2008-03-25

Knarkimas. Nemalonumas ar liga, kurią reikia gydyti?

Ar jūsų dar neišvarė iš miegamojo, kadangi knarkiate? O gal į kitą kambarį ketina pabėgti jūsų partnerė? Jei taip, laikas susirūpinti. Knarkimas gali būti tik įkyrus nemalonumas, tačiau gali būti ir sunkios ligos požymis. Nustatyta, kad knarkimas yra susijęs su padidėjusia hipertenzijos, insulto ir širdies ligų rizika.
 

Visiems žinomas knarkimo garsas kyla įkvėpimo metu vibruojant minkštiesiems gerklės audiniams, ypač minkštajam gomuriui ir liežuvėliui. Knarkimą gali sukelti arba sustiprinti visi sutrikimai, dėl kurių susiaurėja viršutiniai kvėpavimo takai (nosyje ir nosiaryklėje) ir sutrinka normalus kvėpavimas.


Vyresnio amžiaus knarkiančiųjų yra daugiau. Tai, kad dažniau knarkia vyrai, siejama su hormonais - moteriškas hormonas progesteronas sumažina vyrų knarkimą, o vyriškas hormonas testosteronas gali sukelti knarkimą moterims. Kiti faktoriai, susiję su knarkimu, yra nutukimas, raminamųjų bei migdomųjų vaistų arba alkoholio vartojimas. Nutukusių vyrų ir moterų viršutinių kvėpavimo takų spindis sumažėja. Šis efektas stipriau pasireiškia vyrams, kadangi augant svoriui jiems riebalai linkę kauptis kakle. Raminamieji ir alkoholis sustiprina knarkimą todėl, kad sumažina raumenų tonusą.


Knarkimu gali pasireikšti labai pavojingas kvėpavimo sutrikimas vadinamas obstrukcine miego apnėja. Jis gali sukelti stiprų ir dažnai pavojingą mieguistumą dieną.


Sergantiems šia liga miegant protarpiais visiškai (apnėja) ar beveik visiškai (hipopnėja) nutrūksta kvėpavimas. Nutrūkus kvėpavimui, kraujyje sumažėja deguonies ir padaugėja anglies dioksido, dėl to staiga nevalingai įsitempia visi kvėpavimo raumenys ir stipriai įtraukiama oro, kad oro srovė nugalėtų kliūtis kvėpavimo takuose, oras patektų į plaučius ir žmogus neuždustų. Tokiu momentu neretai prabundama. Kiekvienas kvėpavimo stabtelėjimas paprastai trunka nuo 10 sekundžių iki minutės. Prabundant po kelis ar keliolika kartų per naktį žmogus neišsimiega, nubunda pavargęs ir dieną jaučiasi mieguistas. Lengvesniais apnėjos atvejais paprastai skundžiamasi nemiga, dažnais nubudimais naktį. Sunkiai sergantiems gali pasireikšti depresija ar irzlumas, sumažėti dėmesingumas. Šie žmonės padaro 5-7 kartus daugiau autoavarijų negu sveiki, kadangi jie dažniau užsnūsta vairuodami.


Miego apnėjos negalima gydytis pačiam vartojant be recepto parduodamus vaistus. Įtarus šią ligą būtina kreiptis į gydytoją, ausų, nosies ir gerklės ligų specialistą.


Kadangi knarkiantieji retai pastebi savo knarkimą, gydytojas gali pakviesti pasikalbėti tame pačiame kambaryje miegančius asmenis. Jei žmogus miega vienas, gali tekti naktį palikti įrašantį magnetofoną arba stebėti pacientą miego laboratorijoje.


Jei nesate nuolat mieguistas, mažai tikėtina, kad stipriai sirgtumėt, nors kai kurie žmonės nepakankamai įvertina savo mieguistumą.

 

GYDYMAS


Jei knarkimas prasidėjo padidėjus svoriui, rekomenduojama jį sumažinti. Taip pat rekomenduojama skirti pakankamai laiko miegui ir neberūkyti. Kartais padeda teisingai parinkta padėtis miegant. Kai kurie žmonės knarkia tik miegodami ant nugaros, kad neknarktų jiems tereikia miegoti ant šono. Yra sugalvota visokių gudrybių, kaip priversti nemiegoti ant nugaros, pavyzdžiui, prie senų marškinėlių nugaros prisiuvama kišenė, į kurią dedamas teniso kamuoliukas.


Knarkiantiems gaminami įvairiausi aparatai, prabudinantys knarkiantįjį, kai knarkimo garsas pasiekia tam tikrą “slenkstį”, specialios pagalvės, laikančios galvą ir kaklą tam tikroje padėtyje. Kai kuriems žmonėms šios priemonės šiek tiek padeda. Užsienyje labai paplitę išoriškai vartojami nosies dilatatoriai, jie primena pleistrą, užklijuotą skersai nosies. Jie padeda, kai knarkiama dėl pasunkėjusio kvėpavimo per nosį. Tai saugi ir nebrangi priemonė, kurią galima įsigyti vaistinėje (ten galite nusipirkti ir kištukus į ausis savo partneriui). Vis dažniau knarkimas gydomas pritaisant prie dantų specialius įtaisus, kurie prilaiko apatinį žandikaulį ir liežuvį padėtyje, leidžiančioje laisvai kvėpuoti. Tokios korekcijos efektyvumas gydant paprastą knarkimą yra nuo 70 iki 100 proc., o gydant miego apnėją - kiek mažesnis. Visi šie specialūs prietaisai sukelia didesnį ar mažesnį diskomfortą burnoje, tačiau po kurio laiko priprantama.


Jei knarkiama dėl nosies užgulimo, gali padėti be recepto parduodami vaistai, mažinantys nosies gleivinės pabrinkimą, tačiau jais negalima gydytis ilgą laiką dėl pripratimo ir lėtinės slogos išsivystymo rizikos. Kartais padeda nosies praplovimas druskos tirpalu.


Vaistų efektyvumas gydant knarkimą yra labai įvairus. Prieš miegą, priklausomai nuo knarkimo priežasties, galima vartoti vaistus, didinančius nosiaryklės raumenų tonusą miegant, raumenis atpalaiduojančius arba gleivinės pabrinkimą mažinančius vaistus. Tiems, kurie susirgo dėl labai didelio antsvorio, skiriami vaistai, padedantys sureguliuoti svorį. Vaistus turi parinkti gydytojas.
Kai nepadeda kitokios gydymo priemonės, knarkimui arba miego apnėjai gydyti gali prireikti operacijos. Kartais reikia pašalinti polipus arba tonziles, o kartais reikia atlikti sudėtingas plastines operacijas.

2008 kovo 25
Parengė gyd. Bijūnė DOBKEVIČIŪTĖ
Susijusi informacija

Parašykite savo nuomonę

Jūsų vardas: El. pašto adresas:
Jūsų komentaras:
:) (happy) :D (super)
(hi) (red) (fu) (fool)
(weird) :P :( (hooray)
(bad) (think) 8| (ok)
Apsaugos kodas:
 
Sveikas žmogus
Rubrikos
Naudinga informacija
Neradote ko ieškote?
Pabandykite pasinaudoti paieška:
© Sveikas žmogus 2014. Visos teisės saugomos