){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Užsienyje jau pripažinta, kad biologinės terapijos medikamentas trastuzumabas (Herceptin) šiandien yra vienintelis veiksmingas vaistas, galintis net pusei susirgusiųjų moterų sustabdyti agresyvią HER-2 teigiamą ligą arba dvigubai pailginti kokybišką jų gyvenimą. Medikamentu jau gydoma Slovėnijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Olandijoje, Italijoje ir Kanadoje, JAV, Australijoje. Po ilgos bričių ligonių kovos Didžiosios Britanijos ligonių kasos taip pat bus priverstos netrukus kompensuoti šį gyvybę išsaugantį medikamentą. Australijoje jis pradėtas kompensuoti po to, kai į kovą už šį medikamentą įsijungė garsi dainininkė Kylie Minogue, pati sirgusi minėtosios formos krūties vėžiu. Užsienyje jau suprato, kad nevalia kalbėti apie pinigus, kai ant svarstyklių guli jaunų moterų gyvybės.
Tikimasi, kad po asociacijos akcijos tą supras ir Lietuvoje. Šiuo metu pas mus yra 150 moterų, sergančių HER-2 teigiamu išplitusiu krūties vėžiu, ir 250 moterų, sergančių ankstyvų stadijų liga. 2006 metams skirta 2,5 mln. litų vaistui įsigyti. Šis medikamento kiekis leis gydyti 50 moterų ir skirti joms tik pusę reikalingo gydymo kurso (metams skirtas kursas vienai moteriai kainuoja apie 100 000 litų).
Akivaizdu, kad problema turi būti sprendžiama valstybiniu mastu. Didžiausia HER-2 teigiamu krūties vėžiu sergančių moterų svajonė – kad valstybė 2007 metams skirtų pakankamai pinigų biologinei terapijai. Tai galėtų išgelbėti bent didžiąją dalį sergančiųjų.
Kita problema, trikdanti tiek ankstyvą diagnostiką, tiek sėkmingą gydymą, – aparatūros trūkumas. Sergantieji onkologinėmis ligomis gydomi didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Modernios diagnozavimo ir gydymo technikos trūksta visuose, o Šiauliuose situacija tiesiog tragiška – onkologinėms ligoms švitinti skirta aparatūra tokia sena, kad ne tiek gydo, kiek kenkia tiek ligoniams, tiek juos gydantiems gydytojams.
Dažniausiai trūksta modernių mamografų. Norint atlikti tyrimą, eilėje tenka laukti mėnesį ar net keletą. Trūksta ir modernios švitinimui skirtos aparatūros.
Onkologinėse ligoninėse pacientai perka ir elementariausius gydymui būtinus dalykus: lašelines, adatas kraujui paimti, vaistus nuo pykinimo ar skausmo po operacijos. Trūksta ir specialistų – onkologų-mamologų.
• Pasaulyje kiekvienais metais krūties vėžiu suserga milijonas moterų.
• Statistika teigia, jog visame pasaulyje diagnozė iš gydytojų lūpų nuskamba kas tris minutes kasdien.
• 1 iš 8 pasaulio moterų kada nors gyvenime gali susirgti krūties vėžiu.
• Ši liga – viena pagrindinių jaunų moterų iki 50 metų mirtingumo priežasčių, daugiau jų žūna tik automobilių avarijose.
• Lietuvoje kasmet krūties vėžiu suserga daugiau nei 1300 moterų.
Visos moterys turi žinoti savo teisę: jeigu užčiuopiate krūtyje auglį ar jaučiate kitus grėsmingus simptomus – nuolatinį krūties ar pažasties skausmą, kraujingas išskyras iš spenelio, pakitusią krūties formą, delsti negalima, gydytojas jus privalo priimti artimiausiu metu.
Kai prieš metus, būdama 35-erių metų, susirgau krūties vėžiu, labiausiai bijojau būti HER-2 teigiama. Netrukus paaiškėjo, kad būtent šį nelaimingąjį loterijos bilietą ir ištraukiau. Man pasisekė ir tapau viena iš tų, kurioms Lietuvoje taikoma biologinė terapija. Kaip pati juokavau gydymo pradžioje, kai vaistus pirkdavau pati, per pusvalandį – tiek laša vaistai – suskraidydavau į Kubą ir grįždavau. Nes tam pusvalandžiui reikalingi vaistai kainavo apie 6000 litų. Tada supratau, kad didžiajai daliai susirgusių moterų šis vienintelis vaistas, galintis išgelbėti jų gyvybes, yra neprieinamas. Sutikdavau vis daugiau moterų, kurios serga ta pačia ligos forma ir klausinėja manęs apie vaistą. Deja, ligonių kasų atsakymas būdavo vienas – nėra pinigų. Tačiau, jeigu mes statome Seimo salę už 40 milijonų arba nuomojame lėktuvus, kuriuos retai naudosime, už 100 mln., tai esame pakankamai turtinga valstybė, kad išgelbėtumėme kelių šimtų jaunų moterų gyvybes. Taip kilo idėja šią kelių šimtų moterų problemą padaryti aktualią visuomenei – juk liga gali ištikti kiekvieną.
Tai klastinga ir agresyvi ligos forma, nes standartiniai krūties vėžiui gydyti skirti vaistai šiuo atveju nėra pakankamai veiksmingi, todėl liga greičiau progresuoja, vėžys greitai išplinta į kitus organus.
Visame pasaulyje 25–30 proc. krūties vėžiu susirgusių moterų diagnozuojamas ši ligos forma. Dažniau šia liga serga jaunos moterys iki 45 metų amžiaus.
Gydytojams ilgai buvo paslaptis, kodėl vienos moterys, būdamos tokio pat amžiaus ir sergančios tokios pat stadijos krūties vėžiu, sveiksta, o kitos – miršta. Mįslė buvo įminta 1983-aisiais, kai paaiškėjo, jog vienoje iš chromosomų – 17-ojoje – yra vadinamasis HER-2 genas. Dėl neaiškių priežasčių šiam genui suaktyvėjus, pagaminama daug daugiau HER-2 geno kopijų, todėl ląstelė nekontroliuojamai dauginasi, ima skverbtis į kitus audinius, formuoja auglius, kurie krauju ir limfa ima plisti po visą organizmą, sėdami metastazes.
Moderniose pasaulio klinikose HER-2 onkogenas nustatomas nuo 1990 metų, Lietuvą šis metodas pasiekė 1999 m.
Kita problema, trikdanti tiek ankstyvą diagnostiką, tiek sėkmingą gydymą, – aparatūros trūkumas. Sergantieji onkologinėmis ligomis gydomi didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Modernios diagnozavimo ir gydymo technikos trūksta visuose, o Šiauliuose situacija tiesiog tragiška – onkologinėms ligoms švitinti skirta aparatūra tokia sena, kad ne tiek gydo, kiek kenkia tiek ligoniams, tiek juos gydantiems gydytojams.
Dažniausiai trūksta modernių mamografų. Norint atlikti tyrimą, eilėje tenka laukti mėnesį ar net keletą. Trūksta ir modernios švitinimui skirtos aparatūros.
Onkologinėse ligoninėse pacientai perka ir elementariausius gydymui būtinus dalykus: lašelines, adatas kraujui paimti, vaistus nuo pykinimo ar skausmo po operacijos. Trūksta ir specialistų – onkologų-mamologų.
• Pasaulyje kiekvienais metais krūties vėžiu suserga milijonas moterų.
• Statistika teigia, jog visame pasaulyje diagnozė iš gydytojų lūpų nuskamba kas tris minutes kasdien.
• 1 iš 8 pasaulio moterų kada nors gyvenime gali susirgti krūties vėžiu.
• Ši liga – viena pagrindinių jaunų moterų iki 50 metų mirtingumo priežasčių, daugiau jų žūna tik automobilių avarijose.
• Lietuvoje kasmet krūties vėžiu suserga daugiau nei 1300 moterų.
Visos moterys turi žinoti savo teisę: jeigu užčiuopiate krūtyje auglį ar jaučiate kitus grėsmingus simptomus – nuolatinį krūties ar pažasties skausmą, kraujingas išskyras iš spenelio, pakitusią krūties formą, delsti negalima, gydytojas jus privalo priimti artimiausiu metu.
Kai prieš metus, būdama 35-erių metų, susirgau krūties vėžiu, labiausiai bijojau būti HER-2 teigiama. Netrukus paaiškėjo, kad būtent šį nelaimingąjį loterijos bilietą ir ištraukiau. Man pasisekė ir tapau viena iš tų, kurioms Lietuvoje taikoma biologinė terapija. Kaip pati juokavau gydymo pradžioje, kai vaistus pirkdavau pati, per pusvalandį – tiek laša vaistai – suskraidydavau į Kubą ir grįždavau. Nes tam pusvalandžiui reikalingi vaistai kainavo apie 6000 litų. Tada supratau, kad didžiajai daliai susirgusių moterų šis vienintelis vaistas, galintis išgelbėti jų gyvybes, yra neprieinamas. Sutikdavau vis daugiau moterų, kurios serga ta pačia ligos forma ir klausinėja manęs apie vaistą. Deja, ligonių kasų atsakymas būdavo vienas – nėra pinigų. Tačiau, jeigu mes statome Seimo salę už 40 milijonų arba nuomojame lėktuvus, kuriuos retai naudosime, už 100 mln., tai esame pakankamai turtinga valstybė, kad išgelbėtumėme kelių šimtų jaunų moterų gyvybes. Taip kilo idėja šią kelių šimtų moterų problemą padaryti aktualią visuomenei – juk liga gali ištikti kiekvieną.
Tai klastinga ir agresyvi ligos forma, nes standartiniai krūties vėžiui gydyti skirti vaistai šiuo atveju nėra pakankamai veiksmingi, todėl liga greičiau progresuoja, vėžys greitai išplinta į kitus organus.
Visame pasaulyje 25–30 proc. krūties vėžiu susirgusių moterų diagnozuojamas ši ligos forma. Dažniau šia liga serga jaunos moterys iki 45 metų amžiaus.
Gydytojams ilgai buvo paslaptis, kodėl vienos moterys, būdamos tokio pat amžiaus ir sergančios tokios pat stadijos krūties vėžiu, sveiksta, o kitos – miršta. Mįslė buvo įminta 1983-aisiais, kai paaiškėjo, jog vienoje iš chromosomų – 17-ojoje – yra vadinamasis HER-2 genas. Dėl neaiškių priežasčių šiam genui suaktyvėjus, pagaminama daug daugiau HER-2 geno kopijų, todėl ląstelė nekontroliuojamai dauginasi, ima skverbtis į kitus audinius, formuoja auglius, kurie krauju ir limfa ima plisti po visą organizmą, sėdami metastazes.
Moderniose pasaulio klinikose HER-2 onkogenas nustatomas nuo 1990 metų, Lietuvą šis metodas pasiekė 1999 m.
Naujų tyrimų duomenimis, krūtų spaudimas gali užkirsti kelią vėžio ląstelių vystymuisi. Imkitės iniciatyvos ir neleiskite atsirasti krūties vėžiui. ...
Skaityti daugiauKrūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. „Tai sunki liga, tačiau šiandien, pritaikant efektyvius terapinio ir chirurginio gydymo būdus, ją galima sėkmingai išgydyti“, – sako gydytojas chirurgas Mindaugas Šatkauskas. ...
Skaityti daugiauBirželio 3–4 dienomis Vilniuje vyko Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (VUOI) ir Kauno medicinos universiteto Klinikų (KMUK) onkologų organizuotas Tarptautinis Baltijos simpoziumas, kuriame naujausius krūties vėžio gydymo metodus ir tendencijas aptarė garsūs Didžiosios Britanijos, Suomijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos mokslininkai....
Skaityti daugiauVakarų Europos, Šiaurės Amerikos šalyse ir Lietuvoje dažniausia moterų onkologinė liga yra krūties vėžys. Šalyje kasmet diagnozuojama daugiau kaip 1000 naujų krūties vėžio atvejų. 2000 metais krūties vėžys diagnozuotas 1270 moterų. Gimdos kaklelio vėžys – viena iš pikčiausių onkologinių ligų. 1990 m. sergamumas gimdos kaklelio vėžiu padidėjo apie 68 proc., o mirštamumas nuo jo – apie 25 proc. 2003 m. Lietuvoje šia liga susirgo net 462 moterys. Tokią situaciją lemia vėlyva ligos diagnostika ir nepakankama prevencija. ...
Skaityti daugiauDiagnozė vėžys – didelis išbandymas ir susirgusiam, ir jo artimiesiems, kuris, deja, ne visada baigiasi laimingai. Kodėl vieni pasveiksta ar sustabdo ligą, o kiti – ne? Sakoma, kad įtakos tam turi ir individualios organizmo savybės, ir teigiamas nusiteikimas. Tačiau suprantama, kad vien gerų emocijų vėžiui įveikti nepakaks. Šią sunkią kovą gali laimėti tik tas, kuris gauna visapusišką pagalbą. Todėl greta pagrindinio būtino tradicinio gydymo (chirurgijos, chemoterapijos, radioterapijos) svarbi tampa ir laiku suteikta informacija apie alternatyvius metodus, kurie irgi gali padidinti gyvenimo viltį....
Skaityti daugiauŠį kartą kalbėsimės apie gana plačiai paplitusį krūties vėžį. Kaip gyventi toliau, grįžus iš sanatorijos po reabilitacinio gydymo? Apie tai kalbamės su Birštono „Tulpės“ sanatorijos Fizinės medicinos reabilitacijos (FMR) skyriaus vedėja fizinės medicinos reabilitacijos gydytoja terapeute Aušra Mituzaite ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno ligoninės psichologe Greta Glizikiene....
Skaityti daugiauNepaisant tobulėjančių diagnostikos metodų ir gydymo naujovių, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, krūties vėžys išlieka dažniausia moterų piktybine liga. Spalio mėnuo tradiciškai skiriamas krūties vėžio problemoms nagrinėti, tikriausiai girdėjote ne vieną pranešimą, skaitėte straipsnių. Todėl šio mėnesio žinių patikros testas bus skirtas krūties vėžio klausimams. ...
Skaityti daugiauKrūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga. Kasmet Lietuvoje ja suserga apie 1300 moterų. Pildosi sena gydytojų svajonė – atrasta daug krūties vėžio požymių, sukurti genų rinkiniai, padedantys parinkti moterims veiksmingiausią gydymo būdą....
Skaityti daugiauLigoninės koridoriuje sutikau pažįstamą. Pasisveikinom ir šnekėdami ne itin reikšmingais sakiniais ėjome koridoriumi. Ties vienu iš kabinetų pažįstamas stabtelėjo. Tame kabinete dirba vienas iš specialistų, kurio duris praveria dažniausiai moterys. Dažniausiai, bet ne visada. Mano pažįstamas – ne vienintelis vyras, kuriam buvo diagnozuotas krūties vėžys. ...
Skaityti daugiauPrie krūties specialistų mamologų durų liūdna matyti jaunas moteris. Būtent gerybiniai krūties navikai dažnai priverčia jas sunerimti ir kuo greičiau pasirodyti specialistui. Nedideli sukietėjimai krūtyse kamuoja jaunas moteris ir net paaugles. Medikai šiuos sukietėjimus vadina gerybiniais krūties navikais – fibroadenomomis. ...
Skaityti daugiauKrūties vėžys yra dažniausia onkologinė liga Lietuvoje - ji sudaro apie 20 proc. moterų piktybinių ligų. Vis dažniau krūties vėžiu suserga jaunos, iki 40–45 metų, moterys. Šiandien padėti galima beveik 90 proc. sergančiųjų, tačiau būtina laiku diagnozuoti ligą. Apie krūties vėžio profilaktiką ir ankstyvąją diagnostiką kalbėjomės su KMUK onkologijos klinikos gyd. onkologe-chemoterapeute Edita JUODŽBALIENE....
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, pasaulyje krūties vėžiu kasmet suserga apie 1 milijoną moterų. Krūties vėžio profilaktika itin svarbi kiekvienos moters gyvenime. Artimiausias jos patarėjas ir pagalbininkas – bendrosios praktikos gydytojas. Kaip išvengti krūties vėžio, koks šeimos gydytojo vaidmuo šioje prevencijoje? Apie tai pasakoja Birštono kurorto „Tulpės“ sanatorijos FMR skyriaus vedėja gydytoja Aušra Mituzaitė....
Skaityti daugiaunaujų tyrimų duomenys rodo, kad reguliariai vartojamas aspirinas ir nesteroidiniai ...
Skaityti daugiauJei krūtyje aptikote neįprastą darinį, neskubėkite diagnozuoti vėžio, nepulkite į paniką. Praktika rodo, kad net 9 iš 10 darinių būna gerybiniai. Kita vertus, nors ir ne kiekvienas darinukas krūtyje yra piktybinis ar gali juo virsti, kiekvieną jų būtina tirti, ar tai nėra vėžio požymis. Nevėžinius krūtų pakitimus ir ligas komentuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filialo Onkologijos ligoninės onkologė- chemoterapeutė Bronė Gustienė. ...
Skaityti daugiauNepaisant tobulėjančių diagnostikos metodų ir gydymo naujovių, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, krūties vėžys išlieka dažniausia moterų piktybine liga. Spalio mėnuo tradiciškai skiriamas krūties vėžio problemoms nagrinėti, tikriausiai girdėjote ne vieną pranešimą, skaitėte straipsnių. Todėl šio mėnesio žinių patikros testas bus skirtas krūties vėžio klausimams. ...
Skaityti daugiauApie krūties piktybinius navikus (vėžį) žinoma labai seniai. Apie šią ligą rasta įrašų net Egipto papirusuose. Tai viena didžiausių problemų tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Lietuvoje krūties vėžys tvirtai pirmauja tarp visų piktybinių navikų, kuriais serga moterys, negana to, sergamumas krūties vėžiu Lietuvoje kasmet didėja....
Skaityti daugiauKrūties vėžys – įvairialypės eigos liga. Gydymas neretai ilgas ir sudėtingas. Nors, atrodytų, nėra dviejų vienodų ligonių, t.y. kiekvienai sergančiajai krūties vėžiu gali būti visai kitokių požymių, ligą galima suskirstyti į kelias grupes. Šiandien plačiau kalbėsime apie tokį krūties vėžį, kuriam esant nustatomi hormonų receptoriai. Onkologai tai vadina hormonams jautriu krūties vėžiu....
Skaityti daugiauVisame pasaulyje spalis minimas kaip kovos prieš krūties vėžį mėnuo. Nacionalinė moterų, sergančių krūties ligomis, organizacijų asociacija nutarė spalį paminėti, kviesdama visuomenę bei valstybės vyrus atkreipti dėmesį į aktualias problemas. Visuomenė buvo kviečiama pasirašyti Prezidentui, Ministrui pirmininkui ir sveikatos apsaugos ministrui skirtą krūties vėžiu sergančių moterų peticiją dėl modernaus diagnozavimo ir gydymo galimybių suteikimo visoms Lietuvos moterims. Daugiau informacijos apie akciją – www.roziniskaspinas.lt...
Skaityti daugiauŠimtai tūkstančių Anglijos ir Velso moterų, sergančių ankstyvąja krūties vėžio forma, galės pasinaudoti gydymo aromatazės inhibitoriais privalumais. Praėjusį mėnesį Jungtinės Karalystės Nacionalinis sveikatos ir klinikinės kompetencijos institutas (angl. National Institute for Health and Clinical Excellence, NICE*) priėmė preliminarias rekomendacijas, kurios nurodo, kad aromatazės inhibitoriai yra viena iš gydymo galimybių visoms pomenopauzinio amžiaus moterims, sergančioms hormonams jautria krūties vėžio forma....
Skaityti daugiauApie 50 proc. visų piktybinių navikų būtų galima išvengti. Viena iš svarbiausių profilaktikos priemonių – ankstyva diagnostika, leidžianti pradėti laiku gydyti. Apie tai, kokie yra diagnostikos metodai, pasakoja krūtų chirurgė-onkologė dr. Vida Petraitienė....
Skaityti daugiauKrūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga. Nepaisant to, sergamumas šia liga ir toliau kasmet didėja – Lietuvoje kiekvienais metais ji diagnozuojama daugiau nei 1300 moterų, kas savaitę nuo jos miršta apie 12 moterų. Tačiau mokslas taip pat nestovi vietoje – sukuriama vis naujų vaistų. Lietuvoje pradėtas vartoti naujas pasaulyje pripažintas vaistas eksemestanas (Aromasin, gamintojas „Pfizer”, JAV), galintis veiksmingai kovoti su ia liga....
Skaityti daugiauKrūtų vėžys - tai dažniausia onkologinė liga, kuria serga Lietuvos moterys. Kuo anksčiau ši liga diagnozuojama, tuo geresnių gydymo rezultatų galima tikėtis. „Moterys turėtų bijoti ne ligos, bet savo baimės“, - teigia mūsų pašnekovė - Kauno onkologijos centro Torakalinės chirurgijos skyriaus vedėja, aukščiausios kategorijos onkologė chirurgė Leonarda ŠARAKAUSKIENĖ. ...
Skaityti daugiauKrūties vėžys – dažniausia onkologinė moterų liga. Jis dažniausiai diagnozuojamas vyresnėms nei 50 metų moterims, bet juo gali sirgti ir kur kas jaunesnės, net dvidešimtmetės. Sėkmingam gydymui itin svarbi ankstyva krūties vėžio diagnostika. Ne kiekvienas mazgelis, susidaręs krūtyje, yra vėžys, bet kiekvienas turi būti tiriamas....
Skaityti daugiauStatistika negailestinga ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos moterims - kasmet kas devinta moteris turi susitaikyti su krūties vėžio diagnoze. Per paskutiniuosius dešimtmečius naujai išaiškintų krūties vėžio atvejų skaičius padidėjo beveik tris kartus. Tai dažniausia piktybinių navikų lokalizacija moterims. Ar pakankamas Lietuvos moterys žino apie krūties vėžio riziką? Ar dažna suvokia ankstyvosios diagnostikos svarbą? Ką daryti, kad kuo daugiau pacienčių į onkologus kreiptųsi laiku ir sumažėtų III, IV stadijos krūties vėžio diagnozių skaičius? Apie šias ir kitas problemas bei krūties vėžio gydymo galimybes kalbamės su KMUK Onkologijos klinikos gydytoja onkologe chemoterapeute Edita JUODŽBALIENE....
Skaityti daugiauTerminą “vėžys”, aprašydamas vėžines ligas, pirmą kartą pavartojo graikų gydytojas Klaudijus Galenas: “Išsiplėtusios nuo nenatūralaus augimo venos atrodo panašios į vėžio kojas”. Šiandien žinoma, kad vėžys pradeda vystytis iš vienos pažeistos ląstelės, pakitus jos branduolyje užkoduotai informacijai. Kad destruktyvių ląstelių sankaupa - auglys - taptų apie vieno centimetro dydžio, turi praeiti penkeri metai. Skirtingai nuo kitų ligų, vėžys plinta krauju bei limfa ir pasėja metastazes kituose organuose. Iš viso žinoma per 100 įvairių vėžio rūšių....
Skaityti daugiau
