Nauja viltis tūkstančiams krūties vėžiu sergančių moterų visame pasaulyje

Birželio 3–4 dienomis Vilniuje vyko Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (VUOI) ir Kauno medicinos universiteto Klinikų (KMUK) onkologų organizuotas Tarptautinis Baltijos simpoziumas, kuriame naujausius krūties vėžio gydymo metodus ir tendencijas aptarė garsūs Didžiosios Britanijos, Suomijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos mokslininkai.
 

Krūties vėžys – dažniausia Vakarų šalyse, taip pat ir Lietuvoje, gyvenančių moterų vėžinė liga. Habil. dr. Juozas Kurtinaitis, kalbėdamas apie epidemiologiją, minėjo, kad vis dažniau suserga jaunos, iki 40–45 metų, moterys. Kasmet Lietuvoje diagnozuojama daugiau nei 1200 naujų ligos atvejų. Dar prieš 100 metų pavykdavo išgelbėti vos 5 proc. krūties vėžiu susirgusių moterų, šiandien padėti galima beveik 90 proc. moterų, tačiau būtina laiku diagnozuoti ligą.
Moterims ypač svarbu pasitikrinti krūtis. Stengiantis laiku diagnozuoti krūties vėžį, rekomenduojama ir genetinė patikra bei mamografija – pradėjus atlikti mamografiją, Vakarų šalyse 50–69 metų amžiaus moterų mirštamumas nuo vėžio sumažėjo 30 proc., o jei krūtys dar ir kliniškai patikrinamos, auglių nustatoma 5–20 procentų daugiau.
Po to, kai moteriai nustatomas krūties vėžys, vienas pirmųjų dalykų, kurį reikia išsiaiškinti, yra vėžio stadija. Atsižvelgiant į ją, pasirenkamos skirtingos gydymo strategijos.
Visuose svarbiausiuose šių metų pasauliniuose onkologijos kongresuose vienas centrinių įvykių tapo tarptautinio klinikinio tyrimo ATAC rezultatų paskelbimas (Arimidex, Tamoxifen, alone or in combination – gydymas vaistais Arimidex, Tamoxifen – po vieną ar derinant abu). Apie tai Vilniuje vykusiame simpoziume pasakojo žymus krūties vėžio specialistas prof. Richard Sainsbury iš Londono. ATAC mokslinis tyrimas – didžiausios apimties ir ilgiausios trukmės krūties vėžio tyrimas, kuriame dalyvavo 9366 pomenopauzinio amžiaus moterys, sergančios ankstyvųjų stadijų krūties vėžiu. Šioms moterims po naviko pašalinimo operacijos buvo skirtas gydymas arba tamoksifenu, arba anastrozoliu (Arimidex), arba šių medikamentų deriniu. Tyrimo tikslas buvo palyginti minėtų medikamentų saugumą ir veiksmingumą. Rezultatai rodo, kad penkerių metų gydymas anastrozoliu sumažina krūties vėžio atsinaujinimo riziką labiau nei gydymas tamoksifenu. Nustatyti ir kiti naujo vaisto privalumai: jo teigiamas poveikis pasireiškia jau pirmaisiais gydymo metais, toliau gydant jis stiprėja ir net išlieka pacientui gydymą nutraukus.

Naujasis medikamentas padeda išvengti kai kurių gyvybei pavojingų šalutinių poveikių, siejamų su tamoksifeno vartojimu, pvz., kraujo krešulių susidarymo, insultų ar gimdos vėžio. Šveicarijoje, St. Galeno mieste, vykusioje konferencijoje, skirtoje ankstyvojo krūties vėžio gydymo klausimams, tarptautinė krūties vėžio ekspertų grupė pasiūlė specialistams, gydantiems moteris po menopauzės, kurios serga hormonams jautriu ankstyvos stadijos vėžiu, kaip pirmos eilės vaistą vartoti naujos klasės hormoninį medikamentą anastrozolį, o ne senosios kartos vaistą tamoksifeną. Mokslininkai teigia, kad iki šiol didžiausia grėsmė moterims susirgti vėžio recidyvu kildavo per pirmuosius dvejus trejus metus po to, kai buvo diagnozuotas krūties vėžys, nesvarbu, koks buvo gydymo metodas. Penkerius metus trukusio ATAC tyrimo metu pastebėta, kad jau per pirmuosius dvejus su puse metų krūties vėžio recidyvų buvo perpus mažiau gydant anastrozoliu nei tamoksifenu. Tai aiškiai įrodo, jog nuo pat pradžių neparinkus veiksmingiausio gydymo būdo kyla potencialiai mirtino krūties vėžio recidyvo, kurio būtų galima išvengti, grėsmė. ATAC duomenimis, 5 metų trukmės adjuvantinis gydymas anastrozoliu pranoko standartinį gydymą tamoksifenu pagal esminius parametrus:
- 26 proc. daugiau negu tamoksifenas sumažino krūties vėžio recidyvo riziką;
- 53 proc. labiau sumažino kitos (kontralateralios) krūties vėžio atsiradimą;
- 16 proc. labiau sumažino atokiųjų naviko recidyvų tikimybę.
Deja, Lietuvoje moterys, kurioms pasireiškia ankstyva krūties vėžio stadija, gali būti gydomos tik tamoksifenu, nors žymiausi pasaulio onkologai rekomenduoja jau ankstyvąją krūties vėžio stadiją gydyti aromatazės inhibitoriais. Mūsų šalyje šie vaistai registruoti, tačiau gydytojai negali jų skirti, nes Lietuvoje patvirtintos Krūties vėžio gydymo rekomendacijos leidžia šių vaistų skirti tik vėlyvųjų stadijų krūties vėžiui gydyti ir tik tada, kai moteris netoleruoja tamoksifeno.
Simpoziumą rėmusi „AstraZeneca“ – viena didžiausių tarptautinių farmacijos kompanijų pasaulyje. Daugiau kaip prieš 30 metų „AstraZeneca“ iš esmės pakeitė krūties vėžiu sergančių pacientų gydymą, pateikdama Nolvadex (tamoksifeną) – vieną pirmųjų hormoninių preparatų. Nuo to laiko kai kompanija pateikė savo pirmąjį preparatą nuo vėžio tamoksifeną, investuojant į tyrimus buvo sukurti nauji vaistai nuo vėžio ir gydymo strategijos, kurios labai papildė rinkoje įsitvirtinusius vaistus.
„AstraZeneca“ tęsia puikią onkologinių tyrimų ir inovacijų tradiciją, kuri leido sukurti šiuolaikinius vaistus vėžiui gydyti, tokius kaip Arimidex (anastrozolis), Casodex (bikalutamidas), Faslodex (fulvestrantas), Nolvadex (tamoksifenas), Zoladex (goserelinas), bei daug naujų klasių vaistų, tokių kaip slopinantieji proliferaciją, angiogenezę, veikiantieji kraujagysles bei antiinvaziniai.
Naują galimybę krūties vėžį gydyti šios kompanijos sukurtu Faslodex (fulvestrantu) pristatė KMUK gydytoja Edita Juodžbalienė. Fulvestrantas – estrogenų receptorių antagonistas, neveikiantis agonistiškai. Fulvestrantas aprobuotas Europos Sąjungoje progresavusiam ar metastaziniam, hormoninius receptorius turinčiam krūties vėžiui gydyti vietiškai, jei vėžys pasikartoja ar progresuoja.
Apie krūties vėžio gydymą hormoniniais preparatais kalbėjo ir KMUK gydytoja Regina Nutautienė. Priešmenopauzinio amžiaus, hormonams jautrioms moterims ankstyvos ir progresavusios stadijos krūties vėžiui gydyti gali būti skiriama Zoladex (goserelino). Tai gerai toleruojamas, plačiai skiriamas liuteinizuojamąjį hormoną atpalaiduojančio faktoriaus analogas, leidžiamas po oda kartą per keturias savaites.
Po menopauzės moters kiaušidės nebegamina estrogenų, tačiau hormonas nedideliais kiekiais tebegaminamas vadinamuoju „aromatizacijos“ būdu. Endokrinologinis gydymas arba nutraukia aromatizacijos procesą, kad vyresnės moters organizme estrogenų nebūtų gaminama (aromatazės inhibitoriai), arba trukdo estrogenams sąveikauti su augliu, blokuodamas auglio ląsteles (tamoksifenas). Toks gydymo būdas neleidžia augliui pasisavinti maisto medžiagų (sukelia badą), ir jis negali augti. Tačiau pomenopauzinio amžiaus moterų kiaušidės jau nebefunkcionuoja, todėl joms krūties vėžiui gydyti geriau vartoti būtent aromatazės inhibitorius – jie veikia kitaip nei tamoksifenas, blokuodami fermentą aromatazę.
Apibendrinant Vilniuje vykusį simpoziumą, galima pacituoti Jungtinės Karalystės vėžio mokslinių tyrimų srities profesorių Jack Cuzick, daug metų besigilinantį į įvairius krūties vėžio gydymo modelius, kad: „visada geriau iš karto pradėti gydyti anastrozoliu negu pradėti gydyti tamoksifenu ir po poros metų pakeisti jį anastrozoliu“.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai