Sergančiosios krūties vėžiu tenori būti gydomos šiuolaikiškai

Visame pasaulyje spalis minimas kaip kovos prieš krūties vėžį mėnuo. Nacionalinė moterų, sergančių krūties ligomis, organizacijų asociacija nutarė spalį paminėti, kviesdama visuomenę bei valstybės vyrus atkreipti dėmesį į aktualias problemas. Visuomenė buvo kviečiama pasirašyti Prezidentui, Ministrui pirmininkui ir sveikatos apsaugos ministrui skirtą krūties vėžiu sergančių moterų peticiją dėl modernaus diagnozavimo ir gydymo galimybių suteikimo visoms Lietuvos moterims. Daugiau informacijos apie akciją – www.roziniskaspinas.lt
 

Lietuvoje šiuolaikiškai gydomos ne visos moterys


Užsienyje jau pripažinta, kad biologinės terapijos medikamentas trastuzumabas (Herceptin) šiandien yra vienintelis veiksmingas vaistas, galintis net pusei susirgusiųjų moterų sustabdyti agresyvią HER-2 teigiamą ligą arba dvigubai pailginti kokybišką jų gyvenimą. Medikamentu jau gydoma Slovėnijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Olandijoje, Italijoje ir Kanadoje, JAV, Australijoje. Po ilgos bričių ligonių kovos Didžiosios Britanijos ligonių kasos taip pat bus priverstos netrukus kompensuoti šį gyvybę išsaugantį medikamentą. Australijoje jis pradėtas kompensuoti po to, kai į kovą už šį medikamentą įsijungė garsi dainininkė Kylie Minogue, pati sirgusi minėtosios formos krūties vėžiu. Užsienyje jau suprato, kad nevalia kalbėti apie pinigus, kai ant svarstyklių guli jaunų moterų gyvybės.
Tikimasi, kad po asociacijos akcijos tą supras ir Lietuvoje. Šiuo metu pas mus yra 150 moterų, sergančių HER-2 teigiamu išplitusiu krūties vėžiu, ir 250 moterų, sergančių ankstyvų stadijų liga. 2006 metams skirta 2,5 mln. litų vaistui įsigyti. Šis medikamento kiekis leis gydyti 50 moterų ir skirti joms tik pusę reikalingo gydymo kurso (metams skirtas kursas vienai moteriai kainuoja apie 100 000 litų).
Akivaizdu, kad problema turi būti sprendžiama valstybiniu mastu. Didžiausia HER-2 teigiamu krūties vėžiu sergančių moterų svajonė – kad valstybė 2007 metams skirtų pakankamai pinigų biologinei terapijai. Tai galėtų išgelbėti bent didžiąją dalį sergančiųjų.
 

Papildomų problemų sukelia aparatūros ir specialistų trūkumas


Kita problema, trikdanti tiek ankstyvą diagnostiką, tiek sėkmingą gydymą, – aparatūros trūkumas. Sergantieji onkologinėmis ligomis gydomi didžiuosiuose Lietuvos mies­tuo­se – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiau­liuose ir Panevėžyje. Modernios diagnozavimo ir gydymo technikos trūksta visuose, o Šiauliuose situacija tiesiog tragiška – onkologinėms ligoms švitinti skirta aparatūra tokia sena, kad ne tiek gydo, kiek kenkia tiek ligoniams, tiek juos gydantiems gydytojams.
Dažniausiai trūksta modernių mamografų. Norint atlikti tyrimą, eilėje tenka laukti mėnesį ar net keletą. Trūksta ir modernios švitinimui skirtos aparatūros.
Onkologinėse ligoninėse pacientai perka ir elementariausius gydymui būtinus dalykus: lašelines, adatas kraujui paimti, vaistus nuo pykinimo ar skausmo po operacijos. Trūksta ir specialistų – onkologų-mamologų.
• Pasaulyje kiekvienais metais krūties vėžiu suserga milijonas moterų.
• Statistika teigia, jog visame pa­sau­lyje diagnozė iš gydytojų lū­pų nuskamba kas tris minutes kasdien.
• 1 iš 8 pasaulio moterų kada nors gyvenime gali susirgti krūties vėžiu.
• Ši liga – viena pagrindinių jaunų moterų iki 50 metų mirtingumo priežasčių, daugiau jų žūna tik automobilių avarijose.


• Lietuvoje kasmet krūties vėžiu suserga daugiau nei 1300 moterų.
Visos moterys turi žinoti savo teisę: jeigu užčiuopiate krūtyje auglį ar jaučiate kitus grėsmingus simptomus – nuolatinį krūties ar pažasties skausmą, kraujingas išskyras iš spenelio, pakitusią krūties formą, delsti negalima, gydytojas jus privalo priimti artimiausiu metu.
Kai prieš metus, būdama 35-erių me­tų, susirgau krūties vėžiu, labiausiai bijojau būti HER-2 teigiama. Netrukus paaiškėjo, kad būtent šį nelaimingąjį loterijos bilietą ir ištraukiau. Man pasisekė ir tapau viena iš tų, kurioms Lietuvoje taikoma biologinė terapija. Kaip pati juokavau gydymo pradžioje, kai vaistus pirkdavau pati, per pusvalandį – tiek laša vaistai – suskraidydavau į Kubą ir grįždavau. Nes tam pusvalandžiui reikalingi vaistai kainavo apie 6000 litų. Tada supratau, kad didžiajai daliai susirgusių moterų šis vienintelis vaistas, galintis išgelbėti jų gyvybes, yra neprieinamas. Sutikdavau vis daugiau moterų, kurios serga ta pačia ligos forma ir klausinėja manęs apie vaistą. Deja, ligonių kasų atsakymas būdavo vienas – nėra pinigų. Tačiau, jeigu mes statome Seimo salę už 40 milijonų arba nuomojame lėktuvus, kuriuos retai naudosime, už 100 mln., tai esame pakankamai turtinga valstybė, kad išgelbėtumėme kelių šimtų jaunų moterų gyvybes. Taip kilo idėja šią kelių šimtų moterų problemą padaryti aktualią visuomenei – juk liga gali ištikti kiekvieną.
 

Kas yra HER-2 teigiamas krūties vėžys?


Tai klastinga ir agresyvi ligos forma, nes standartiniai krūties vėžiui gydyti skirti vaistai šiuo atveju nėra pakankamai veiksmingi, todėl liga greičiau progresuoja, vėžys greitai išplinta į kitus organus.
Visame pasaulyje 25–30 proc. krūties vėžiu susirgusių moterų diagnozuojamas ši ligos forma. Dažniau šia liga serga jaunos moterys iki 45 metų amžiaus.
Gydytojams ilgai buvo paslaptis, kodėl vienos moterys, būdamos tokio pat amžiaus ir sergančios tokios pat stadijos krūties vėžiu, sveiksta, o kitos – miršta. Mįslė buvo įminta 1983-aisiais, kai paaiškėjo, jog vienoje iš chromoso­mų – 17-ojoje – yra vadinamasis HER-2 genas. Dėl neaiškių priežasčių šiam genui suaktyvėjus, pagaminama daug daugiau HER-2 geno kopijų, todėl ląstelė nekontroliuojamai daugi­nasi, ima skverbtis į kitus audinius, formuoja auglius, kurie krauju ir limfa ima plisti po visą organizmą, sėdami metastazes.
Moderniose pasaulio klinikose HER-2 onkogenas nustatomas nuo 1990 metų, Lietuvą šis metodas pasiekė 1999 m.  

Papildomų problemų sukelia aparatūros ir specialistų trūkumas


Kita problema, trikdanti tiek ankstyvą diagnostiką, tiek sėkmingą gydymą, – aparatūros trūkumas. Sergantieji onkologinėmis ligomis gydomi didžiuosiuose Lietuvos mies­tuo­se – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiau­liuose ir Panevėžyje. Modernios diagnozavimo ir gydymo technikos trūksta visuose, o Šiauliuose situacija tiesiog tragiška – onkologinėms ligoms švitinti skirta aparatūra tokia sena, kad ne tiek gydo, kiek kenkia tiek ligoniams, tiek juos gydantiems gydytojams.
Dažniausiai trūksta modernių mamografų. Norint atlikti tyrimą, eilėje tenka laukti mėnesį ar net keletą. Trūksta ir modernios švitinimui skirtos aparatūros.
Onkologinėse ligoninėse pacientai perka ir elementariausius gydymui būtinus dalykus: lašelines, adatas kraujui paimti, vaistus nuo pykinimo ar skausmo po operacijos. Trūksta ir specialistų – onkologų-mamologų.
• Pasaulyje kiekvienais metais krūties vėžiu suserga milijonas moterų.
• Statistika teigia, jog visame pa­sau­lyje diagnozė iš gydytojų lū­pų nuskamba kas tris minutes kasdien.
• 1 iš 8 pasaulio moterų kada nors gyvenime gali susirgti krūties vėžiu.
• Ši liga – viena pagrindinių jaunų moterų iki 50 metų mirtingumo priežasčių, daugiau jų žūna tik automobilių avarijose.
• Lietuvoje kasmet krūties vėžiu suserga daugiau nei 1300 moterų.
Visos moterys turi žinoti savo teisę: jeigu užčiuopiate krūtyje auglį ar jaučiate kitus grėsmingus simptomus – nuolatinį krūties ar pažasties skausmą, kraujingas išskyras iš spenelio, pakitusią krūties formą, delsti negalima, gydytojas jus privalo priimti artimiausiu metu.
Kai prieš metus, būdama 35-erių me­tų, susirgau krūties vėžiu, labiausiai bijojau būti HER-2 teigiama. Netrukus paaiškėjo, kad būtent šį nelaimingąjį loterijos bilietą ir ištraukiau. Man pasisekė ir tapau viena iš tų, kurioms Lietuvoje taikoma biologinė terapija. Kaip pati juokavau gydymo pradžioje, kai vaistus pirkdavau pati, per pusvalandį – tiek laša vaistai – suskraidydavau į Kubą ir grįždavau. Nes tam pusvalandžiui reikalingi vaistai kainavo apie 6000 litų. Tada supratau, kad didžiajai daliai susirgusių moterų šis vienintelis vaistas, galintis išgelbėti jų gyvybes, yra neprieinamas. Sutikdavau vis daugiau moterų, kurios serga ta pačia ligos forma ir klausinėja manęs apie vaistą. Deja, ligonių kasų atsakymas būdavo vienas – nėra pinigų. Tačiau, jeigu mes statome Seimo salę už 40 milijonų arba nuomojame lėktuvus, kuriuos retai naudosime, už 100 mln., tai esame pakankamai turtinga valstybė, kad išgelbėtumėme kelių šimtų jaunų moterų gyvybes. Taip kilo idėja šią kelių šimtų moterų problemą padaryti aktualią visuomenei – juk liga gali ištikti kiekvieną.
 

Kas yra HER-2 teigiamas krūties vėžys?


Tai klastinga ir agresyvi ligos forma, nes standartiniai krūties vėžiui gydyti skirti vaistai šiuo atveju nėra pakankamai veiksmingi, todėl liga greičiau progresuoja, vėžys greitai išplinta į kitus organus.
Visame pasaulyje 25–30 proc. krūties vėžiu susirgusių moterų diagnozuojamas ši ligos forma. Dažniau šia liga serga jaunos moterys iki 45 metų amžiaus.
Gydytojams ilgai buvo paslaptis, kodėl vienos moterys, būdamos tokio pat amžiaus ir sergančios tokios pat stadijos krūties vėžiu, sveiksta, o kitos – miršta. Mįslė buvo įminta 1983-aisiais, kai paaiškėjo, jog vienoje iš chromoso­mų – 17-ojoje – yra vadinamasis HER-2 genas. Dėl neaiškių priežasčių šiam genui suaktyvėjus, pagaminama daug daugiau HER-2 geno kopijų, todėl ląstelė nekontroliuojamai daugi­nasi, ima skverbtis į kitus audinius, formuoja auglius, kurie krauju ir limfa ima plisti po visą organizmą, sėdami metastazes.
Moderniose pasaulio klinikose HER-2 onkogenas nustatomas nuo 1990 metų, Lietuvą šis metodas pasiekė 1999 m.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai