką miegą. Tiems, kuriems sunku keltis, galėtų miegamojo sienas nudažyti geltona spalva. Ši spalva teigiamai veikia nuotaiką.
Vaikų miegamojo sienas verta dažyti žydra ar rožine spalva, priklauso nuo lyties.
Gebėjimas miegoti – paveldimas genetiškai
Miegas būtinas kiekvienam gyvam sutvėrimui – tai ir poilsis, ir jėgų atgavimas. Išsiaiškinta, kad gebėjimas miegoti yra įrašytas į mūsų genetinį kodą.
Amerikiečių mokslininkai rado ypatingą miego geną, kuris yra atsakingas už gebėjimą miegoti. Šis atradimas galbūt padės mokslininkams išsiaiškinti, kokia yra miego mechanizmo esmė.
Mokslininkai tyrimus vykdė su musytėmis drozofilomis. Jie atrado, kad kai kurios musytės turi genetines mutacijas, kurių dėka joms reikia mažiau miego. Eksperimento metu buvo atrasta, kad miego trūkumas turi poveikį gyvenimo trukmei. Musytės su genetine mutacija gyveno dvigubai trumpiau nei kitos. Musyčių miego mechanizmas panašus į žmonių, todėl mokslininkai įsitikinę, kad eksperimento rezultatai tinka ir žmonėms.
Miegas reikalingas mūsų protui
Šveicarų mokslininkai dvi dienas tyrė tris grupes savanorių, jiems buvo duodamos įvairios užduotys arba rodomi paveiksliukai. Pirmai grupei leido miegoti 8 valandas, antrai – truputį pasnausti, trečiai grupei visai neleido miegoti. Kitą dieną visos grupės turėjo pakartoti užduotis arba prisiminti rodytus paveiksliukus. Išsimiegojusios grupės rezultatai buvo geriausi, smegenų skenavimas parodė didelį aktyvumą.
Miegas pagerina ryšius tarp smegenų ląstelių, o šis ryšys yra itin svarbus mokymosi ir atminties procesams. Miego metu smegenys „užtvirtina“ gautą informaciją ir neleidžia jai dingti.
Nors Šveicarų mokslininkai rekomenduoja miegoti ne mažiau nei 8 valandas per parą, vis dėlto miego trukmės poreikis kiekvienam gali būti skirtingas. Nesvarbu, kiek miegosite, svarbu ryte jaustis pailsėjusiam.
Neseniai atlikti tyrimai parodo, kad tik penktadalis suaugusiųjų miega 8 valandas. Kas penktas miega mažiau nei penkias valandas, o ketvirtadalis taip prastai miega, kad negali normaliai dirbti dėl nuovargio.
Mokslininkai vis dar ginčijasi, kiek turi trukti sveikas miegas. Britų mokslininkai mano, kad sveikas miegas turi trukti apie 7 valandas. Kitų šalių mokslininkai teigia, kad egzistuoja skirtingo tipo žmonės, kuriems reikia individualaus miego laiko, kartais daugiau nei 9 valandų. Tai dažniausiai būna padiktuota tam tikrų sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, per žemo kraujospūdžio, nuotaikos svyravimų ir kt.
Gero miego taisyklės
* Stenkitės eiti miegoti ne vėliau kaip 22–23 val.
* Prieš miegą išgerkite žolelių arbatos, negerkite kavos, stiprios arbatos, alkoholio.
* Reiktų susilaikyti ir nuo cukraus, kuris aktyvina nervų sistemą.
* Karšta vonia suaktyvina nervų sistema, todėl prieš miegą geriau pasirinkite dušą.
* Kambarį prieš miegą išvėdinkite.
* Miegamojo langus turėtų dengti nuo šviesos apsaugančios užuolaidos.
* Rytiečiai pataria, kad miegant galva būtų į šiaurę ar į rytus. Nors moksliškai neįrodyta, kodėl gi nepabandžius?
* Naktinius rūbus rinkitės iš natūralaus pluoštos – medvilnės ar šilko, jie puikiai sugeria prakaitą.
* Amerikiečių mokslininkai sako, kad skaičiuoti ką nors prieš miegą neverta. Skaičiuojant žmogus negali atsipalaiduoti. Geriau prisiminkite ką nors malonaus.
* Galima pasiklausyti jūros garsų ar melodingų melodijų.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauMedicinos pasaulyje nerimą sukėlė 2000 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pateikti duomenys apie nemigų ir kitų miego sutrikimų išplitimą tarp gyventojų bei su tuo susijusią ekonominę, fizinę ir psichologinę žalą. Pasirodo, kad tik 5 proc. gyventojų kreipiasi į medikus dėl miego sutrikimų. Kiti nežino, koks turi būti normalus miegas ir budrumo laipsnis dieną bei į ką kreiptis pagalbos....
Skaityti daugiauAr jūsų dar neišvarė iš miegamojo, kadangi knarkiate? O gal į kitą kambarį ketina pabėgti jūsų partnerė? Jei taip, laikas susirūpinti. Knarkimas gali būti tik įkyrus nemalonumas, tačiau gali būti ir sunkios ligos požymis. Nustatyta, kad knarkimas yra susijęs su padidėjusia hipertenzijos, insulto ir širdies ligų rizika....
Skaityti daugiauVisi žinome, kaip svarbu gerai išsimiegoti, norint būti žvaliam, stipriam ir sveikam. O štai mažyliai labai dažnai arba sunkiai užmiega, arba blogai miega. Daugelis tėvelių savo „kailiu“ patyrė, kaip sunku užmigdyti atžalėlę. Kaip išmokyti mažylį užmigti ir ką daryti, kad jūsų vaikas miegotų?...
Skaityti daugiauDaugelyje knygų ar kino filmų dažnai sutinkame epizodų, kuriuose apsakomi šiek tiek gąsdinantys, o kartais be galo linksmi vaizdai apie per miegus vaikščiojančius ar šiaip kuo nors kitu užsiimančius personažus. Tačiau filmai lieka filmais, knygos – knygomis. Ar galima tikėti viskuo, kas mums teigiama? Tikriausia neretai pagalvojame: o kas gi iš tiesų yra tas lunatizmas? Mistika, psichikos liga ar kokia kita būsena? ...
Skaityti daugiauMiegas – viena pagindinių sąlygų, kad žmogus jaustųsi žvalus, darbingas ir nestokotų optimizmo. Tačiau įtemptas gyvenimo tempas, stresas, asmeniniai išgyvenimai neretai trukdo užmigti, o žmogus, net ir išmiegojęs visą naktį, jaučiasi irzlus ir pavargęs. Kada verta nerimauti, kokios nemigos pasekmės organizmui – apie tai kalbėjomės su KMU Neurologijos klinikos profesore Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauTai ne liga, o liguistas įprotis. Dažniausiai dantimis griežiama naktį, per miegą, kartais dantimis griežiama ir dieną. Ilgą laiką griežiant dantimis, galima pažeisti dantenas, taip pat galimas žandikaulių pažeidimas....
Skaityti daugiauŽmonių žvilgsnius traukia pailsėjęs, žvalus ir švytintis veidas. Taip pat ir po bemiegės nakties pabrinkę ir pajuodę paakiai, papilkėjęs veidas. Tačiau tai – ne taip malonu kaip sužavėti skaistumu. Kokios yra pagrindinės taisyklės, kurių reikia laikytis prieš einant miegoti, kad kitą dieną spinduliuotumėme gaivumu, gražia oda ir energija? Apie tai pasakoja „Jaunatvės namų“ kosmetikė Indrė Buslienė. ...
Skaityti daugiauApie nemigą, lunatizmą, griežimą dantimis, kalbėjimą per miegus žinoma nemažai. Tačiau miego paralyžius vis dar kelia daugybę klausimų – kas apskritai tai yra, kodėl jis atsiranda ir pan. Apie tai plačiau pasakoja Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Miego sutrikimų laboratorijos gydytoja Raminta Masaitienė. ...
Skaityti daugiauVisi žino, kokie natūralūs ir šilti yra vilnoniai drabužiai, tradiciškai populiarūs ir mėgstami mūsų atšiauraus klimato krašte. Tuo tarpu vilnonė patalynė Lietuvoje vis dar egzotika. Savo unikalių savybių dėka patalynė iš vilnos turėtų tapti įprasta kiekvienuose namuose. ...
Skaityti daugiauVidutiniškai mes „pramiegame“ dvidešimt penkerius savo gyvenimo metus. Atrodytų – laiko švaistymas, ypač esant dabartiniam greitam gyvenimo tempui, tačiau būtent miegant organizmas pasiruošia būdravimo periodui, sureguliuoja vidines funkcijas. Todėl jis labai svarbus mūsų kasdienei veiklai, visaverčiam darbui, imuninės sistemos būklei....
Skaityti daugiauManoma, kad vaikų miego sutrikimai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl kad skiriasi jų miegas. Iš tikrųjų vaikų ir suaugusiųjų miegas iš esmės nesiskiria. Vadinasi, vaikų miego sutrikimai daugiausia prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo. Dvejų metų vaikas pats nepasikloja lovos, nevisada gali pasirinkti atsigulimo laiką arba užgesinti šviesą, ir galų gale negali pats atsigerti ištroškęs naktį......
Skaityti daugiauNiekas taip neatgaivina pavargusio kūno ir proto kaip geras, kokybiškas miegas. Miegant sulėtėja kvėpavimas, širdies darbas, pertvarkoma per dieną smegenyse susikaupusi informacija. Deja, ne visi gali džiaugtis visaverčiu miegu. Dažniausia blogo miego priežastis – knarkimas. Kenčia ne tik šalia miegantis partneris, bet ir pats knarkiantysis. Tai nėra toks jau nekaltas reiškinys, kaip anksčiau manyta. „Knarkimas – tai rimta liga, kurią nedelsiant būtina gydyti“, – sako Kauno medicinos universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto prof. Giedrius VARONECKAS. ...
Skaityti daugiauBesibaigiantys 2013-ieji metai – paskelbti sveikatingumo metais – ragina mus vis susimąstyti apie savo ir artimųjų sveikatą. Tačiau savo sveikata reikia nepamiršti rūpintis kiekvieną dieną. Sveikatos formulė paprasta – ar būsime sveiki priklauso nuo mūsų gyvensenos įpročių ir aplinkos, kurioje gyvename. Net trečdalį savo gyvenimo žmogus praleidžia miegodamas. Nėra abejonių, jog nuo miego kokybės priklauso mūsų sveikata, savijauta, santykiai su artimaisiais ir net nuotaika...
Skaityti daugiauBeveik kiekvienas žmogus patiria su miegu susijusių problemų. Nemiga vargina 15-35 proc. visų gyventojų, apie 35 proc. žmonių nesijaučia pailsėję nakties miego metu. Nuo seno tebevyrauja nuomonė, kad per parą žmogus turėtų miegoti apie 8 val., tačiau intensyvus gyvenimo ritmas dažnai neleidžia to padaryti. Ar kenkia mūsų sveikatai trumpesnė miego trukmė? Ką daryti, kai nepavyksta užmigti, o vaistų baisu vartoti, nes ryte laukia svarbus susitikimas, egzaminas ar kelionė automobiliu, tad nesinori būti mieguistam? Į šiuos ir kitus klausimus sutiko atsakyti prof. habil. dr. Vanda Liesienė....
Skaityti daugiauTeigiama, kad daugiau kaip 40 proc. suaugusiųjų knarkia, ir tai nėra vien tik knarkiančiojo problema. Šalia tokio žmogaus miegantis partneris kiekvieną naktį vidutiniškai praranda mažiausiai valandą miego. Apie knarkimo priežastis bei gydymo metodus konsultuoja Kauno medicinos universiteto klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos specialistė gydytoja habil. dr. Nora ŠIUPŠINSKIENĖ....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę