Susirūpinimo vaikų sveikata banga kilo dar prieš kelerius metus.
2001 m. mobilieji telefonai buvo uždrausti Didžiosios Britanijos mokyklose. 2002-aisiais ekologinė Vokietijos medicina vyriausybei rekomendavo uždrausti naudoti mobiliuosius telefonus vaikams ir riboti jų naudojimą tarp paauglių. Tais pačiais metais Prancūzijos vyriausybė kvietė tėvus labai rimtai kontroliuoti, kiek jų vaikai kalba mobiliuoju telefonu.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pozicija šiuo klausimu jau seniai aiški: mobiliojo telefono skleidžiamas elektromagnetinis laukas kenkia vaikų sveikatai.
Didžiosios Britanijos ekspertai įsitikinę, jog mobiliojo telefono skleidžiamas elektromagnetinis laukas silpnina vaiko imuninę sistemą, todėl organizmas tampa neatsparus įvairioms ligoms.
Pasak Rusijos apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komiteto pirmininko medicinos mokslų daktaro Jurijaus Grigorjevo, šiandien jau niekas nebesiginčija dėl įrodyto fakto, jog mobiliojo telefono elektromagnetinė energija prasiskverbia į smegenis. Juo naudojantis, žmogaus kūnas tampa tarsi antena.
Atlikę eksperimentą mokslininkai nustatė, jog per vienodą mobiliuoju telefonu naudojimosi laiką vaikai gauna nuo dviejų iki keturių kartų daugiau elektromagnetinės energijos nei suaugusieji.
Specialistai neabejoja, jog mobiliojo telefono elektromagnetinis laukas keičia ir normalų žmogaus centrinės nervų sistemos funkcionavimą. Galbūt todėl vaikai ir tampa vis agresyvesni, nervingi, nenuspėjami...
Labiausiai gąsdinančias išvadas pateikė švedų mokslininkai. Jie surinko duomenis apie smegenų auglių rizikos padidėjimą tarp 20–29 metų amžiaus žmonių, kurie mobiliuosius telefonus naudojo nuo vaikystės.
Dažniausiai teigiama, kad aparato skleidžiamos elektromagnetinės bangos sukelia smegenų vėžį. Anot britų medikų, jei žmogus mobiliuoju telefonu intensyviai naudojasi daugiau nei 10 metų, auglio rizika išauga 39 proc. Kai kurių mokslininkų manymu, iki 2010 metų 300–500 tūkst. naujų vėžio atvejų priskiriama mobiliųjų telefonų poveikiui.
Elektromagnetinė spinduliuotė, kurią skleidžia ir mobilieji telefonai, yra vienas stipriausių onkologines ligas provokuojančių veiksnių. Tad mobilusis telefonas nėra nekaltas žaisliukas.
Bene visi medikai sutaria tik dėl vieno dalyko: vaikams elektromagnetinės bangos dar pavojingesnės nei suaugusiesiems.
Entuziastingiausi mobiliųjų telefonų naudotojai – vaikai. Nors medikai įspėja, kad jiems elektromagnetinės bangos kenkia labiau nei suaugusiesiems, sustabdyti šią epidemiją specialistai yra bejėgiai. Vaikai – sparčiausiai auganti mobiliųjų telefonų vartotojų grupė. Taip yra visame pasaulyje.
„Eurobarometro“ duomenimis, Europos Sąjungoje 70 proc. vaikų nuo 12–13 metų ir 23 proc. vaikų nuo 8–9 metų gyvenimo be mobiliojo telefono jau neįsivaizduoja.
Didžiojoje Britanijoje beveik 5 mln. vaikų (5–14 metų) turi mobiliuosius telefonus.
Būtent vaikai pirmiausia išbando naujųjų technologijų privalumus. Taip yra todėl, kad vaikai, kitaip nei dauguma suaugusiųjų, nebijo rizikuoti ką nors sugadinti ir drąsiai naudojasi tokiais įrenginiais.
Niekas nesiginčija, kad šiais laikais išsiversti be mobiliojo telefono beveik neįmanoma. Tačiau medikai dėl tokio dažno jo naudojimo yra ne juokais sunerimę.
Todėl patartina tėvams pirkti mobilųjį telefoną atžaloms kuo vėliau – bent jau sulaukus 7–8 metų. Mažiau jais naudotis turėtų ir paaugliai. Neverta penkiamečiui brukti į rankas mobilųjį telefoną tikintis, kad, jeigu jis bus visada pasiekiamas, tai ir saugus. Be to, telefonas turėtų būti tik ryšio priemonė ir naudojama tik tuomet, kai tikrai reikalinga.
Tyrimus atlikę Didžiosios Britanijos mokslininkai tikina, jog tėvai bent jau turėtų skatinti mažuosius rašyti trumpąsias žinutes, o ne skambinti, nes taip vaiko smegenys gauna mažiau elektromagnetinių spindulių. Pabrėžiama, kad elektromagnetiniai spinduliai bei radiacija vaikus veikia kitaip nei suaugusiuosius. Užpernai Švedijos Orebro universiteto ligoninės atliktas tyrimas parodė, kad, jei vaikas naudojasi mobiliuoju telefonu, tikimybė susirgti smegenų vėžiu jam padidėja penkis kartus.
Gyvenimo be telefono nebeįsivaizduojantys suaugusieji perka mobiliuosius ir vis mažesniems savo vaikams, manydami, kad šie taip pat turi įsitraukti į šį visuotinį komunikavimo procesą. Nesnaudžia ir rinka, siūlanti vis daugiau specialiai vaikams skirtų telefonų modelių.
Vis dėlto vienas blogiausių dalykų, koks gali nutikti turint mobilųjį telefoną, tai – priklausomybė nuo jo. Daugėja žmonių, kurie, negavę per dieną nors vienos trumposios žinutės, patiria depresines nuotaikas, jaučiasi vieniši. Užtenka patekti į viešą renginį, kad įsitikintum, jog dauguma žmonių nė minutės neapsieina be savo mobiliojo palydovo. Vos tik atsiranda pauzė, mobilusis telefonas tampa tuo objektu, kurio griebiamasi norint laisvoms minutėms užpildyti. Ką kalbėti apie mūsų jaunąją kartą, kuri yra pagrindinė mobiliojo ryšio vartotoja? Juk paaugliui nėra didesnės bausmės už „atskyrimą“ tam tikram laikui nuo mobiliojo telefono! Ne veltui Europos komisija paskelbė, kad pradėjo konsultacijas su visuomene dėl mobiliuosius telefonus naudojančių nepilnamečių saugos.
Priklausomybės ligų klinikose jau gydomi ne tik alkoholikai ir narkomanai, bet ir žmonės, turintys priklausomybę nuo azartinių žaidimų, kompiuterio ir telefono.
Kaip pasireiškia priklausomybė nuo telefono? Žmonės praranda susidomėjimą gyvenimu, jei šalia nėra telefono arba juo negali naudotis. Mobilusis telefonas dažnai nepaleidžiamas iš rankų net ir naktį. Jis – visas gyvenimas, nes čia ir telefonų knyga, ir mylimojo žinutės, ir paguodžiantys draugės žodžiai...
Fantastikos rašytojai visada manė, kad grėsmę žmonijai kelia didelės mašinos. Niekas nepagalvojo, kad mažytis mielas telefonas gali žmogų paimti įkaitu. Psichologai jau turi naujus terminus: mobilioji priklausomybė, SMS manija. Mokslininkai netgi padarė išvadą, kad psichologinė priklausomybė nuo telefono yra stipresnė nei rūkymas. Jai sunkiau atsispirti, nes ji veikia mūsų emocijas.
Mokytojai teigia, kad vis daugiau pirmaklasių į mokyklą ateina nešini mobiliaisiais telefonais. Išsivysčiusių šalių jaunimas 10–15 proc. savo gaunamų pinigų išleidžia mobiliesiems telefonams, jų priedams ir priežiūrai.
Ispanijoje du vaikai buvo paguldyti į reabilitacijos kliniką, kur juos gydė nuo priklausomybės mobiliojo ryšio telefonams. Jie prastai elgėsi mokykloje, melavo artimiesiems, kad gautų pinigų, kuriuos išleisdavo mobiliosioms paslaugoms. Vaikai, kurie turi priklausomybę nuo mobiliųjų telefonų, kaip ir nuo kompiuterinių žaidimų, dažnai tampa irzlūs ir užsidarę. Priklausomybė nuo mobiliojo ryšio telefono ateityje gali tapti didele problema. Dr. Davidas Sheffieldas iš Stafordšyro universiteto teigia, kad 16 proc. iš 106 tyrime dalyvavusių asmenų pasižymėjo problemiška elgsena, susijusia su mobiliojo telefono naudojimu.
Prognozuojama, kad apie 2015 metus mobiliųjų telefonų vartotojų skaičius visame pasaulyje pasieks beveik penkis milijardus.
Britų mokslininkai ištyrė šimtus studentų ir padarė tokias išvadas:
• 90 proc. 18–25 metų anglų visur ir visada nešiojasi telefoną.
• 40 proc. prisipažino, kad negalėtų gyventi be telefono.
• 17 proc. beveik visada rankoje ar kišenėje laiko telefoną.
• 13 proc. susinervina, jei kas nors į rankas paima jų telefoną.
• 8 proc. net ir naktį šalia pasideda telefoną.
Mūsų namų mikroklimatas turi didelę įtaką sveikatai. Turbūt daugelis ne kartą esame pajutę, kaip, ilgiau pabuvus sausame kambaryje, pradeda džiūti akys ar kaip kambario drėgmė, atrodo, ima skverbtis į kaulus. O kokios aplinkos sąlygos žmogui tinkamiausios – sveikos ir leidžiančios jaustis patogiai? Patalpų mikroklimatą nulemia trys pagrindiniai oro veiksniai – oro temperatūra, oro drėgmė ir oro judėjimas. Specialistai yra nustatę, kokie jie turėtų būti namuose, kad būtų „kaip tik“....
Skaityti daugiauKonservavimas žema temperatūra – puikus konservavimo būdas, kadangi galima ilgai išlaikyti greitai gendančius maisto produktus esant minimaliam jų maistinės ir biologinės vertės sumažėjimui. Išlieka vitaminai, fermentai ir kitos vertingos maistinės medžiagos. Užšaldyti maisto produktai išlaiko spalvą, sultingumą, aromatą ir tvirtumą, nes užšaldžius produktus jų viduje temperatūra nukrinta iki -18 laipsnių, kai sustoja visi gyvybiniai-biocheminiai procesai. Ar visas sodo ir miško gėrybes galima šaldyti? Iškyla ne tik šis klausimas, bet ir dar daug kitų. Kokiais pagrindiniais principais vadovautis užšaldant ir atšaldant produktus konsultuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas....
Skaityti daugiauBesirūpindami sveiku maistu bei ekologiškais produktais, neretai pamirštame apie indus, kuriuose verdame maistą. O juk netinkamas indas gali tapti įvairių negalavimų priežastimi. Kokį puodą pasirinkti? ...
Skaityti daugiauBuities tvarkymas be chemikalų Dauguma buitį tvarkome naudodami įvairias tam skirtas priemones su cheminėmis medžiagomis, tikėdamiesi geriausio rezultato. Tačiau žinome, kad priemonės su cheminėmis medžiagomis yra kenksmingos sveikatai (gali sukelti alergiją, bėrimus ant odos ir pan.), o ekologiškos priemonės, nors ir veiksmingos, bet ne visiems prieinamos. Todėl pamėginkime prisiminti keletą senų, tačiau veiksmingų priemonių ir būdų, kaip tvarkytis buityje naudojant kuo mažiau cheminių medžiagų ir taip saugant savo sveikatą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauMūsų patalpų gaiva pirmiausia priklauso nuo švaros ir dažno vėdinimo, nuo kiekvieno gyvenančiojo ar dirbančiojo asmeninių higienos įpročių. Gaivų ir švarų patalpų orą malonu pakvėpinti natūraliais eteriniais aliejais, smilkalais. „,Aromatinės žvakės, eteriniai aliejai švarina, dezinfekuoja orą mūsų aplinkoje, skleidžia malonų kvapą, pakelia nuotaiką, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytoja alergologė-pulmonologė doc.dr. Eglė Vaitkaitienė. – Dar geriau, jei namai kvepia džiovintais rožių žiedlapiais, levandomis, rozmarinais ar čiobreliais.“ Apie tai, kokios sveikatai saugios priemonės padeda palaikyti namuose malonų kvapą ir kaip jas tinkamai naudoti, ir kalbamės su docente....
Skaityti daugiauTelevizorius – neatsiejamas daugelio lietuvių laisvalaikio atributas. 2014-ųjų pavasarį tyrimų bendrovės GfK atliktas tyrimas rodo, kad net 89 proc. mūsų šalies piliečių žydrąjį ekraną įsijungia kasdien, 9 proc. – bent kartą per savaitę. Žinių laidos, sporto varžybos, dokumentiniai filmai ar animaciniai filmukai – televizorių mėgsta žiūrėti ir vaikai, ir suaugusieji. Tam, kad laikas prie ekrano nenuvargintų akių, svarbu laikytis keleto taisyklių. Kokios jos, pasakoja gydytoja oftalmologe Rūta Kėvelaitienė....
Skaityti daugiauTurbūt bent viename kiekvieno namo, buto ar biuro kambaryje galima aptikti vazonėlį su gėlėmis. Jos ne tik puošia namus ar maloniai kvepia, bet ir grynina orą. Dar iš mokyklos laikų biologijos pamokų prisimename, kad dieną augalai, sugerdami anglies dvideginį, išskiria deguonį. Be to, augalai turi ir emocinį poveikį žmogaus organizmui. ...
Skaityti daugiauMokslininkai nustatė, kad maždaug 6–12 proc. gyventojų yra alergiški namų dulkėms, dažnai to net nežinodami. Palyginti su ankstesniais metais, pastebimas gana didelis tokių alergijų padidėjimas. Alergijos namų dulkėms priežastis yra mažyčiai voragyviai – namų dulkių erkės....
Skaityti daugiauNenuostabu, kiekvienas nori gyventi gražiuose, jaukiuose ir skoningai įrengtuose namuose. Tačiau specialistai perspėja: jei nebūsite atsargūs ir nekreipsite dėmesio į tai, kokias statybines medžiagas renkatės, atnaujintuose namuose dar ilgai negalėsite gyventi, nes teks rūpintis savo pašlijusia sveikata. Kaip išvengti nelaimių remontuojant namus ir išsaugoti sveikatą, pasakoja Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja gydytoja Jūratė Karalevičienė....
Skaityti daugiauApie vilną esame girdėję daug. Galbūt vaikystėje nekęsdavom „piktų“ megztinių, o susirgę žinodavom, kad, pakaitinus kojas, mama vis vien užmaus vilnones kojines ir lieps taip miegoti visą naktį. Kas tai: mamų prasimanymai ar gydymo metodas? Ar iš tikrųjų vilna tokia reikalinga norint būti sveikam?...
Skaityti daugiauPoreikis periodiškai atsitraukti į privatų prieglobstį užkoduotas daugeliui žinduolių, paukščių, varliagyvių ir net kai kuriems vabzdžiams. Tam vieni randa natūralią pastogę gamtoje, kiti kasasi urvus. Štai jau septynerių devynerių metų amžiaus vaikai pradeda statyti „namus“ iš antklodžių ar įsirengia keistas konstrukcijas medžiuose. Taigi asmeninio kampo reikia visiems, ir jo funkciją paprastai atlieka mūsų būstas. Tačiau kiek erdvės reikia žmogui, kad jis jaustųsi patogiai, ir kokia ji turėtų būti?...
Skaityti daugiauSunku įsivaizduoti šiuolaikinę iškylą gamtoje be vienkartinių indų. Vis dažniau plastikinės lėkštės, įrankiai ir puodukai atsiduria ant šventinio stalo (pavyzdžiui, per vaikų gimtadienį). Žinoma, juk taip patogiau, po šventės namų ruoša užtrunka itin trumpai – sumetei į šiukšlių dėžę, nuvalei stalus – ir viskas. Be plastikinio vandens butelio neįmanoma nė viena tolimesnė kelionė, nesvarbu – riedučiais, dviračiu ar automobiliu. Tačiau ar visos plastikinės pakuotės yra saugios? Kokias geriau rinktis maistui, o kurias apeiti ratu? Apie visa tai pasakoja Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Justė Buzelytė....
Skaityti daugiauvasarą baltijos bangose atsigaivinti panorę poilsiautojai patyrė nemalonių...
Skaityti daugiauĮvairioms technologijoms sparčiai tobulėjant, atsirado puiki galimybė išsirinkti reikalingus ir tinkamus stalo įrankius, indus, kuo įvairiausių ir įmantriausių formų ir spalvų. Dažnai prie pirkimo prisideda ne vien poreikis, mada, progos, šventės, bet ir įvairios akcijos, maža indų ir įrankių kaina. Prieš perkant naujus indus ar naudojant turimus, svarbu žinoti jų privalumus, trūkumus ir poveikį mūsų sveikatai....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę