){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Iš skaitytojo laiško „Sveikam žmogui“:
„Šiandien skydliaukė šalinama visiškai nesigilinant, ar tai būtina, o žmogus paliekamas likimo valiai. Savijauta dažnai ne pagerėja, o dar labiau pablogėja. Pacientas neperspėjamas, kad kartu jam gali būti pašalintos ir prieskydinės liaukos, ir tada nuo nuolatinio kalcio trūkumo žmogus tiesiog pradeda byrėti. Įdomu sužinoti, kiek per metus atliekama skydliaukės šalinamo operacijų ir kaip mes atrodome Europos bei pasaulio kontekste. O gal tai iš tikrųjų yra organas, kuris gali būti prilygintas apendicitui, protiniam dančiui ar kitam rudimentui, kurį lengva ranka galima pašalinti“
Skaitytojo laišką komentuoja Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos ir Bendrosios medicinos praktikos klinikos gydytoja endokrinologė dr. Aurelija Krasauskienė.
Kokiomis ligomis sergant skydliaukė pašalinama visiškai?
Yra dvi organizacijos – Amerikos ir Europos skydliaukės ligų asociacijos, kurios nulemia ir nuolat koreguoja skydliaukės ligų diagnostiką ir gydymą. Lietuva taip pat vadovaujasi šiomis nuorodomis. Skydliaukės šalinimo operacijos atliekamos tik pagal griežtas indikacijas. Pirmoji – skydliaukės vėžys.
Noriu nuraminti, jog, skirtingai nuo kitų lokalizacijų, skydliaukės vėžys nėra labai greitai plintantis, ir apskritai tarp itin dažnai pasitaikančios mazginės skydliaukės formos vėžio atvejų būna tik apie 10 proc. Todėl labai skubėti ir prašyti, kad jau kitą dieną būtų atlikta operacija, tikrai nėra reikalo. Juolab kad tie mazgai dažnai randami atsitiktinai, pacientas niekuo nesiskundžia, ne pirmus metus taip gyvena. Išimtis paskubinti operaciją – kai pacientui jos laukimas sukelia sunkius psichologinius išgyvenimus.
Antroji indikacija – kai skydliaukės mazgai spaudžia kaklo organus. Skydliaukė apgaubia du svarbius organus: kvėpavimo vamzdelį (trachėją) ir rijimo vamzdelį (stemplę). Kai, augdami ir plėsdamiesi, skydliaukės mazgai šiuos du vamzdelius pastumia iš vidurio linijos arba susiaurina jų spindį, pacientas gali jausti dusulį, pasunkėti rijimas. Moterys dažnai skundžiasi, kad dūsta pakėlusios rankas (pvz., kabindamos užuolaidas). Atlikus tyrimą ir nustačius, kad mazgai yra didesni nei 3 cm ir juos stebint matoma, kad yra augimo tendencija, rekomenduojama skydliaukę šalinti.
Trečioji indikacija – neveiksmingas gydymas medikamentais sutrikus skydliaukės veiklai. Ketvirtoji – dėl kosmetinių priežasčių, kai mazgas yra didelis, aiškiai matomas, deformuoja kaklą, ir žmogui tai kelia nepatogumų.
Taigi skydliaukės šalinimo operacijos aiškiai apibrėžtos ir atliekamos labai kruopščiai įvertinus visus paciento duomenis, pasikonsultavus su visais specialistais – radiologais, chirurgais, patologais.
Ar tokios operacijos dažnos? Ar Vakarų šalyje jos taip pat atliekamos, gal Lietuvoje dažniau?
Mūsų šalyje skydliaukė dažniausiai šalinama nustačius vėžį. Užsienyje, jeigu navikas yra labai mažas, atliekamos ir dalies skydliaukės operacijos. Tačiau tuomet kyla klausimas dėl tolimesnio paciento stebėjimo. Nes tik visiškai pašalinus skydliaukę ir paskyrus jodo terapiją galima „išgaudyti“ visus vėžio išplitimo židinius. Pacientai dažnai bijo gydymo jodu, nes mano, kad tai panašu į spindulinį gydymą arba chemoterapiją. Tačiau taip nėra. Šis gydymas pagrįstas tuo, kad radioaktyvųjį jodą kaupia tik skydliaukės ląstelės, o jį sukaupusios – apsišvitina ir žūsta. Dėl to galima išnaikinti praktiškai visas skydliaukės audinio metastazes. Taigi skydliaukės vėžio gydymo rezultatai iš tiesų yra geri. O jeigu dalis skydliaukės palikta, jodo terapijos taikyti negalima, ir naviko plitimą sustabdyti yra sunkiau.
Be to, neretai operacijos metu chirurgas gali pamatyti, kad skydliaukė pakitusi daugiau negu diagnozuota ultragarsu. Tokiu atveju chirurgas gali priimti sprendimą šalinti visą organą.
Visiškas šalinimas rekomenduojamas ir diagnozavus daugiamazgę skydliaukę. Nes, pašalinus tik dalį skydliaukės, išlieka labai didelė likusios dalies ataugimo tikimybė. Todėl gali grėsti pakartotinės operacijos, kurių metu komplikacijos jau dažnesnės. Visą skydliaukę stengiamasi pašalinti ir kai diagnozuojama padidėjusi skydliaukės veikla su akių pokyčiais.
Kaip gyventi po skydliaukės pašalinimo?
Pašalinus skydliaukę organizmą būtina papildyti tuo, ko jis neteko, – skydliaukės hormonu. Kai šio preparato dozės tinkamai parinktos, pacientas jį tvarkingai vartoja, taip pat nuolat atlieka hormonų kraujyje tyrimus ir stebi savo būklę, jo gyvenimo kokybė smarkiai nepakinta. Netgi nėštumo atveju, vartojant vaistų, vaisius sėkmingai išnešiojamas.
Tačiau prieš operaciją išsamus ir rimtas pokalbis su endokrinologu ir chirurgu yra būtinas. Pacientas turi žinoti pirmuosius požymius, kada skydliaukės veikla nepakankama ir kada ji per daug aktyvi. Vienu atveju hormono dozės bus per mažos, kitu – per didelės. Kai skydliaukės hormonų per daug, krenta svoris, gausiai prakaituojama, žmonės tampa jautrūs, jiems slenka plaukai, moterims sutrinka mėnesinių ciklas, dreba rankos, atsiranda akių pokyčių. Kai per mažai – žmogus būna itin ramus, mieguistas, bijo šalčio, jam užkietėja viduriai, jis blogiau orientuojasi, skundžiasi sausa oda, plaukų slinkimu, moterims vėlgi gali sutrikti mėnesinių ciklas.
Gyventi pašalinus skydliaukę reikia išmokti, tačiau tai nėra sunku ir tikrai lengviau negu sergant cukriniu diabetu. Tereikia vartoti vaistų ir stebėti savo organizmo pojūčius. Jokių fizinio aktyvumo, kelionių ar kitų apribojimų nėra.
Viena sunkių skydliaukės operacijų komplikacijų, kai kartu per klaidą pašalinamos ir prieskydinės liaukos. Prašome tai pakomentuoti.
Kiekviena operacija – stresas, ir net patyrusio chirurgo rankose gali įvykti nenumatytų dalykų. Tačiau komplikacijų, kai kartu išoperuojamos ir prieskydinės liaukos, būna tikrai mažai tose gydymo įstaigose, kur tokių operacijų atliekama daug. Juk žinoma, kad chirurgui patirtis ir praktika – svarbiausi dalykai jo kvalifikacijai palaikyti ir kelti. Todėl skydliaukės operacijos turi būti atliekamos didžiuose centruose, pvz., Kauno klinikose skydliaukės šalinimo operacijų atliekama apie 800 per metus.
Pagrindinės dvi komplikacijos – hipokalcemija, t.y. mažas kalcio kiekis kraujyje, ir balso stygas inervuojančio nervo pažeidimas. Daugumos pacientų anatomija panaši – ir balso stygas inervuojantys nervai, ir prieskydinės liaukos išsidėsčiusios tipinėse chirurgams žinomose vietose. Tačiau kartais prieskydinės liaukos gali būti įkomponuotos į pačią skydliaukę arba įtrauktos į jos mazgo vėžinį procesą. Tokiu atveju tenka šalinti viską: ir skydliaukę, ir prieskydines liaukas.
Kita vertus, komplikacijos gali ir praeiti. Balso stygų ląstelės gali atsinaujinti, normalizuojasi ir kalcio apykaita, nes mūsų organizmas taip sutvertas, kad, netgi per klaidą pašalinus 3 iš 4 prieskydinių liaukų, likusioji gali kompensuoti pašalintųjų darbą. Tik, aišku, reikia laiko.
Ar skydliaukė – organas, kurį lengva ranka galima pašalinti?
Skydliaukė labai svarbi, nes jos hormonai reikalingi nuo vaisiaus užsimezgimo iki akių užmerkimo. Būtent skydliaukės hormonai formuoja vaisiaus nervinio vamzdelio augimą, o mūsų intelektualumo koeficientas didele dalimi priklauso nuo to, kiek skydliaukės hormonų vaisius gavo iš mamos. Be to, skydliaukės hormonai reguliuoja visą medžiagų apykaitą, ji netgi vadinama grožio liauka, nes nuo jos veiklos priklauso medžiagų apykaita, odos, plaukų, nagų būklė širdies veikla.
Skydliaukės, kaip ir apendicito ar kitų organų, operacijos atliekamos tik pagal aiškiai suformuluotus kriterijus. Turiu 30 metų darbo stažą ir galiu drąsiai teigti, kad per pastaruosius metus tokių operacijų atliekama vis mažiau.
Kokie yra alternatyvūs gydymo metodai vietoje skydliaukės operacijos?
Kai skydliaukės mazgai nėra piktybiniai, nors jų ir daug, jie nėra operuojami, o nuolat stebimi. Žmonės turi tai ramiai priimti ir suprasti. Užsienio literatūroje aprašomi atvejai, kai, esant tam tikroms skydliaukės patologijoms, punkcijos metu į mazgelius suleidžiama juos tirpinančių skysčių. Lietuvoje tokio gydymo nėra. Todėl nepatarčiau laisva ranka pakišti savo skydliaukę bet kam, suleisti į ją neaiškios kilmės skysčių. Deja, bet tokių atvejų pasitaiko.
Cukrinis diabetas, daug kam žinomas kaip cukraligė, neretai vadinamas šio amžiaus rykšte. Gydytojai su nerimu stebi, kad II tipo cukrinis diabetas diagnozuojamas jau ne tik vyresniems ir senyviems asmenims, bet ir 10 metų nesulaukusiems vaikams. Tai rodo, kad šiai ligai dabartinis gyvenimo būdas – labai palankus. ...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas pasaulyje paplitęs itin plačiai. Ši lėtinė metabolinė liga nėra išgydoma, tačiau šiuolaikinė medicina padeda visiškai sėkmingai ją sukontroliuoti ir išvengti komplikacijų. Jei Lietuvoje pirmo tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų nėra tiek daug (priskaičiuojama apie 8 tūkstančiai), tai antro tipo cukriniu diabetu sergančiųjų yra kur kas daugiau ir šis skaičius sparčiai didėja. Ką reikėtų apie šią ligą žinoti kiekvienam iš mūsų? ...
Skaityti daugiaukai buvau mokinė, kaskart po privalomos medicininės patikros mokykloje, gaudavau...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas (CD) – sparčiai plintanti liga, kurios sunkių komplikacijų galima išvengti tik griežtai kontroliuojant glikemiją. Tačiau griežta CD kontrolė turi savo kainą: didėja kūno masė ir dažnai pasitaiko hipoglikemija....
Skaityti daugiauKai dėl imuninės sistemos sutrinka insuliną gaminančių kasos ląstelių veikla, išsivysto pirmojo tipo diabetas. Ši nepagydoma organizmą alinanti liga dažniausiai užklumpa vaikus ir sukelia daug skausmo visai šeimai. Tačiau daugelis nežino, jog esama tvirtų įrodymų, kad ši liga susijusi su mityba, tiksliau su pieno produktais. Kaip karvės pienas sukelia pirmojo tipo diabetą yra plačiai aprašyta....
Skaityti daugiauIš skaitytojo laiško „Sveikam žmogui“: „Šiandien skydliaukė šalinama visiškai nesigilinant, ar tai būtina, o žmogus paliekamas likimo valiai. Savijauta dažnai ne pagerėja, o dar labiau pablogėja. Pacientas neperspėjamas, kad kartu jam gali būti pašalintos ir prieskydinės liaukos, ir tada nuo nuolatinio kalcio trūkumo žmogus tiesiog pradeda byrėti. Įdomu sužinoti, kiek per metus atliekama skydliaukės šalinamo operacijų ir kaip mes atrodome Europos bei pasaulio kontekste. O gal tai iš tikrųjų yra organas, kuris gali būti prilygintas apendicitui, protiniam dančiui ar kitam rudimentui, kurį lengva ranka galima pašalint.i“ ...
Skaityti daugiauSkydliaukė – pati didžiausia organizmo endokrininė liauka, esanti kaklo priekyje, sverianti iki 20 gramų ir atliekanti daug gyvybiškai svarbių organizmui funkcijų nuo žmogaus užsimezgimo iki jo mirties. Skydliaukės gaminami hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą, turi įtakos širdies, smegenų, žarnyno, nervų, lytinės sistemų veiklai. Taigi, sutrikus skydliaukei, serga visas organizmas, ir jos veiklos sutrikimai gali pasireikšti labai nevienodai....
Skaityti daugiauPrimiršusiems, kas yra metabolinis sindromas, priminsiu – tai atsparumo insulinui sukeltų simptomų visuma, lemianti medžiagų apykaitos sutrikimus, padidinančius širdies ir kraujagyslių ligų bei 2 tipo cukrinio diabeto išsivystymo riziką. Šiam sindromui būdinga visa tokie sutrikimai, kaip arterinė hipertenzija, išeminė širdies liga, dislipidemija ir hiperlipidemija, taip pat abdominalinis (juosmeninės dalies) nutukimas ir hiperurikemija (šlapimo rūgšties koncentracijos kraujo plazmoje padidėjimas). Reiktų nepainioti su metaboliniu sindromu, apie kurį kalbama sporto klubuose. Šiame kontekste kalbama apie žmonės, kurie, laikydamiesi tam tikrų rekomendacijų, nesugeba koreguoti kūno masės taip, kaip tikėtasi....
Skaityti daugiauPasaulyje sparčiai daugėja sergančiųjų cukriniu diabetu (CD), didžiąją dalį sudaro 2 tipo CD. Šiems pacientams širdies ir kraujagyslių ligos diagnozuojamos 2–4 kartus dažniau nei CD nesergantiems asmenims. Širdies ir kraujagyslių ligų rizika padidėja esant net nedideliems angliavandenių apykaitos sutrikimams. Metabolinis sindromas – tai rezistencijos insulinui sukeltų simptomų visuma, lemianti medžiagų apykaitos sutrikimus....
Skaityti daugiauRaimonda Černiauskienė: „Sergant diabetu svarbu norėti būti sveikam“ Aštuonerius metus diabetu serganti vilnietė Raimonda Černiauskienė susigyveno su liga ir net žino, kaip jausti gerai. Raimondai neseniai sukako 53-eji. Ji stebina aplinkinius savo entuziazmu, aktyvumu ir gera nuotaika. Ji sako, jog diabetas jai atiteko kaip „palikimas” iš mamos. Jos mirtis privertė Raimondą permąstyti gyvenimo vertybes, susiimti ir pareigingai vykdyti gydytojų rekomendacijas. Jos pasiekti rezultatai stulbina....
Skaityti daugiauSergant cukriniu diabetu 10–15 metų, daugeliui, neatsižvelgiant į diabeto tipą, atsiranda kraujagyslinių komplikacijų – tiek smulkiųjų kraujagyslių, tiek stambesnių kraujagyslių pažeidimų. Šį kartą – apie vieną iš cukrinio diabeto pasekmių – diabetinę neuropatiją. Kodėl ši komplikacija išsivysto, ką jaučia sergantysis ir kaip jis galėtų pats sau padėti? Į šį ir daugiau su tuo susijusių klausimų atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Endokrinologijos centro gydytoja Eglė BALČIŪTĖ...
Skaityti daugiauDoc. Žaneta Petrulionienė – viena iš nuolatinių TV3 laidos „Sveikas žmogus“ pašnekovių. Apsilankę pas ją, aptariame ne vieną temą. Kiekvieną kartą gydytoja pateikia naujos ir itin įdomios informacijos. Gydytoja Petrulionienė patinka žiūrovams, nes įtaigiai kalba, tačiau kartu ir paprastai bei suprantamai. Šįkart aiškinomės, kodėl medikai vis garsiau kalba apie metabolinį sindromą, kaip paprasčiausiais būdais galėtume padėti savo kraujagyslėms išlikti sveikoms....
Skaityti daugiauVisi mes laukiame nuostabaus Kalėdų meto. Tikime ir svajojame, kad neužgęstanti Viltis mus visada suras, o bėdos ir nelaimės – visada aplenks. Tačiau kartais taip nutinka, kad nelaukta ir netikėta ateina liga. Dažnai žmonės, išgirdę diagnozę, puola į neviltį, juos užplūsta mintys: „Jei būčiau galėjęs numatyti savo ateitį, gal būčiau galėjęs ką nors pakeisti“. Senieji išminčiai sakė, kad medicina yra ir filosofija, ir menas, ir mokėjimas numatyti, ir meilė mūsų pacientams. Iki šiol, norėdami padėti ligoniams ir nesuklysti, mes, gydytojai, svarstome konkretaus paciento gydymo variantus, parinkdami, mūsų manymu, jam tinkamiausią, taip tarsi numatydami vaisto veikimą konkrečios paciento ligos atveju....
Skaityti daugiauSergant cukriniu diabetu daugeliu atvejų gali atsirasti įvairių odos pažeidimų. Geriausias būdas tiek jų išvengti, tiek gydyti jau esamus – užtikrinti gerą ligos kontrolę medžiagų apykaitos požiūriu. Tai, kartu su tinkama kojų priežiūra, gali apsaugoti nuo daugelio komplikacijų....
Skaityti daugiauCukrinis diabetas (diabetes mellitus) – lėtinė polietiologinė endokrininė visą gyvenimą trunkanti liga, tad didžiulį nerimą kelia pastaruoju metu sparčiai didėjantis sergančiųjų šia liga žmonių skaičius. Diabetas 2–5 kartus padidina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse jis yra dažniausia regėjimo sutrikimų, aklumo, kojų amputacijų, inkstų funkcijos nepakankamumo priežastis. Pasaulyje cukriniu diabetu (CD) serga maždaug 3,5–7 proc. žmonių (Europoje – apie 26 milijonus). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, mūsų šalyje tokių ligonių yra apie 100 tūkstančių. Prognozuojama, kad per artimiausius 10 metų šis skaičius padvigubės....
Skaityti daugiaukas yra 2 tipo diabetas? 2 tipo diabetas (dar vadinamas nuo insulino nepriklausomu...
Skaityti daugiauRimtos lėtinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, neturi būti kliūtis gyventi visavertį gyvenimą. „Sergantieji cukriniu diabetu neturėtų užsisklęsti savyje, jie turėtų naudotis visais gyvenimo teikiamais malonumais, taip pat ir atostogomis“, – įsitikinusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Endokrinologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja gydytoja endokrinologė dr. Rita Šulcaitė. Šiame straipsnyje – gydytojos patarimai, kaip tinkamai pasiruošti atostogoms, kad po jų sugrįžtume pilni jėgų ir sveikatos, o ne ligai paūmėjus....
Skaityti daugiauKas, jei ne jūs mums svarbiausi? Todėl, gavę pagalbos prašantį skaitytojos R.J. laišką, negalėjome į jį nesureaguoti. Esame tikri, kad šios moters bėda artima arba netrukus gali būti artima ir kitiems mūsų skaitytojams. Juk nuo to, kad vieną dieną ir jums gydytojas gali pasakyti, kad kraujyje per daug gliukozės, neapsaugotas niekas, ypač žinant mūsų sėslų būdą ir mitybos įpročius. O laiškas toks: „Sveiki, neseniai gydytojas liepė atlikti kraujo tyrimus ir paaiškėjo, kad cukraus kiekis kraujyje šiek tiek viršija normą. Ką daryti? Ar čia jau diabetas? Ar įmanoma kaip nors užkirsti tam kelią?“ Į šiuos klausimus sutiko atsakyti profesorius Vaidotas Urbanavičius....
Skaityti daugiauDėl nepakankamos ir vienpusiškos dietos, badaujant, sutrikus maisto pasisavinimui, ima trūkti vitamino B1. Jo poreikis padidėja nėštumo ir žindymo laikotarpiu. Tokiais atvejais gali padėti benfotiaminas – riebaluose tirpi, todėl lengviau pasisavinama vitamino B1 forma, padedanti palengvinti būklę daugeliu atvejų. Ypač jis svarbus norint atitolinti diabetinę neuropatiją – sunkią komplikaciją, kuri dažnai išsivysto sergantiesiems diabetu. ...
Skaityti daugiauDiabetas – liga, su kuria tenka nuolat kovoti. Tačiau šiais laikais, kai medicina taip sparčiai žengia į priekį, diabetą galimą lengvai valdyti ir užsitikrinti visavertį gyvenimą. Svarbiausia sergant cukriniu diabetu – nepamiršti per dieną skirti kelias minutes cukraus kiekiui kraujyje pamatuoti. Kodėl tai yra itin svarbu ir kaip greitai ir nesudėtingai galima tai padaryti? ...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas – lėtinė, sunki ir brangiai kainuojanti liga, sukelianti sunkias komplikacijas, daranti žalą šeimoms, valstybėms ir visam pasauliui. Kovą prieš diabetą remia Jungtinių Tautų Organizacija, savo rezoliucijoje pripažindama jį svarbia pasaulio sveikatos neganda greta tokių infekcinių epidemijų, kaip maliarija, tuberkuliozė ir ŽIV/AIDS. Rezoliucijos priėmimas – didelis pasiekimas, tačiau tai tik pirmas žingsnis diabeto epidemijai stabdyti ir žmonių gyvybėms gelbėti. Kaip su diabetu kovojama Lietuvoje?...
Skaityti daugiauPastaruosius du dešimtmečius mokslininkus domina palyginti nauja patofiziologinė būklė – metabolinis sindromas. Šis sveikatos sutrikimas labiau paplitęs civilizuotose šalyse, susijęs su šiuolaikiniu gyvenimo būdu ir genetiniais veiksniais. Metabolinis sindromas ypač svarbus kardiologams, endokrinologams ir šeimos gydytojams. Nagrinėjant įvairialypius jo etiologijos ir patogenezės klausimus, atskleidžiamos vis naujos šio sindromo sąsajos su kitomis medicinos sritimis, tarp jų ir oftalmologija. Regėjimas – pojūtis, kuris pranoksta visus kitus žmogaus pojūčius. Išsaugoti gerą regėjimą visą amžių – svarbu kiekvienam. Kokią įtaką metabolinis sindromas daro akių ligoms? Komentuoja Kauno klinikų Akių ligų klinikos oftalmologė dr. Goda Miniauskienė....
Skaityti daugiauAustralijos mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad žmonės, kuriems išsivystęs metabolinis sindromas, yra medžiagų apykaitos sutrikimų, labiau linkę sirgti ir depresija. Kita vertus, sergantieji psichikos ligomis priskiriami didesnei metabolinio sindromo išsivystymo rizikos grupei. Koks ryšys sieja metabolinį sindromą ir psichikos ligas? Kokia pagalba galima? Konsultuoja Vilniaus m. Centro poliklinikos Psichikos sveikatos klinikos gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Jolita Bužinskienė....
Skaityti daugiauMedikai sutartinai tvirtina: žmonės, kurių figūra primena obuolį, turėtų mesti svorį – net ir tie, kurie nelaiko savęs storais! Gydytojai perspėja apie naują epidemiją, kurią gali sukelti metabolinis sindromas. Tai ne atskira liga, o visas galimų ligų rizikos veiksnių kompleksas. Dėl metabolinio sindromo išsivystančios ligos yra lėtinės, pažeidžiančios kelis organus ir organizmo sistemas, todėl sunkiai gydomos. Tačiau, laiku atkreipus dėmesį, sveikatą galima išsaugoti....
Skaityti daugiauDidėjanti cukrinio diabeto (CD) pandemija gali suluošinti ir nusinešti į kapus nemažai darbingo amžiaus žmonių. Žinoma, kad 2 tipo CD atsirasti įtakos turi žmonių netinkamos mitybos įpročiai, mažas fizinis aktyvumas, vakarietiškos gyvensenos plitimas, urbanizacija, galiausiai – nutukimas. Ką kiekvienas turėtų žinoti apie CD? Kokių yra naujienų, būtinų žinoti jau susirgus? Komentuoja SAM konsultantas endokrinologijai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Endokrinologijos instituto ir Endokrinologijos klinikos prof. Antanas Norkus....
Skaityti daugiau
