Dar viena galimybė moterims, sergančioms krūties vėžiu

Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga. Nepaisant to, sergamumas šia liga ir toliau kasmet didėja – Lietuvoje kiekvienais metais ji diagnozuojama daugiau nei 1300 moterų, kas savaitę nuo jos miršta apie 12 moterų. Tačiau mokslas taip pat nestovi vietoje – sukuriama vis naujų vaistų. Lietuvoje pradėtas vartoti naujas pasaulyje pripažintas vaistas eksemestanas (Aromasin, gamintojas „Pfizer”, JAV), galintis veiksmingai kovoti su šia liga.
 

Truputis statistikos


Lietuvos vėžio registro duomenimis, 2001 m. Lietuvoje užregistruoti 1229, 2003 m. – 1312 , 2004 m. – 1308 nauji moterų krūties vėžio atvejai. Nuo krūties vėžio Lietuvoje 2001 m. mirė 524, 2004 m. – 614 moterų. Taigi susimąstyti tikrai verta.
Kas mėnesį moterys turi pasitikrinti krūtis apčiuopos būdu, jaunesnės, esant indikacijoms, turi būti tiriamos echoskopu, o nuo 40 metų – reguliariai tiriamos mamografu. Šiuo būdu nustatomi navikai nuo 3 mm dydžio. Pašalinus tokios stadijos naviką, tikimybė pasveikti yra labai didelė.
Atrankinė moterų krūties vėžio patikra užtikrina ankstyvąją ligos diagnostiką, todėl galima net iki 30 proc. sumažinti moterų mirštamumą nuo šios klastingos ligos.
 

Ieškant naujų galimybių


Pasaulio vėžio tyrimo institutuose išskirtinis dėmesys teikiamas veiksmingų gydymo po operacijos būdų paieškai, nes, gydant ankstyvųjų stadijų vėžį, taikomas ir papildomas (adjuvantinis) pooperacinis gydymas.
Maždaug 7 iš 10 moterų krūties vėžys, išsivystęs pomenopauzės periodu, yra priklausomas nuo lytinių hormonų estrogenų (jautrus hormonams). Tokiais atvejais gydoma hormoniniais vaistais, kurie slopina estrogenų poveikį vėžio ląstelėms.
Daugiau nei 20 metų veiksmingiausiu medikamentu krūties vėžiui gydyti buvo laikomas antiestrogenas tamoksifenas. Tačiau, nustačius, jog pagrindinis estrogenų šaltinis pomenopauzės periodu yra periferijoje cirkuliuojančių androgenų virtimas estrogenais veikiant fermentui aromatazei, iškelta hipotezė, kad, slopinant šį fermentą, galima tikslingai sustabdyti estrogenų sintezę organizme. 2000 m. pasaulyje pradėti vartoti aromatazės inhibitoriai (AI), kurie iki šiol išlieka perspektyviausia alternatyva tiek išplitusiam (metastazavusiam), tiek ir ankstyvosios stadijos nuo hormonų priklausomam krūties vėžiui gydyti.


Aromatazę slopinantys vaistai yra dviejų tipų: I tipo – negrįžtamai veikiantys steroidiniai AI (eksemestanas), II tipo – laikinai veikiantys nesteroidiniai AI (anastrozolis, letrozolis). Eksemestanas cheminių reakcijų metu prisijungia prie fermento aromatazės ir veiksmingai bei visam laikui nuslopina androgenų virtimą estrogenais.
Šiemet paskelbti puikūs klinikinio tyrimo Intergroup Exemestane Study (IES) rezultatai. Remiantis jais, rugsėjį eksemestanas, kaip papildomas ankstyvosios stadijos krūties vėžio gydymo būdas pomenopauzės periodu, registruotas Europoje, o po mėnesio – ir Lietuvoje.
 

Nauja viltis gydant krūties vėžį


Atlikus estrogenų receptorius turinčio krūties vėžio operaciją, įprasta penkerius metus gydyti tamoksifenu. Dabar manoma, kad toks gydymas nėra optimalus, nes, pagal vieną iš hipotezių, vėžinės ląstelės dažnai tampa atsparios arba kartais net stimuliuojamos šio vaisto. Be to, ilgai vartojamas tamoksifenas gali sukelti grėsmingų šalutinių poveikių: tromboemboliją bei gimdos karcinomą.
IES klinikinis tyrimas truko penkerius metus, jame dalyvavo 4742 pacientės iš 37 šalių. Tyrimo tikslas – įvertinti bei palyginti tamoksifeno ir eksemestano veiksmingumą gydant ankstyvos stadijos krūties vėžį. Viena tiriamųjų grupė 5 metus buvo gydoma tamoksifenu, kita – 2–3 metus tamoksifenu, po to vaistas pakeistas eksemestanu. Prieš tai pacientės buvo gydytos chirurginiu būdu bei radioterapija.
Remiantis tyrimu įrodyta, kad naujas papildomo gydymo eksemestanu būdas buvo statistiškai reikšmingai veiksmingesnis už gydymą vien tamoksifenu: eksemestano grupėje užfiksuota net 36 proc. mažiau ligos atkryčio atvejų, net 34 proc. mažesnė atokiųjų naviko atkryčių tikimybė, net 57 proc. mažesnė kitos krūties vėžio tikimybė; taip pat pailgėjo laikas iki ligos atkryčio, liga lėčiau progresavo.
Tyrėjai įvertino ir tai, kad eksemestanas veikia vėžį ir tada, kai nebeveiksmingi nesteroidiniai AI (anastrozolis, letrozolis). Be to, eksemestanas daug rečiau sukelia kaulų retėjimą.
Pagal naujas 2005 m. St.Galeno rekomendacijas, gydytojams nurodoma po 2–3 metų gydymą tamoksifenu keisti eksemestanu ir taip suteikti vilties pasveikti jautriu hormonų terapijai krūties vėžiu sergančioms moterims.  

Ieškant naujų galimybių


Pasaulio vėžio tyrimo institutuose išskirtinis dėmesys teikiamas veiksmingų gydymo po operacijos būdų paieškai, nes, gydant ankstyvųjų stadijų vėžį, taikomas ir papildomas (adjuvantinis) pooperacinis gydymas.
Maždaug 7 iš 10 moterų krūties vėžys, išsivystęs pomenopauzės periodu, yra priklausomas nuo lytinių hormonų estrogenų (jautrus hormonams). Tokiais atvejais gydoma hormoniniais vaistais, kurie slopina estrogenų poveikį vėžio ląstelėms.
Daugiau nei 20 metų veiksmingiausiu medikamentu krūties vėžiui gydyti buvo laikomas antiestrogenas tamoksifenas. Tačiau, nustačius, jog pagrindinis estrogenų šaltinis pomenopauzės periodu yra periferijoje cirkuliuojančių androgenų virtimas estrogenais veikiant fermentui aromatazei, iškelta hipotezė, kad, slopinant šį fermentą, galima tikslingai sustabdyti estrogenų sintezę organizme. 2000 m. pasaulyje pradėti vartoti aromatazės inhibitoriai (AI), kurie iki šiol išlieka perspektyviausia alternatyva tiek išplitusiam (metastazavusiam), tiek ir ankstyvosios stadijos nuo hormonų priklausomam krūties vėžiui gydyti.
Aromatazę slopinantys vaistai yra dviejų tipų: I tipo – negrįžtamai veikiantys steroidiniai AI (eksemestanas), II tipo – laikinai veikiantys nesteroidiniai AI (anastrozolis, letrozolis). Eksemestanas cheminių reakcijų metu prisijungia prie fermento aromatazės ir veiksmingai bei visam laikui nuslopina androgenų virtimą estrogenais.
Šiemet paskelbti puikūs klinikinio tyrimo Intergroup Exemestane Study (IES) rezultatai. Remiantis jais, rugsėjį eksemestanas, kaip papildomas ankstyvosios stadijos krūties vėžio gydymo būdas pomenopauzės periodu, registruotas Europoje, o po mėnesio – ir Lietuvoje.
 

Nauja viltis gydant krūties vėžį


Atlikus estrogenų receptorius turinčio krūties vėžio operaciją, įprasta penkerius metus gydyti tamoksifenu. Dabar manoma, kad toks gydymas nėra optimalus, nes, pagal vieną iš hipotezių, vėžinės ląstelės dažnai tampa atsparios arba kartais net stimuliuojamos šio vaisto. Be to, ilgai vartojamas tamoksifenas gali sukelti grėsmingų šalutinių poveikių: tromboemboliją bei gimdos karcinomą.
IES klinikinis tyrimas truko penkerius metus, jame dalyvavo 4742 pacientės iš 37 šalių. Tyrimo tikslas – įvertinti bei palyginti tamoksifeno ir eksemestano veiksmingumą gydant ankstyvos stadijos krūties vėžį. Viena tiriamųjų grupė 5 metus buvo gydoma tamoksifenu, kita – 2–3 metus tamoksifenu, po to vaistas pakeistas eksemestanu. Prieš tai pacientės buvo gydytos chirurginiu būdu bei radioterapija.
Remiantis tyrimu įrodyta, kad naujas papildomo gydymo eksemestanu būdas buvo statistiškai reikšmingai veiksmingesnis už gydymą vien tamoksifenu: eksemestano grupėje užfiksuota net 36 proc. mažiau ligos atkryčio atvejų, net 34 proc. mažesnė atokiųjų naviko atkryčių tikimybė, net 57 proc. mažesnė kitos krūties vėžio tikimybė; taip pat pailgėjo laikas iki ligos atkryčio, liga lėčiau progresavo.
Tyrėjai įvertino ir tai, kad eksemestanas veikia vėžį ir tada, kai nebeveiksmingi nesteroidiniai AI (anastrozolis, letrozolis). Be to, eksemestanas daug rečiau sukelia kaulų retėjimą.
Pagal naujas 2005 m. St.Galeno rekomendacijas, gydytojams nurodoma po 2–3 metų gydymą tamoksifenu keisti eksemestanu ir taip suteikti vilties pasveikti jautriu hormonų terapijai krūties vėžiu sergančioms moterims.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai