){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Nuo praėjusių metų gegužės 1 d. laikinai išvykstantiems į ES šalis, taip pat į Norvegiją, Islandiją bei Lichtenšteiną, Lietuvos piliečiams, apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), teritorinės ligonių kasos išduoda E 111 formos pažymas, suteikiančias teisę į būtinąją neatidėliotiną medicinos pagalbą, apmokamą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Ji galioja iki 60 dienų. Šiuo laikotarpiu vykstant į ES šalis kelis kartus naudojamasi ta pačia pažyma. Atskirais atvejais pažyma gali būti išduodama kalendoriniams metams (asmenims, gaunantiems bet kurios rūšies pensiją, tėvams, auginantiems vaiką iki 8 metų, ir kt.).
Pabrėžtina, kad nuo 2005 m. liepos 1 d. formos E 111 pažymas pakeis Europinė kortelė. Ją laikinai išvykstantiems į ES zonos šalis nemokamai išduos teritorinės ligonių kasos.
Visose ES šalyse, kaip ir Lietuvoje, gydytojai, teikdami paslaugas užsieniečiams, atsižvelgia į kelias sąlygas: ar pagalba būtina dėl medicininių priežasčių, taip pat į viešnagės trukmę ir gydymo pobūdį. Pagal Europos Tarybos sveikatos apsaugos nuostatas, turi būti suteikiama tokia medicinos pagalba, kad susirgęs ar patyręs traumą žmogus dėl sveikatos problemų nebūtų priverstas nutraukti kelionės ir grįžti į savo šalį, bet kitoje ES šalyje galėtų išbūti visą numatytą laiką.
Medicininių išlaidų kelionėje draudimas apmoka gydymo ir su juo susijusias papildomas išlaidas:
• būtinąją medicinos pagalbą;
• apdraustojo transportavimą iki artimiausios gydymo įstaigos (kur gali būti suteikta kvalifikuota medicinos pagalba) ir išlaidas lydinčiam medicinos personalui;
• gydytojų konsultacijas, būtinus laboratorinius ir medicininius tyrimus, medikamentus, ligoninės palatą, slaugymą ir pan.;
• būtinąją stomatologinę pagalbą;
• apdraustojo mirties atveju – palaikų pargabenimą į tėvynę arba laidojimą užsienyje.
Šios išlaidos apmokamos ūminės ligos, nelaimingo atsitikimo ar mirties atveju. Lėtinės ligos atveju paprastai apmokama tik būtinoji medicinos pagalba, skirta skausmui numalšinti. Vėliau planinė pagalba lėtine liga sergančiam asmeniui teikiama jau sugrįžus į Lietuvą.
Medicininių išlaidų kelionėje draudimas galioja kelionės užsienyje metu ir negalioja Lietuvoje.
Pasirinkus tokio pobūdžio draudimą, keliaujantiesiems nebus apmokėtos išlaidos už:
• lėtinių ligų gydymą, narkomanijos, alkoholizmo, psichikos ligų gydymą, t.y. visus atvejus, kai besidraudžiantis asmuo iš anksto žino apie sveikatos problemas;
• medicinos pagalbą, susijusią su nėštumu ar gimdymu (su tam tikromis išimtimis);
• lytiškai plintančias ligas;
• ŽIV, AIDS ir su juo susijusio ligų komplekso gydymą;
• medicininius tyrimus ir medicinos pagalbą, nesusijusius su liga ar nelaimingu atsitikimu, atsiradusius kelionės metu;
• gydymo išlaidas, kurias apdraustasis patiria dėl to, kad dalyvavo sporto varžybose, užsiėmė pavojinga (ar nedraudžiama) veikla. Tokia veikla gali būti: sunkumų kilnojimas, kultūrizmas, boksas, dziudo, karate, automobilių greičių testavimas, parašiutizmas, oreivystė, skridimas oro balionu, kalnų sportas, slidinėjimas vandens slidėmis, povandeninis plaukiojimas, žygiai ar kitos ekskursijos, susijusios su rizika.
Kita draudimo rūšis, praversianti vykstant į kelionę, yra draudimas nuo nelaimingų atsitikimų kelionės metu. Šio tipo draudimas galioja tik konkrečiai kelionei. Pasibaigus šiai kelionei, pasibaigia ir draudimas nuo nelaimingų atsitikimų kelionės metu. Šis draudimas keliautojams suteikia finansines garantijas kelionės metu susižalojus, invalidumo arba net mirties atveju.
Draudimu nuo nelaimingų atsitikimų kelionės metu yra draudžiama nuo:
• kūno sužalojimų/traumų: kaulų lūžių, skilimų, išnirimų, raumenų ir raiščių patempimų, nudegimų, nušalimų, apsinuodijimo ir pan.;
• invalidumo ir mirties dėl partirto nelaimingo atsitikimo.
Draudimo suma paprastai nustatoma draudėjo ir draudimo bendrovės susitarimu.
Augalus mūsų namuose ant palangių, kaip drabužius spintoje, metai nepastebimai keičia pagal tam tikrus mados dėsnius. Išsišakojusiu, lanksčiu stiebu, giliai ir siaurai skiautėtais, plaukeliais padengtais ir itin kvapniais lapeliais jeronimas (kvapioji pelargonija), dažnai augintas mūsų senelių ir prosenelių, dabar tapo jau gana retu augalu. Tiesa, pasidairę vyresnių kaimo gyventojų namuose, jų dar aptiktume. Vaikštinėdama Vilniaus senamiestyje ir žvalgydamasi į auginamas gėles, taip pat ne kartą mačiau jeronimą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauPrie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiauAusų uždegimai – otitai – kamuoja ir suaugusiuosius, ir vaikus. Vasarą padaugėja išorinės ausies uždegimo atvejų. Kokios otitų priežastys šiltuoju metų laiku, kaip to išvengti ir kaip gydytis?...
Skaityti daugiauKą reikia daryti, norint nuvykti pasigydyti į sanatoriją ar kitą reabilitacijos įstaigą? Toks klausimas kyla ne vienam, sergančiam ūmine ar lėtine liga ar tiesiog norinčiam sustiprinti sveikatą. Taigi kokia šiandien reabilitacinio gydymo tvarka? Šį klausimą uždavėme keliems mūsų šalies sanatorinio kurortinio gydymo specialistams....
Skaityti daugiauSkydliaukės ligos gana plačiai paplitusios visame pasaulyje. Statistikos duomenimis, net 30 proc. mūsų šalies gyventojų turi didesnių ar mažesnių skydliaukės pakitimų. Kas sukelia skydliaukės ligas ir kaip jas reikėtų gydyti? Apie tai kalbamės su Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. Skydliaukė – kaklo priekinėje dalyje esanti nedidelė drugelio formos liauka. Ji gamina hormonus (tiroksiną ir trijodtironiną), kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą ir bendrą mūsų savijautą. Tireoidiniai hormonai yra atsakingi už optimalų organizmo augimą, vystymąsi bei visų organizmo audinių funkcionavimą....
Skaityti daugiauŠios vasaros pradžia atnešė neįprastus karščius, užtrukusius kelias savaites. Didžiausia problema – vidutinėse platumose dėl klimato atšilimo dažnėjančios šilumos bangos (JAV tai vadinama, kai ilgiau nei tris paras registruojama aukštesnė nei 32 laipsnių temperatūra, kai kuriose Europos šalyse – aukštesnė nei 30 laipsnių). Europoje daug šilumos smūgių registruota 2003 vasarą, dėl to įvyko apie 50 000 mirčių....
Skaityti daugiauYra šalių, kurias aplankyti ir pamatyti veržiasi daugybė žmonių iš viso pasaulio. Tačiau yra ir tokių, apie kurias iš žinių laidų žinome tik blogiausia ir kurias retas įtraukia į savo kelionių maršrutą. Vienas iš tokių – tai tolimasis Pakistanas, „garsus“ nuolatiniais pranešimais apie teroristinius išpuolius ir reportažais apie skurdą. Vis dėlto spalvos niekada nebūna vien juodos ar baltos, todėl papasakoti apie gyvenimą Pakistane paprašėme Andriaus Bagdonavičiaus, šioje šalyje, Karačio mieste, gyvenusio beveik pusantrų metų....
Skaityti daugiauSaulėtas ir šiltas vasaros sezonas – tikras malonumas mūsų kūnui. Nors daugeliui iš mūsų tolygiai įdegusi oda yra tikras grožio etalonas, reikia nepamiršti, kad per daug intensyvios saulės vonios gali padaryti nepataisomos žalos jūsų odai. Apie tai, kaip teisingai reikia degintis ir kokių klaidų vengti paplūdimyje, kalbamės su Vilniaus gydomosios kosmetologijos centro vadove gydytoja dermatologe Dalia Pusvaškiene....
Skaityti daugiauVasara – vadinamųjų keliautojų infekcijų metas. Apie tai ir kitas vasarą kylančias virškinimo problemas kalbamės su KMU Infekcinių ligų klinikos vadovu prof. habil. dr. Alvydu LAIŠKONIU. ...
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauSergantieji baltme, arba kitaip vadinama vitiligo liga, dažnai nepraranda optimizmo jausmo, nors liga ir neišgydoma. Kompleksus ir nevisavertiškumo jausmą dažnai sergantieji slepia po plačia šypsena, juokaudami, jog priklauso „dalmantinų klubui“. Dėl pigmentacijos sutrikimų atsiranda ir pigmentinių dėmių, kurios kartais laikomos žavesio ir individualumo ženklu... Labiausiai šie odos defektai dėl pigmentacijos išryškėja vasarą ir tada iškyla begalės klausimų: ką daryti, kaip paslėpti, maskuoti, kokią kosmetiką pasirinkti....Praktiniais patarimais dalijasi gydytojas dermatologas JUOZAS VALATKA....
Skaityti daugiauVieniems vasara – pats darbymetis, kitiems – atostogų, pramogų metas. Gyvename aktyviau: dirbame soduose, namų ūkyje, išvykstame į keliones. Vis daugiau žmonių poilsiui renkasi ekstremalias sporto šakas ir pramogas, aplanko egzotiškas šalis. Vasarą didesnis krūvis tenka ir kojoms. Kaip jas tausoti? Ką daryti, kad kojos kelionių metu nepavargtų, netintų? Apie tai pasakoja KMUK kraujagyslių chirurgas Linas Velička. ...
Skaityti daugiauDėl žemės atmosferos pokyčių kasmet didėja saulės radiacija, todėl saulės spinduliai tampa vis pavojingesni. Kaip reikėtų elgtis, kad po saulės vonių nesijaustumėte blogai? Apie tai kalbėjomės su Kauno 2-ros klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus vedėja Janina Vasilavičiene ir Kauno klinikų gydytoja dermatologe Natalja Jasaitiene....
Skaityti daugiaunepamirškite, kad saulė: - skatina vitamino d gamybą. vitaminas d stiprina kaulus ...
Skaityti daugiauSaulė – ne tik organizmą grūdinantis malonumas, vitaminas D, stiprus antidepresantas, bet ir pavojus sveikatai. Nepaisydami to, žmonės vis tiek stengiasi atverti kuo daugiau kūno saulės spinduliams. Odai tai nepatinka, ji ima gintis – gaminti melaniną, o žmonės džiaugiasi „sveiku įdegiu“. Ar įdegis gali būti sveikas? Galbūt jei bronzinės kūno spalvos pavyko pasiekti be nudegimų ir paraudimų? Kaip tinkamai elgtis, kad saulė nepakenktų? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę