){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Krūties vėžys – dažniausia Vakarų šalyse, taip pat ir Lietuvoje, gyvenančių moterų vėžinė liga. Habil. dr. Juozas Kurtinaitis, kalbėdamas apie epidemiologiją, minėjo, kad vis dažniau suserga jaunos, iki 40–45 metų, moterys. Kasmet Lietuvoje diagnozuojama daugiau nei 1200 naujų ligos atvejų. Dar prieš 100 metų pavykdavo išgelbėti vos 5 proc. krūties vėžiu susirgusių moterų, šiandien padėti galima beveik 90 proc. moterų, tačiau būtina laiku diagnozuoti ligą.
Moterims ypač svarbu pasitikrinti krūtis. Stengiantis laiku diagnozuoti krūties vėžį, rekomenduojama ir genetinė patikra bei mamografija – pradėjus atlikti mamografiją, Vakarų šalyse 50–69 metų amžiaus moterų mirštamumas nuo vėžio sumažėjo 30 proc., o jei krūtys dar ir kliniškai patikrinamos, auglių nustatoma 5–20 procentų daugiau.
Po to, kai moteriai nustatomas krūties vėžys, vienas pirmųjų dalykų, kurį reikia išsiaiškinti, yra vėžio stadija. Atsižvelgiant į ją, pasirenkamos skirtingos gydymo strategijos.
Visuose svarbiausiuose šių metų pasauliniuose onkologijos kongresuose vienas centrinių įvykių tapo tarptautinio klinikinio tyrimo ATAC rezultatų paskelbimas (Arimidex, Tamoxifen, alone or in combination – gydymas vaistais Arimidex, Tamoxifen – po vieną ar derinant abu). Apie tai Vilniuje vykusiame simpoziume pasakojo žymus krūties vėžio specialistas prof. Richard Sainsbury iš Londono. ATAC mokslinis tyrimas – didžiausios apimties ir ilgiausios trukmės krūties vėžio tyrimas, kuriame dalyvavo 9366 pomenopauzinio amžiaus moterys, sergančios ankstyvųjų stadijų krūties vėžiu. Šioms moterims po naviko pašalinimo operacijos buvo skirtas gydymas arba tamoksifenu, arba anastrozoliu (Arimidex), arba šių medikamentų deriniu. Tyrimo tikslas buvo palyginti minėtų medikamentų saugumą ir veiksmingumą. Rezultatai rodo, kad penkerių metų gydymas anastrozoliu sumažina krūties vėžio atsinaujinimo riziką labiau nei gydymas tamoksifenu. Nustatyti ir kiti naujo vaisto privalumai: jo teigiamas poveikis pasireiškia jau pirmaisiais gydymo metais, toliau gydant jis stiprėja ir net išlieka pacientui gydymą nutraukus.
Naujasis medikamentas padeda išvengti kai kurių gyvybei pavojingų šalutinių poveikių, siejamų su tamoksifeno vartojimu, pvz., kraujo krešulių susidarymo, insultų ar gimdos vėžio. Šveicarijoje, St. Galeno mieste, vykusioje konferencijoje, skirtoje ankstyvojo krūties vėžio gydymo klausimams, tarptautinė krūties vėžio ekspertų grupė pasiūlė specialistams, gydantiems moteris po menopauzės, kurios serga hormonams jautriu ankstyvos stadijos vėžiu, kaip pirmos eilės vaistą vartoti naujos klasės hormoninį medikamentą anastrozolį, o ne senosios kartos vaistą tamoksifeną. Mokslininkai teigia, kad iki šiol didžiausia grėsmė moterims susirgti vėžio recidyvu kildavo per pirmuosius dvejus trejus metus po to, kai buvo diagnozuotas krūties vėžys, nesvarbu, koks buvo gydymo metodas. Penkerius metus trukusio ATAC tyrimo metu pastebėta, kad jau per pirmuosius dvejus su puse metų krūties vėžio recidyvų buvo perpus mažiau gydant anastrozoliu nei tamoksifenu. Tai aiškiai įrodo, jog nuo pat pradžių neparinkus veiksmingiausio gydymo būdo kyla potencialiai mirtino krūties vėžio recidyvo, kurio būtų galima išvengti, grėsmė. ATAC duomenimis, 5 metų trukmės adjuvantinis gydymas anastrozoliu pranoko standartinį gydymą tamoksifenu pagal esminius parametrus:
- 26 proc. daugiau negu tamoksifenas sumažino krūties vėžio recidyvo riziką;
- 53 proc. labiau sumažino kitos (kontralateralios) krūties vėžio atsiradimą;
- 16 proc. labiau sumažino atokiųjų naviko recidyvų tikimybę.
Deja, Lietuvoje moterys, kurioms pasireiškia ankstyva krūties vėžio stadija, gali būti gydomos tik tamoksifenu, nors žymiausi pasaulio onkologai rekomenduoja jau ankstyvąją krūties vėžio stadiją gydyti aromatazės inhibitoriais. Mūsų šalyje šie vaistai registruoti, tačiau gydytojai negali jų skirti, nes Lietuvoje patvirtintos Krūties vėžio gydymo rekomendacijos leidžia šių vaistų skirti tik vėlyvųjų stadijų krūties vėžiui gydyti ir tik tada, kai moteris netoleruoja tamoksifeno.
Simpoziumą rėmusi „AstraZeneca“ – viena didžiausių tarptautinių farmacijos kompanijų pasaulyje. Daugiau kaip prieš 30 metų „AstraZeneca“ iš esmės pakeitė krūties vėžiu sergančių pacientų gydymą, pateikdama Nolvadex (tamoksifeną) – vieną pirmųjų hormoninių preparatų. Nuo to laiko kai kompanija pateikė savo pirmąjį preparatą nuo vėžio tamoksifeną, investuojant į tyrimus buvo sukurti nauji vaistai nuo vėžio ir gydymo strategijos, kurios labai papildė rinkoje įsitvirtinusius vaistus.
„AstraZeneca“ tęsia puikią onkologinių tyrimų ir inovacijų tradiciją, kuri leido sukurti šiuolaikinius vaistus vėžiui gydyti, tokius kaip Arimidex (anastrozolis), Casodex (bikalutamidas), Faslodex (fulvestrantas), Nolvadex (tamoksifenas), Zoladex (goserelinas), bei daug naujų klasių vaistų, tokių kaip slopinantieji proliferaciją, angiogenezę, veikiantieji kraujagysles bei antiinvaziniai.
Naują galimybę krūties vėžį gydyti šios kompanijos sukurtu Faslodex (fulvestrantu) pristatė KMUK gydytoja Edita Juodžbalienė. Fulvestrantas – estrogenų receptorių antagonistas, neveikiantis agonistiškai. Fulvestrantas aprobuotas Europos Sąjungoje progresavusiam ar metastaziniam, hormoninius receptorius turinčiam krūties vėžiui gydyti vietiškai, jei vėžys pasikartoja ar progresuoja.
Apie krūties vėžio gydymą hormoniniais preparatais kalbėjo ir KMUK gydytoja Regina Nutautienė. Priešmenopauzinio amžiaus, hormonams jautrioms moterims ankstyvos ir progresavusios stadijos krūties vėžiui gydyti gali būti skiriama Zoladex (goserelino). Tai gerai toleruojamas, plačiai skiriamas liuteinizuojamąjį hormoną atpalaiduojančio faktoriaus analogas, leidžiamas po oda kartą per keturias savaites.
Po menopauzės moters kiaušidės nebegamina estrogenų, tačiau hormonas nedideliais kiekiais tebegaminamas vadinamuoju „aromatizacijos“ būdu. Endokrinologinis gydymas arba nutraukia aromatizacijos procesą, kad vyresnės moters organizme estrogenų nebūtų gaminama (aromatazės inhibitoriai), arba trukdo estrogenams sąveikauti su augliu, blokuodamas auglio ląsteles (tamoksifenas). Toks gydymo būdas neleidžia augliui pasisavinti maisto medžiagų (sukelia badą), ir jis negali augti. Tačiau pomenopauzinio amžiaus moterų kiaušidės jau nebefunkcionuoja, todėl joms krūties vėžiui gydyti geriau vartoti būtent aromatazės inhibitorius – jie veikia kitaip nei tamoksifenas, blokuodami fermentą aromatazę.
Apibendrinant Vilniuje vykusį simpoziumą, galima pacituoti Jungtinės Karalystės vėžio mokslinių tyrimų srities profesorių Jack Cuzick, daug metų besigilinantį į įvairius krūties vėžio gydymo modelius, kad: „visada geriau iš karto pradėti gydyti anastrozoliu negu pradėti gydyti tamoksifenu ir po poros metų pakeisti jį anastrozoliu“.
Naujų tyrimų duomenimis, krūtų spaudimas gali užkirsti kelią vėžio ląstelių vystymuisi. Imkitės iniciatyvos ir neleiskite atsirasti krūties vėžiui. ...
Skaityti daugiauKrūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. „Tai sunki liga, tačiau šiandien, pritaikant efektyvius terapinio ir chirurginio gydymo būdus, ją galima sėkmingai išgydyti“, – sako gydytojas chirurgas Mindaugas Šatkauskas. ...
Skaityti daugiauBirželio 3–4 dienomis Vilniuje vyko Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (VUOI) ir Kauno medicinos universiteto Klinikų (KMUK) onkologų organizuotas Tarptautinis Baltijos simpoziumas, kuriame naujausius krūties vėžio gydymo metodus ir tendencijas aptarė garsūs Didžiosios Britanijos, Suomijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos mokslininkai....
Skaityti daugiauVakarų Europos, Šiaurės Amerikos šalyse ir Lietuvoje dažniausia moterų onkologinė liga yra krūties vėžys. Šalyje kasmet diagnozuojama daugiau kaip 1000 naujų krūties vėžio atvejų. 2000 metais krūties vėžys diagnozuotas 1270 moterų. Gimdos kaklelio vėžys – viena iš pikčiausių onkologinių ligų. 1990 m. sergamumas gimdos kaklelio vėžiu padidėjo apie 68 proc., o mirštamumas nuo jo – apie 25 proc. 2003 m. Lietuvoje šia liga susirgo net 462 moterys. Tokią situaciją lemia vėlyva ligos diagnostika ir nepakankama prevencija. ...
Skaityti daugiauDiagnozė vėžys – didelis išbandymas ir susirgusiam, ir jo artimiesiems, kuris, deja, ne visada baigiasi laimingai. Kodėl vieni pasveiksta ar sustabdo ligą, o kiti – ne? Sakoma, kad įtakos tam turi ir individualios organizmo savybės, ir teigiamas nusiteikimas. Tačiau suprantama, kad vien gerų emocijų vėžiui įveikti nepakaks. Šią sunkią kovą gali laimėti tik tas, kuris gauna visapusišką pagalbą. Todėl greta pagrindinio būtino tradicinio gydymo (chirurgijos, chemoterapijos, radioterapijos) svarbi tampa ir laiku suteikta informacija apie alternatyvius metodus, kurie irgi gali padidinti gyvenimo viltį....
Skaityti daugiauŠį kartą kalbėsimės apie gana plačiai paplitusį krūties vėžį. Kaip gyventi toliau, grįžus iš sanatorijos po reabilitacinio gydymo? Apie tai kalbamės su Birštono „Tulpės“ sanatorijos Fizinės medicinos reabilitacijos (FMR) skyriaus vedėja fizinės medicinos reabilitacijos gydytoja terapeute Aušra Mituzaite ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno ligoninės psichologe Greta Glizikiene....
Skaityti daugiauNepaisant tobulėjančių diagnostikos metodų ir gydymo naujovių, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, krūties vėžys išlieka dažniausia moterų piktybine liga. Spalio mėnuo tradiciškai skiriamas krūties vėžio problemoms nagrinėti, tikriausiai girdėjote ne vieną pranešimą, skaitėte straipsnių. Todėl šio mėnesio žinių patikros testas bus skirtas krūties vėžio klausimams. ...
Skaityti daugiauKrūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga. Kasmet Lietuvoje ja suserga apie 1300 moterų. Pildosi sena gydytojų svajonė – atrasta daug krūties vėžio požymių, sukurti genų rinkiniai, padedantys parinkti moterims veiksmingiausią gydymo būdą....
Skaityti daugiauLigoninės koridoriuje sutikau pažįstamą. Pasisveikinom ir šnekėdami ne itin reikšmingais sakiniais ėjome koridoriumi. Ties vienu iš kabinetų pažįstamas stabtelėjo. Tame kabinete dirba vienas iš specialistų, kurio duris praveria dažniausiai moterys. Dažniausiai, bet ne visada. Mano pažįstamas – ne vienintelis vyras, kuriam buvo diagnozuotas krūties vėžys. ...
Skaityti daugiauPrie krūties specialistų mamologų durų liūdna matyti jaunas moteris. Būtent gerybiniai krūties navikai dažnai priverčia jas sunerimti ir kuo greičiau pasirodyti specialistui. Nedideli sukietėjimai krūtyse kamuoja jaunas moteris ir net paaugles. Medikai šiuos sukietėjimus vadina gerybiniais krūties navikais – fibroadenomomis. ...
Skaityti daugiauKrūties vėžys yra dažniausia onkologinė liga Lietuvoje - ji sudaro apie 20 proc. moterų piktybinių ligų. Vis dažniau krūties vėžiu suserga jaunos, iki 40–45 metų, moterys. Šiandien padėti galima beveik 90 proc. sergančiųjų, tačiau būtina laiku diagnozuoti ligą. Apie krūties vėžio profilaktiką ir ankstyvąją diagnostiką kalbėjomės su KMUK onkologijos klinikos gyd. onkologe-chemoterapeute Edita JUODŽBALIENE....
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, pasaulyje krūties vėžiu kasmet suserga apie 1 milijoną moterų. Krūties vėžio profilaktika itin svarbi kiekvienos moters gyvenime. Artimiausias jos patarėjas ir pagalbininkas – bendrosios praktikos gydytojas. Kaip išvengti krūties vėžio, koks šeimos gydytojo vaidmuo šioje prevencijoje? Apie tai pasakoja Birštono kurorto „Tulpės“ sanatorijos FMR skyriaus vedėja gydytoja Aušra Mituzaitė....
Skaityti daugiaunaujų tyrimų duomenys rodo, kad reguliariai vartojamas aspirinas ir nesteroidiniai ...
Skaityti daugiauJei krūtyje aptikote neįprastą darinį, neskubėkite diagnozuoti vėžio, nepulkite į paniką. Praktika rodo, kad net 9 iš 10 darinių būna gerybiniai. Kita vertus, nors ir ne kiekvienas darinukas krūtyje yra piktybinis ar gali juo virsti, kiekvieną jų būtina tirti, ar tai nėra vėžio požymis. Nevėžinius krūtų pakitimus ir ligas komentuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filialo Onkologijos ligoninės onkologė- chemoterapeutė Bronė Gustienė. ...
Skaityti daugiauNepaisant tobulėjančių diagnostikos metodų ir gydymo naujovių, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, krūties vėžys išlieka dažniausia moterų piktybine liga. Spalio mėnuo tradiciškai skiriamas krūties vėžio problemoms nagrinėti, tikriausiai girdėjote ne vieną pranešimą, skaitėte straipsnių. Todėl šio mėnesio žinių patikros testas bus skirtas krūties vėžio klausimams. ...
Skaityti daugiauApie krūties piktybinius navikus (vėžį) žinoma labai seniai. Apie šią ligą rasta įrašų net Egipto papirusuose. Tai viena didžiausių problemų tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Lietuvoje krūties vėžys tvirtai pirmauja tarp visų piktybinių navikų, kuriais serga moterys, negana to, sergamumas krūties vėžiu Lietuvoje kasmet didėja....
Skaityti daugiauKrūties vėžys – įvairialypės eigos liga. Gydymas neretai ilgas ir sudėtingas. Nors, atrodytų, nėra dviejų vienodų ligonių, t.y. kiekvienai sergančiajai krūties vėžiu gali būti visai kitokių požymių, ligą galima suskirstyti į kelias grupes. Šiandien plačiau kalbėsime apie tokį krūties vėžį, kuriam esant nustatomi hormonų receptoriai. Onkologai tai vadina hormonams jautriu krūties vėžiu....
Skaityti daugiauVisame pasaulyje spalis minimas kaip kovos prieš krūties vėžį mėnuo. Nacionalinė moterų, sergančių krūties ligomis, organizacijų asociacija nutarė spalį paminėti, kviesdama visuomenę bei valstybės vyrus atkreipti dėmesį į aktualias problemas. Visuomenė buvo kviečiama pasirašyti Prezidentui, Ministrui pirmininkui ir sveikatos apsaugos ministrui skirtą krūties vėžiu sergančių moterų peticiją dėl modernaus diagnozavimo ir gydymo galimybių suteikimo visoms Lietuvos moterims. Daugiau informacijos apie akciją – www.roziniskaspinas.lt...
Skaityti daugiauŠimtai tūkstančių Anglijos ir Velso moterų, sergančių ankstyvąja krūties vėžio forma, galės pasinaudoti gydymo aromatazės inhibitoriais privalumais. Praėjusį mėnesį Jungtinės Karalystės Nacionalinis sveikatos ir klinikinės kompetencijos institutas (angl. National Institute for Health and Clinical Excellence, NICE*) priėmė preliminarias rekomendacijas, kurios nurodo, kad aromatazės inhibitoriai yra viena iš gydymo galimybių visoms pomenopauzinio amžiaus moterims, sergančioms hormonams jautria krūties vėžio forma....
Skaityti daugiauApie 50 proc. visų piktybinių navikų būtų galima išvengti. Viena iš svarbiausių profilaktikos priemonių – ankstyva diagnostika, leidžianti pradėti laiku gydyti. Apie tai, kokie yra diagnostikos metodai, pasakoja krūtų chirurgė-onkologė dr. Vida Petraitienė....
Skaityti daugiauKrūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga. Nepaisant to, sergamumas šia liga ir toliau kasmet didėja – Lietuvoje kiekvienais metais ji diagnozuojama daugiau nei 1300 moterų, kas savaitę nuo jos miršta apie 12 moterų. Tačiau mokslas taip pat nestovi vietoje – sukuriama vis naujų vaistų. Lietuvoje pradėtas vartoti naujas pasaulyje pripažintas vaistas eksemestanas (Aromasin, gamintojas „Pfizer”, JAV), galintis veiksmingai kovoti su ia liga....
Skaityti daugiauKrūtų vėžys - tai dažniausia onkologinė liga, kuria serga Lietuvos moterys. Kuo anksčiau ši liga diagnozuojama, tuo geresnių gydymo rezultatų galima tikėtis. „Moterys turėtų bijoti ne ligos, bet savo baimės“, - teigia mūsų pašnekovė - Kauno onkologijos centro Torakalinės chirurgijos skyriaus vedėja, aukščiausios kategorijos onkologė chirurgė Leonarda ŠARAKAUSKIENĖ. ...
Skaityti daugiauKrūties vėžys – dažniausia onkologinė moterų liga. Jis dažniausiai diagnozuojamas vyresnėms nei 50 metų moterims, bet juo gali sirgti ir kur kas jaunesnės, net dvidešimtmetės. Sėkmingam gydymui itin svarbi ankstyva krūties vėžio diagnostika. Ne kiekvienas mazgelis, susidaręs krūtyje, yra vėžys, bet kiekvienas turi būti tiriamas....
Skaityti daugiauStatistika negailestinga ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos moterims - kasmet kas devinta moteris turi susitaikyti su krūties vėžio diagnoze. Per paskutiniuosius dešimtmečius naujai išaiškintų krūties vėžio atvejų skaičius padidėjo beveik tris kartus. Tai dažniausia piktybinių navikų lokalizacija moterims. Ar pakankamas Lietuvos moterys žino apie krūties vėžio riziką? Ar dažna suvokia ankstyvosios diagnostikos svarbą? Ką daryti, kad kuo daugiau pacienčių į onkologus kreiptųsi laiku ir sumažėtų III, IV stadijos krūties vėžio diagnozių skaičius? Apie šias ir kitas problemas bei krūties vėžio gydymo galimybes kalbamės su KMUK Onkologijos klinikos gydytoja onkologe chemoterapeute Edita JUODŽBALIENE....
Skaityti daugiauTerminą “vėžys”, aprašydamas vėžines ligas, pirmą kartą pavartojo graikų gydytojas Klaudijus Galenas: “Išsiplėtusios nuo nenatūralaus augimo venos atrodo panašios į vėžio kojas”. Šiandien žinoma, kad vėžys pradeda vystytis iš vienos pažeistos ląstelės, pakitus jos branduolyje užkoduotai informacijai. Kad destruktyvių ląstelių sankaupa - auglys - taptų apie vieno centimetro dydžio, turi praeiti penkeri metai. Skirtingai nuo kitų ligų, vėžys plinta krauju bei limfa ir pasėja metastazes kituose organuose. Iš viso žinoma per 100 įvairių vėžio rūšių....
Skaityti daugiau
