Tie, kurie bent kartais užmeta akį į informaciją apie ekologinę taršą, žino, kad, deginant dujas ar kietąjį kurą, į aplinką yra išskiriamos CO2 dujos. Taip, tos pačios, atsakingos už šiltnamio efektą ir klimato atšilimą. Be to, energijai išgauti sekinami neatsinaujinantys energijos šaltiniai, kuriuos žmonija naudoja itin greitai.
Kaip ir daugelyje gyvenimo sričių, taip ir šioje egzistuoja alternatyvos. Apžvelgsime tris įprastinio šildymo alternatyvas: biomasę, geoterminį šildymą ir saulės kolektorius.
Šildymas biomase
Pirmiausia apie tikriausiai paprasčiausią ir sąlyginai mažiausiai investicijų reikalaujančią alternatyvą – šildymą biomase. Biomasė – tai augalinės ir gyvūninės kilmės atliekos, iš kurių individualiam šildymui gaminami briketai arba granulės. Juos gaminant naudojami ūkiuose likę nepanaudoti šiaudai, šienas, įvirios sodo ar daržo atliekos, taip pat medienos pjuvenos, celiuliozės, popieriaus gamyklų atliekos ir t.t.
Biomasė yra atsinaujinantis energijos šaltinis, kadangi yra gaminama iš besikaupiančių žaliavų, t.y. minėtų atliekų.
Briketai formuojami šią masę spaudžiant itin dideliu slėgiu, nenaudojant jokių papildomų komponentų. Iš suspaustos biomasės gaminamos ir granulės, turinčios itin mažą drėgmės kiekį ir labai lengvos transportuoti. Granulės šildymo tikslais naudojamos daug kur: ir individualiuose namuose, ir ūkiuose, ir netgi pramoninėse katilinėse šilumos ir elektrai gaminti.
Vis dėlto šio šildymo būdo minusas – į aplinką išskiriamos CO2 dujos ir kiti teršalai.
Geoterminis šildymas
Geoterminis šildymas yra vienas iš ekologiškiausių šildymo būdų, tačiau tokios sistemos įrengimas reikalauja didelių investicijų. Šilumos siurbliu šiluma paimama iš aplinkos – vandens, oro, grunto – ir panaudojama šildyti patalpoms, vandeniui. Kaip? Gruntas sukaupia iki 98 proc. saulės energijos, taigi net ir žiemą jame yra pakankamai šilumos, kurią galima naudoti būstui apšildyti. Aišku, tam yra naudojamos specialios technologijos ir priemonės. Iš principo ši energija yra nemokama, kainuoja tik energija, naudojama jai paimti, t.y. geoterminio šildymo įrangai veikti.
Naudojant geoterminio šildymo sistemas, 1 kilovatas elektros pagamina maždaug 5 kilovatus šilumos. Taigi sumažėja ir CO2 emisijos.
Geoterminio šildymo sistemomis šilumą galima paimti ir iš oro bei vandens.
Šio šildymo būdo iššūkis, be didelės kainos, yra ir tai, kad būtina rasti kvalifikuotus specialistus, kadangi netinkamai įrengta sistema tiesiog neneš jokios naudos.
Saulės kolektoriai
Dar vienas ekologiško šildymo būdas – saulės kolektoriai. Kaip ir sako pats pavadinimas, jais sugeriama ir šilumai išgauti panaudojama saulės spindulių energija.
Saulės kolektoriaus principas paprastas – sistemoje esantis skystis, įšildytas saulės energijos, savo šilumą perduoda į vandens šildytuvo gyvatuką arba šilumokaitį.
Saulės kolektoriai yra dviejų – plokštieji ir vakuuminiai. Plokščiasis saulės kolektorius sudarytas iš sugertuvo, padengto specialia spindulius sugeriančia danga, skaidraus stiklo, pasižyminčio geru saulės spindulių pralaidumu, ir šilumos izoliacija, energijos nuostoliams sumažinti. Vakuuminį kolektorių sudaro kolba iš specialaus stiklo, viduje turinti sugertuvą. Kolbos viduje yra vakuumas, užtikrinantis pilną šilumos izoliaciją. Kadangi vakuuminių kolektorių technologija yra sudėtingesnė, jie yra brangesni. Vis dėlto, esant šaltiems orams, šie kolektoriai yra efektyvesni.
Saulės kolektoriai labai sumažina išlaidas už šildymą, o kartu ir visiškai neteršia aplinkos, kadangi į ją neišmeta jokių dujų. Šios technologijos minusas – nemaža įrengimo kaina.
Lietuvoje ekologiškas šildymas vis dar nepopuliarus
Apie ekologiško šildymo būdus kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Aplinkos ir darbo medicinos katedros profesoriumi Ričardu Radišausku.
Kokie šildymo būdai yra ekologiškiausi ir ką rekomenduotumėte Jūs?
Patys ekologiškiausi šildymo būdai, t.y. daro mažiausią žalą aplinkai ir nekenkia žmogaus sveikatai, yra tie, kurie į aplinką neišskiria arba išskiria minimalų kiekį anglies dvideginio ir kitų kenksmingų teršalų. Tai būtų saulės kolektoriai, geoterminis šildymas, šildymas elektra, infraraudonųjų spindulių plokštės. Šioms šildymo sistemoms nereikia sandėliavimo patalpų, nėra jokio kvapo, CO2 išsiskyrimo, gaisro, sprogimo pavojaus, sistemos valdymas paprastas, bet kartu efektyvus, nereikalaujantis nuolatinio įsikišimo. Todėl šiuos šildymo būdus ir rekomenduočiau naudoti būstams šildyti. Dar rekomenduočiau šildymą dujomis, kuris priskiriamas prie ekologiškesnių šildymo būdų. Kiti šildymo būdai, tokie kaip šildymas medienos granulėmis, medžio pjuvenų briketais, paprastomis malkomis, durpėmis, daug mažiau ekologiški, nes į aplinką išskiria didesnis ar mažesnis kiekis kenksmingų žmogui teršalų (anglies dvideginio, sieros, chloro, azoto junginių ir kt.), kurie gali neigiamai veikti žmogaus sveikatą.
Kokie šių šildymo būdų minusai?
Pačių ekologiškiausių, t.y. saulės kolektorių, geoterminio šildymo, minusai būtų jų įrengimo brangumas, bet pagamintos šilumos savikaina viena pigiausių. Šildymo elektra sistemos įrengimas kainuoja nebrangiai, bet gana brangiai kainuoja šilumos savikaina. Šildymo dujomis įrengimas kainuoja nebrangiai, bet šilumos savikaina dėl brangių dujų yra gana didelė. Mažiau ekologiškų šildymo būdų, t.y. šildymas medienos granulėmis, medžio pjuvenų briketais, paprastomis malkomis, durpėmis įrengimas kainuoja nemažai, bet šilumos savikaina yra nedidelė, nors ir yra didėjanti.
Kokie šildymo būdai yra labiausiai kenkiantys aplinkai ir žmogaus sveikatai?
Labiausiai kenkiantys aplinkai ir žmogaus sveikatai šildymo būdai yra šildymas mazutu, orimulsija ir akmens anglimi dėl išsiskiriančių į aplinką nemažų kiekių teršalų (anglies dvideginio, sieros, azoto junginių, kietųjų dalelių ir kt. junginių), kenksmingai veikiančių žmogaus sveikatą ir galimai didinančių žemės šiltnamio efektą.
Kokia yra ekologinio šildymo situacija Lietuvoje? Kokia dalis būstų yra įsirengę geoterminį šildymą arba saulės kolektorius? Kaip manote, kada šios sistemos mūsų šalyje taps populiarios?
Šiuo metu Lietuvoje ekologinio šildymo situacija yra gana bloga, nes tik pavieniai gyventojai yra įsirengę ekologinio šildymo (geoterminio šildymo ir saulės kolektorių) sistemas (Lietuvoje per 2005–2008 m. buvo instaliuota tik daugiau kaip 3 tūkstančiai vidutinės galios sumontuotų geoterminio šildymo siurblių). Daugiau gyventojų yra įsirengę šildymo elektra sistemas. Ekologinio šildymo sistemos mūsų šalyje taps populiarios tada, kada atpigs šios sistemos ir jų įrengimas, didės žmonių informuotumas ekologinio šildymo klausimais, blogės žmonių sveikata dėl aplinkos užterštumo, didės žmonių pajamos, gerės šalies socialinė ekonominė gerovė.
„Pasyvieji namai“ – mūsų ateitis
Danų architektas Olavas Langenkampas 2008 metais pabaigė savo „pasyviojo namo“ statybos darbus. Toks namas tapo pirmuoju pastatu Danijoje, gavusiu pasyviojo namo pažymėjimą, – atitiko neprivalomus kriterijus, pagal kuriuos pastatas turi suvartoti gerokai mažiau energijos nei remiantis įprastinėmis pastatų normomis.
Statant tokį namą, jam ieškoma vietos, kurioje jis galėtų kaupti saulės energiją. Taip pat dedamas ypač storas apšiltinimo sluoksnis, labai veiksmingi langai ir speciali oro cirkuliacijos sistema, padedanti palaikyti nekintamą temperatūrą.
Nors pasyviojo namo statybos būdas atsieina kur kas brangiau nei įprastinė statyba, tokiose šalyse, kuriose ši idėja labiausiai paplitusi, t.y. Vokietijoje ir Austrijoje, kainos ima kristi, nes technologijos ir statybos technika tampa įprastinės.
„Pasyviojo namo“ idėja kilo 20 a. 9-ame dešimtmetyje, o pirmieji namai buvo pastatyti 1990 metais Darmštate, Vokietijoje.
Šiandien visame pasaulyje yra per 10 tūkst. pastatų, nuo mažų privačių namų iki biurų pastatų, mokyklų ir parduotuvių, atitinkančių pasyviojo namo standartą. Šis būdas naudojamas ir atnaujinant esamus pastatus.
Principai
• Gamtos panaudojimas. „Pasyvusis saulės modelis“ – tai pastato paviršiaus ploto mažinimas ir langų nukreipimas į pusiaują (į pietus Europoje), siekiant padidinti saulės apšvietimą.
• Apšiltinimas. Ypač efektyvus apšiltinimas sumažina šilumos nuostolius per sienas, stogą ir grindis. Ypatingas dėmesys skiriamas „šilumos tiltų“, t. y. mažiems plyšeliams pastatuose, pro kuriuos išeina šiluma, šalinti.
• Modernūs langai. Pasyviuosiuose namuose dedami trijų kamerų langai su specialia danga, pripildyti tokių dujų, kaip argonas arba kriptonas.
• Grynas oras. Siekiant palaikyti oro kokybę ir sulaikyti pakankamai šilumos, apsieinant be įprastinės šildymo sistemos, naudojamos mechaninės ventiliacijos ir šilumos kompensavimo sistemos. Tam galima naudoti ir požeminius vamzdžius, kurie žemės šilumą perduoda į orą arba atvirkščiai, kad šildytų arba vėsintų ventiliacijos sistemos įsiurbiamą orą. Taip užtikrinamas ir nenutrūkstamas gryno oro tiekimas.
• Sandarinimas. Užtikrinama, kad visos pastato sandūros būtų visiškai užsandarintos, taip mažinant šilto arba vėsaus oro, galinčio sklisti per pastatą, kiekius ir leidžiant mechaninei ventiliacijos sistemai kompensuoti šilumą, prieš išleidžiant orą į išorę.
Mūsų namų mikroklimatas turi didelę įtaką sveikatai. Turbūt daugelis ne kartą esame pajutę, kaip, ilgiau pabuvus sausame kambaryje, pradeda džiūti akys ar kaip kambario drėgmė, atrodo, ima skverbtis į kaulus. O kokios aplinkos sąlygos žmogui tinkamiausios – sveikos ir leidžiančios jaustis patogiai? Patalpų mikroklimatą nulemia trys pagrindiniai oro veiksniai – oro temperatūra, oro drėgmė ir oro judėjimas. Specialistai yra nustatę, kokie jie turėtų būti namuose, kad būtų „kaip tik“....
Skaityti daugiauKonservavimas žema temperatūra – puikus konservavimo būdas, kadangi galima ilgai išlaikyti greitai gendančius maisto produktus esant minimaliam jų maistinės ir biologinės vertės sumažėjimui. Išlieka vitaminai, fermentai ir kitos vertingos maistinės medžiagos. Užšaldyti maisto produktai išlaiko spalvą, sultingumą, aromatą ir tvirtumą, nes užšaldžius produktus jų viduje temperatūra nukrinta iki -18 laipsnių, kai sustoja visi gyvybiniai-biocheminiai procesai. Ar visas sodo ir miško gėrybes galima šaldyti? Iškyla ne tik šis klausimas, bet ir dar daug kitų. Kokiais pagrindiniais principais vadovautis užšaldant ir atšaldant produktus konsultuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas....
Skaityti daugiauBesirūpindami sveiku maistu bei ekologiškais produktais, neretai pamirštame apie indus, kuriuose verdame maistą. O juk netinkamas indas gali tapti įvairių negalavimų priežastimi. Kokį puodą pasirinkti? ...
Skaityti daugiauBuities tvarkymas be chemikalų Dauguma buitį tvarkome naudodami įvairias tam skirtas priemones su cheminėmis medžiagomis, tikėdamiesi geriausio rezultato. Tačiau žinome, kad priemonės su cheminėmis medžiagomis yra kenksmingos sveikatai (gali sukelti alergiją, bėrimus ant odos ir pan.), o ekologiškos priemonės, nors ir veiksmingos, bet ne visiems prieinamos. Todėl pamėginkime prisiminti keletą senų, tačiau veiksmingų priemonių ir būdų, kaip tvarkytis buityje naudojant kuo mažiau cheminių medžiagų ir taip saugant savo sveikatą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauMūsų patalpų gaiva pirmiausia priklauso nuo švaros ir dažno vėdinimo, nuo kiekvieno gyvenančiojo ar dirbančiojo asmeninių higienos įpročių. Gaivų ir švarų patalpų orą malonu pakvėpinti natūraliais eteriniais aliejais, smilkalais. „,Aromatinės žvakės, eteriniai aliejai švarina, dezinfekuoja orą mūsų aplinkoje, skleidžia malonų kvapą, pakelia nuotaiką, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytoja alergologė-pulmonologė doc.dr. Eglė Vaitkaitienė. – Dar geriau, jei namai kvepia džiovintais rožių žiedlapiais, levandomis, rozmarinais ar čiobreliais.“ Apie tai, kokios sveikatai saugios priemonės padeda palaikyti namuose malonų kvapą ir kaip jas tinkamai naudoti, ir kalbamės su docente....
Skaityti daugiauTelevizorius – neatsiejamas daugelio lietuvių laisvalaikio atributas. 2014-ųjų pavasarį tyrimų bendrovės GfK atliktas tyrimas rodo, kad net 89 proc. mūsų šalies piliečių žydrąjį ekraną įsijungia kasdien, 9 proc. – bent kartą per savaitę. Žinių laidos, sporto varžybos, dokumentiniai filmai ar animaciniai filmukai – televizorių mėgsta žiūrėti ir vaikai, ir suaugusieji. Tam, kad laikas prie ekrano nenuvargintų akių, svarbu laikytis keleto taisyklių. Kokios jos, pasakoja gydytoja oftalmologe Rūta Kėvelaitienė....
Skaityti daugiauTurbūt bent viename kiekvieno namo, buto ar biuro kambaryje galima aptikti vazonėlį su gėlėmis. Jos ne tik puošia namus ar maloniai kvepia, bet ir grynina orą. Dar iš mokyklos laikų biologijos pamokų prisimename, kad dieną augalai, sugerdami anglies dvideginį, išskiria deguonį. Be to, augalai turi ir emocinį poveikį žmogaus organizmui. ...
Skaityti daugiauMokslininkai nustatė, kad maždaug 6–12 proc. gyventojų yra alergiški namų dulkėms, dažnai to net nežinodami. Palyginti su ankstesniais metais, pastebimas gana didelis tokių alergijų padidėjimas. Alergijos namų dulkėms priežastis yra mažyčiai voragyviai – namų dulkių erkės....
Skaityti daugiauNenuostabu, kiekvienas nori gyventi gražiuose, jaukiuose ir skoningai įrengtuose namuose. Tačiau specialistai perspėja: jei nebūsite atsargūs ir nekreipsite dėmesio į tai, kokias statybines medžiagas renkatės, atnaujintuose namuose dar ilgai negalėsite gyventi, nes teks rūpintis savo pašlijusia sveikata. Kaip išvengti nelaimių remontuojant namus ir išsaugoti sveikatą, pasakoja Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja gydytoja Jūratė Karalevičienė....
Skaityti daugiauApie vilną esame girdėję daug. Galbūt vaikystėje nekęsdavom „piktų“ megztinių, o susirgę žinodavom, kad, pakaitinus kojas, mama vis vien užmaus vilnones kojines ir lieps taip miegoti visą naktį. Kas tai: mamų prasimanymai ar gydymo metodas? Ar iš tikrųjų vilna tokia reikalinga norint būti sveikam?...
Skaityti daugiauPoreikis periodiškai atsitraukti į privatų prieglobstį užkoduotas daugeliui žinduolių, paukščių, varliagyvių ir net kai kuriems vabzdžiams. Tam vieni randa natūralią pastogę gamtoje, kiti kasasi urvus. Štai jau septynerių devynerių metų amžiaus vaikai pradeda statyti „namus“ iš antklodžių ar įsirengia keistas konstrukcijas medžiuose. Taigi asmeninio kampo reikia visiems, ir jo funkciją paprastai atlieka mūsų būstas. Tačiau kiek erdvės reikia žmogui, kad jis jaustųsi patogiai, ir kokia ji turėtų būti?...
Skaityti daugiauSunku įsivaizduoti šiuolaikinę iškylą gamtoje be vienkartinių indų. Vis dažniau plastikinės lėkštės, įrankiai ir puodukai atsiduria ant šventinio stalo (pavyzdžiui, per vaikų gimtadienį). Žinoma, juk taip patogiau, po šventės namų ruoša užtrunka itin trumpai – sumetei į šiukšlių dėžę, nuvalei stalus – ir viskas. Be plastikinio vandens butelio neįmanoma nė viena tolimesnė kelionė, nesvarbu – riedučiais, dviračiu ar automobiliu. Tačiau ar visos plastikinės pakuotės yra saugios? Kokias geriau rinktis maistui, o kurias apeiti ratu? Apie visa tai pasakoja Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Justė Buzelytė....
Skaityti daugiauvasarą baltijos bangose atsigaivinti panorę poilsiautojai patyrė nemalonių...
Skaityti daugiauĮvairioms technologijoms sparčiai tobulėjant, atsirado puiki galimybė išsirinkti reikalingus ir tinkamus stalo įrankius, indus, kuo įvairiausių ir įmantriausių formų ir spalvų. Dažnai prie pirkimo prisideda ne vien poreikis, mada, progos, šventės, bet ir įvairios akcijos, maža indų ir įrankių kaina. Prieš perkant naujus indus ar naudojant turimus, svarbu žinoti jų privalumus, trūkumus ir poveikį mūsų sveikatai....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę