Ir šiandien nemažai mūsų gyvenimo aspektų susiję su JAV – filmai, muzika, kelionės, greitasis maistas. Galbūt nebesižavime šia šalimi tiek, kiek žavėjomės anksčiau, – matyt, paaiškėjo, jog gerai tik ten, kur mūsų nėra, – tačiau reikia pripažinti, jog JAV yra viena įtakingiausių valstybių pasaulyje. Ir mėgstame ją ar ne, turime savų stereotipų ar apsieiname be jų, sužinoti apie JAV daugiau nori dauguma.
Apie amerikietiškąją svajonę, gyvenimą „tautų katile“, europietiškus stereotipus ir dar daug kitų dalykų išklausinėjau savo draugų amerikiečių – Kelly ir Jay Larbes – daugiau nei metus gyvenančių, dirbančių bei keliaujančių Europoje.
Prieš pradėdami kalbėtis apie JAV, mano pašnekovai įspėja – šalis per didelė ir per marga, todėl atsakymai tiesiog negali būti vienareikšmiški. „Vertiname iš savo, Sinsinačio Ohajo valstijoje, perspektyvos“, – sako Kelly. Išties, net ir mūsų maža Lietuva skiriasi regionuose, ką jau kalbėti apie šalį su 300 mln. gyventojų, kilusių iš tikriausiai visų pasaulio šalių. Galbūt todėl amerikiečiai, palyginti su europiečiais, keliauja mažiau – kultūrų skirtumus bei įvairių tautų gyvenimo būdą jie mato savo šalyje.
Kelly pasakoja, jog daugumai amerikiečių ši įvairovė tokia įprasta, kad tautinių skirtumų bendraujant tiesiog nesijaučia. Atvykusi į nedidelę Europos šalį, ji nustebo pamačiusi, kaip vietiniai kartais kreipia dėmesį į kitaip atrodančius atvykėlius. JAV kultūrų bei rasių tiek daug, kad jų paprasčiausiai nebepastebima.
Tiesa, nors ir stengiamasi išvengti, tačiau rasinė įtampa tarp baltųjų bei juodaodžių arba baltųjų bei kilusiųjų iš Pietų Amerikos vis dar gana dažna tam tikrose JAV vietose. „Tačiau aš užaugau ramiame rajone, tad negaliu daug apie tai papasakoti iš savo patirties“, – sako Kelly.
Amerika įvairiaspalvė ne tik dėl kultūrų „mišinio“, bet ir dėl savo didžiulio ploto, skirtingų gamtos sąlygų, susiformavusių įpročių tam tikrose valstijose.
„Gal ir subjektyvu, tačiau man atrodo, kad šalies vidurio vakaruose (Ohajo valstija būtent ten) žmonės draugiški ir labai darbštūs. O štai šiaurės rytuose, nors ir daug dirbama, žmonės šaltesni, šiurkštesni, bet ir protingi bei išsilavinę. Vakarų pakrantės gyventojai atsipalaidavę, rūpinasi aplinka, yra laisvos sielos. Pietiečiai – labai mandagūs, draugiški, religingi“, – šalies ypatumus apibūdina Kelly.
Tad kaip gi dėl tos amerikietiškos svajonės? „Kol neatvažiavau gyventi į Europą, niekada negalvodavau apie vadinamąją amerikietiškąją svajonę, ją laikiau mitu. Tačiau dabar vis labiau pradedu ja tikėti“, – apie gyvenimo pokyčius pasakoja mano pašnekovė. Kelly sako, kad jai pasisekė, jog yra amerikietė. Ji pripažįsta, kad svajones pasiekti galima bet kur, tačiau JAV tai padaryti lengviau. Kodėl? Pirmiausia, kaip sako ji, o jos vyras Jay pritaria, amerikiečiai mėgsta sėkmę ir stengiasi vieni kitiems padėti ją pasiekti. Šalia to, sutuoktinių nuomone, JAV yra šalis, kurioje ne taip svarbu, ką ir kur pažįsti, – svarbiausios yra asmeninės pastangos bei pasiekimai. Trečia priežastis – itin praktiška – valstybė labiau skatina savo piliečius. JAV paprasta įsteigti savo įmonę ir ją išlaikyti, čia paprasčiau įgyvendinti kuo įvairiausias, kartais netgi keistas idėjas.
Galbūt prie to prisideda ir ypatingas amerikiečių darbštumas bei užsispyrimas, tikslų siekimas. Pora sako, kad, palyginti su jų patirtu Europos darbo ritmu, JAV viskas vyksta daug greičiau. Žmonės itin daug laiko praleidžia darbe, dirba viršvalandžius, mažai atostogauja – tik taip galima užsitikrinti gerą karjerą bei patogų gyvenimą. Neigiama tokios įtampos pusė – mažai laiko pomėgiams, kelionėms arba tiesiog poilsiui.
„Tikrai norėčiau, kad amerikiečiai daugiau atostogautų – dažniausiai per metus nedirbama vos dvi savaites ar mažiau, retas kuris į biurą neužsuka tris savaites ar mėnesį“, – pasakoja Jay. Jis bei jo žmona teigia, kad gyvenimas JAV daug labiau orientuotas į darbą, o europiečiams darbas – dažniausiai tik pinigų šaltinis, jie daugiau atostogauja, leidžia laiką su šeima, draugais.
Kelly priduria, kad JAV bendradarbiai dažniausiai tampa draugais, yra kviečiami į šeimos šventes ir pan.
Tad galbūt per tokį užimtumą nebelieka laiko šeimai? Kelly sako nepastebinti didelių skirtumų tarp šeimos santykių Europoje bei JAV. Galbūt tik tai, kad amerikiečiai daugiau bendrauja tik su artimiausiai šeimos nariais: tėvais, broliais, seserimis, o ne platesne gimine.
„Tiek mano, tiek Jay šeima labai artimos. Mums išties jų trūksta dabar, kai gyvename toli nuo namų, tikiuosi, ateityje visi šeimos nariai gyvens Sinsinatyje“, – sako Kelly.
Ar daug keliaujate, klausiu. Jay sako, kad kelionės, kaip ir apskritai gyvenimo būdas, priklauso nuo šeimos, įpročių, finansinės padėties. „Žinau, kad statistika rodo, jog nedaug JAV piliečių turi pasus, tačiau, kai pagalvoji – vien šioje šalyje yra tiek pamatyti“, – teigia jis. Kelly jam pritaria, pasakodama, jog amerikiečiai galėtų visą gyvenimą keliauti po savo šalį ir patirti bene tiek pat kultūrinių bei gamtos skirtumu kiek jų turi Europa. Tiesa, mokytis naujos kalbos tam neprireiks. Vis dėlto abu sutaria, kad amerikiečiai turėtų dažniau išvykti į užsienį, – juk tiek daug galima pamatyti ir išmokti.
Dar vienas skirtumas, kurį pabrėžia sutuoktiniai, – tai valgymas ir vaikščiojimas. Ir čia jau nugali Europa. „Dabar valgome daug daugiau natūralaus maisto, Europoje daug paprasčiau gyventi sveikai, išsiverčiame be pusfabrikačių“, – pasakoja Kelly, – be to, čia daug daugiau vaikštau. JAV miestuose dažniausiai naudojamasi automobiliu, centruose dažnai netgi nėra šaligatvių“.
Ką atsakytumėte į europiečių priekaištus, jog amerikiečiai mažiau išsilavinę, per siauriai žvelgiantys į pasaulį? „Be abejo, švietimo sistema turi problemų, be to, yra įvairiausių mokyklų bei universitetų – nuo geriausių pasaulyje iki labai prastų. Tačiau nemanau, kad amerikiečiai kvailesni nei europiečiai“, – tiesiai sako Kelly.
Tą patį ji teigia galinti pasakyti ir apie siaurą mąstymą: „Turbūt sutikau tiek pat siaurai mąstančių europiečių, kiek ir savo tautiečių. Tačiau mūsų – 300 mln., tad, be abejo, lengviau pasišaipyti“, – aiškina pašnekovė. Anot jos, iš dalies dėl to kalta žiniasklaida ir kino pramonė, visame pasaulyje formuojanti tam tikrą JAV įvaizdį.
Išties, kiek įtakos žiniasklaida turi JAV, pasidomiu. „Pagal tai, kokiai socialinei grupei priklausai ir kiek gyvenime vertini išvaizdą, grožį, drabužius“, – sako Kelly. Anot jos, visame pasaulyje garsenybės ir reklama stengiasi paveikti jaunas merginas bei moteris, ir tai nėra tik JAV „nuopelnas“.
„Be to, man atrodo, kad europiečiai rengiasi gražiau nei amerikiečiai, tačiau asmeniškai nemanau, kad tai svarbu“, – pastebi pašnekovė. Ji taip pat sako pastebėjusi, kad, nors Europos moterys galbūt išties geriau atrodo, tačiau yra mažiau aktyvios kitose gyvenimo srityse.
Na, o amžinieji vyrų bei moterų „karai“, panašu, beveik vienodi abejose Atlanto pusėse. Nors, anot Jay ir Kelly, JAV moteris tikriausiai patiria mažiau sunkumų įsidarbindama bet kurioje srityje, tačiau kitose srityse vis dar jaučiamas spaudimas. „Moterys jaučia tarsi įsipareigojimą būti plonos, gražios, o vyrams tai negalioja“. Vis dėlto kaip vyro ir moters vaidmenys pasiskirstys šeimoje, priklauso ir nuo regiono, ir nuo tradicijų. Štai pietų valstijose moters mamos ir namų prižiūrėtojos vaidmuo daug stipresnis nei, pvz., vakarų pakrantėje.
Augalus mūsų namuose ant palangių, kaip drabužius spintoje, metai nepastebimai keičia pagal tam tikrus mados dėsnius. Išsišakojusiu, lanksčiu stiebu, giliai ir siaurai skiautėtais, plaukeliais padengtais ir itin kvapniais lapeliais jeronimas (kvapioji pelargonija), dažnai augintas mūsų senelių ir prosenelių, dabar tapo jau gana retu augalu. Tiesa, pasidairę vyresnių kaimo gyventojų namuose, jų dar aptiktume. Vaikštinėdama Vilniaus senamiestyje ir žvalgydamasi į auginamas gėles, taip pat ne kartą mačiau jeronimą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauPrie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiauAusų uždegimai – otitai – kamuoja ir suaugusiuosius, ir vaikus. Vasarą padaugėja išorinės ausies uždegimo atvejų. Kokios otitų priežastys šiltuoju metų laiku, kaip to išvengti ir kaip gydytis?...
Skaityti daugiauKą reikia daryti, norint nuvykti pasigydyti į sanatoriją ar kitą reabilitacijos įstaigą? Toks klausimas kyla ne vienam, sergančiam ūmine ar lėtine liga ar tiesiog norinčiam sustiprinti sveikatą. Taigi kokia šiandien reabilitacinio gydymo tvarka? Šį klausimą uždavėme keliems mūsų šalies sanatorinio kurortinio gydymo specialistams....
Skaityti daugiauSkydliaukės ligos gana plačiai paplitusios visame pasaulyje. Statistikos duomenimis, net 30 proc. mūsų šalies gyventojų turi didesnių ar mažesnių skydliaukės pakitimų. Kas sukelia skydliaukės ligas ir kaip jas reikėtų gydyti? Apie tai kalbamės su Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. Skydliaukė – kaklo priekinėje dalyje esanti nedidelė drugelio formos liauka. Ji gamina hormonus (tiroksiną ir trijodtironiną), kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą ir bendrą mūsų savijautą. Tireoidiniai hormonai yra atsakingi už optimalų organizmo augimą, vystymąsi bei visų organizmo audinių funkcionavimą....
Skaityti daugiauŠios vasaros pradžia atnešė neįprastus karščius, užtrukusius kelias savaites. Didžiausia problema – vidutinėse platumose dėl klimato atšilimo dažnėjančios šilumos bangos (JAV tai vadinama, kai ilgiau nei tris paras registruojama aukštesnė nei 32 laipsnių temperatūra, kai kuriose Europos šalyse – aukštesnė nei 30 laipsnių). Europoje daug šilumos smūgių registruota 2003 vasarą, dėl to įvyko apie 50 000 mirčių....
Skaityti daugiauYra šalių, kurias aplankyti ir pamatyti veržiasi daugybė žmonių iš viso pasaulio. Tačiau yra ir tokių, apie kurias iš žinių laidų žinome tik blogiausia ir kurias retas įtraukia į savo kelionių maršrutą. Vienas iš tokių – tai tolimasis Pakistanas, „garsus“ nuolatiniais pranešimais apie teroristinius išpuolius ir reportažais apie skurdą. Vis dėlto spalvos niekada nebūna vien juodos ar baltos, todėl papasakoti apie gyvenimą Pakistane paprašėme Andriaus Bagdonavičiaus, šioje šalyje, Karačio mieste, gyvenusio beveik pusantrų metų....
Skaityti daugiauSaulėtas ir šiltas vasaros sezonas – tikras malonumas mūsų kūnui. Nors daugeliui iš mūsų tolygiai įdegusi oda yra tikras grožio etalonas, reikia nepamiršti, kad per daug intensyvios saulės vonios gali padaryti nepataisomos žalos jūsų odai. Apie tai, kaip teisingai reikia degintis ir kokių klaidų vengti paplūdimyje, kalbamės su Vilniaus gydomosios kosmetologijos centro vadove gydytoja dermatologe Dalia Pusvaškiene....
Skaityti daugiauVasara – vadinamųjų keliautojų infekcijų metas. Apie tai ir kitas vasarą kylančias virškinimo problemas kalbamės su KMU Infekcinių ligų klinikos vadovu prof. habil. dr. Alvydu LAIŠKONIU. ...
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauSergantieji baltme, arba kitaip vadinama vitiligo liga, dažnai nepraranda optimizmo jausmo, nors liga ir neišgydoma. Kompleksus ir nevisavertiškumo jausmą dažnai sergantieji slepia po plačia šypsena, juokaudami, jog priklauso „dalmantinų klubui“. Dėl pigmentacijos sutrikimų atsiranda ir pigmentinių dėmių, kurios kartais laikomos žavesio ir individualumo ženklu... Labiausiai šie odos defektai dėl pigmentacijos išryškėja vasarą ir tada iškyla begalės klausimų: ką daryti, kaip paslėpti, maskuoti, kokią kosmetiką pasirinkti....Praktiniais patarimais dalijasi gydytojas dermatologas JUOZAS VALATKA....
Skaityti daugiauVieniems vasara – pats darbymetis, kitiems – atostogų, pramogų metas. Gyvename aktyviau: dirbame soduose, namų ūkyje, išvykstame į keliones. Vis daugiau žmonių poilsiui renkasi ekstremalias sporto šakas ir pramogas, aplanko egzotiškas šalis. Vasarą didesnis krūvis tenka ir kojoms. Kaip jas tausoti? Ką daryti, kad kojos kelionių metu nepavargtų, netintų? Apie tai pasakoja KMUK kraujagyslių chirurgas Linas Velička. ...
Skaityti daugiauDėl žemės atmosferos pokyčių kasmet didėja saulės radiacija, todėl saulės spinduliai tampa vis pavojingesni. Kaip reikėtų elgtis, kad po saulės vonių nesijaustumėte blogai? Apie tai kalbėjomės su Kauno 2-ros klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus vedėja Janina Vasilavičiene ir Kauno klinikų gydytoja dermatologe Natalja Jasaitiene....
Skaityti daugiaunepamirškite, kad saulė: - skatina vitamino d gamybą. vitaminas d stiprina kaulus ...
Skaityti daugiauSaulė – ne tik organizmą grūdinantis malonumas, vitaminas D, stiprus antidepresantas, bet ir pavojus sveikatai. Nepaisydami to, žmonės vis tiek stengiasi atverti kuo daugiau kūno saulės spinduliams. Odai tai nepatinka, ji ima gintis – gaminti melaniną, o žmonės džiaugiasi „sveiku įdegiu“. Ar įdegis gali būti sveikas? Galbūt jei bronzinės kūno spalvos pavyko pasiekti be nudegimų ir paraudimų? Kaip tinkamai elgtis, kad saulė nepakenktų? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę