Kojos pernelyg nuvargti gali dėl kelių priežasčių: venų išsiplėtimo, plokščiapadystės, antsvorio, neišmankštintų kojų raumenų. Siekiant išvengti kojų nuovargio, būtina įvertinti pėdų būklę: ar nėra plokščiapadystės, pirštų, pado sąnarių deformacijų. Jei ilgą laiką nekreipsime dėmesio į kojų negalavimus, tikėtina, kad bus pažeidžiami kelių, klubo sąnariai, stuburas, sutriks limfinė ir veninė kraujotaka, o tai nulemia kojų nuovargį, patinimus, skatina venų išsiplėtimą. Nuolat varginantis kojų nuovargis, sunkumas ir tinimas kelionės metu –dažniausiai veninės kraujotakos nepakankamumo požymiai.
Kojų nuovargio kaltininkė gali būti ir nepatogi avalynė. Todėl, vykdami į kelionę, pirmiausia pasirūpinkite patogia avalyne – pamirškite siaurą avalynę ir aukštakulnius, pakulnė neturėtų būti aukštesnė nei 4 centimetrai, pageidautinas pado skliautą atkartojantis supinatorius. Nepatogi avalynė gali pritrinti pūsles, vėliau gali atsirasti žaizdų, į kurias gali patekti mikrobų. Nesiaukite į kelionę naujais batais, įsigykite juos anksčiau, kad būtų laiko įvertinti, ar patogūs.
Daugelis keliaujančiųjų į svečias šalis skundžiasi kojų skausmais dėl nepatogios sėdėjimo padėties autobusuose. Ilgas sėdėjimas autobuse keliaujant, be galimybės judėti, ypač vargina kojas. Žinoma, intensyvios ekskursijos svetur taip pat gali sukelti kojų patinimą ir nuovargį.
Kelionių metu ir po jų naudojant atitinkamas priemones, kojų būklė pagerėja.
Kojų skausmams, nuovargiui, tinimui mažinti yra įvairių gydymo metodų:
Tik pajutus pirmuosius kojų skausmus, efektyvus kojų bintavimas ir plonos elastinės kojinės, parduodamos parduotuvėse. Elastines kojines, parduodamas vaistinėse, gydytojas parenka individualiai, pagal paciento kojos matmenis, reikalingą suspaudimo laipsnį. Tiems, kuriems būdingi venų nepakankamumo požymiai, ruošiantis atostogauti šiltuose kraštuose karštyje mūvėti elastines kojines bus sunku ir nepatogu, todėl rekomenduojama vartoti geriamųjų ar lokalaus poveikio veninę kraujotaką gerinančių preparatų. Vaistus reikia pradėti vartoti likus kelioms savaitėms prieš kelionę.
Kojų raumenims ir venų tonusui stiprinti bei kojų nuovargiui pašalinti taip pat rekomenduojamas pėdų, blauzdų ir kelių masažas. Masažas guminiais ar mediniais dygliuotais ritinėliais gerina viso kūno kraujotaką ir puikiai tinka atsipalaidavimui. Tokiam masažui nebūtina išmanyti specialios masažavimo technikos bei judesių. Kojas masažuoti rekomenduojama po 5–7 min. 1–2 kartus per dieną. Prieš kelionę sporto prekių parduotuvėje arba vaistinėje galite nusipirkti ratukinį masažuoklį pėdoms. Jis stimuliuos kraujotaką, sumažins kojų nuovargį. Visi dinaminiai pratimai, susiję su čiurnos ir kelio sąnarių judesiais, gerina veninę kraujotaką, o statinis krūvis, ilgalaikis nejudrumas veikia priešingai. Esant galimybei, stenkitės kojas pakelti aukščiau.
Šiuo metu yra pakankamai didelė vaistų pasiūla. Vaistas turėtų sumažinti skausmą, patinimą, apsaugoti nuo galimų varikozinių mazgų atsiradimo. Šiuo atveju ypač tinka tepalai su heparinu. Heparino tepalas pro epidermį prasiskverbia į gilesnius sluoksnius, paviršinį odos sluoksnį ir plaukų folikulus. Heparino tepalai, pavyzdžiui HepaGel, yra išoriškai vartojami preparatai, mažinantys kraujo krešėjimą ir uždegimą. HepaGel veiklioji medžiaga skatina kraujosruvų rezorbciją, todėl mažėja audinių įtempimas ir dėl jo atsiradęs skausmas. Preparato pagrindas – odos gerai toleruojamas gelis, kuris lengvai užtepamas, maloniai vėsina. Šis gelis nuo kitų su ta pačia veikliąja medžiaga skiriasi tuo, kad jo sudėtyje esantis heparinas yra natūralus, injekcinės kokybės.
HepaGel vartojamas, jei yra varikozinio venų išsiplėtimo simptomų (skausmas, venų mazgai, kojų sunkumo jausmas, kojų patinimas), blauzdų raumenų mėšlungis. Be to, jis vartojamas, kai yra pažeidimų, atsiradusių sportuojant, nelaimingų atsitikimų metu, pavyzdžiui, hematoma, sumušimas, suspaudimas, patempimas, patinimas, raumenų ir sausgyslių skausmai. Jis tinka kietų randų kosmetiniam gydymui ir priežiūrai. Į HepaGel sudėtį neįeina riebalinamosios medžiagos, todėl preparatas neturi neigiamo poveikio kojinėms (tarp jų ir elastinėms).
Šilti žolelių antpilai padeda nugalėti daugelį kojų negalavimų; be to, minkština ir maitina pėdų odą. Saują džiovintų vaistažolių užplikyti litru verdančio vandens, po 15 minučių nukošti į dubenį. Kojas mirkyti apie 10 –15 minučių.
Gysločio nuoviro vonelė rekomenduojama prakaituojančioms, pavargusioms kojoms.
Mėtos naikina padidėjusį prakaitavimą ir nemalonų kojų kvapą. Jei norite atgaivinti pavargusias kojas, paruoštą ir atvėsintą mėtų antpilą supilkite į šaltą vandenį.
Dirvinis asiūklis turi uždegimą mažinančių savybių. Jo antpilas pravers, kai pėdos nutrintos, yra smulkių žaizdelių. Dirvinis asiūklis dezinfekuoja, pagreitina žaizdų gijimą, gerina kraujotaką. Nuo šio augalo vonelių greičiau praeina kojų nuovargis, atlėgsta tinimas.
Jei „dega“ padai, skauda raumenis bei sausgysles, pasidarykite vonelę kojoms su spygliuočių medžių (pušų, kedrų) antpilu. Pušų spyglių antpilas mažina pėdų prakaitavimą ir gydo nedideles žaizdeles, nes turi dezinfekuojamųjų savybių.
Labai prakaituojančioms kojoms pravers vėsoko vandens vonelė su šalavijų antpilu. Be to, ši vaistažolė gydo odos sudirginimus bei smulkias žaizdeles. Beje, kojos mažiau prakaituos, jei kasdien išgersite po stiklinę šalavijų nuoviro.
Pavargusioms, sutinusioms kojoms didelį palengvėjimą suteikia ajerų šakniastiebių antpilas. Šis augalas turi uždegimus gydančių savybių. Be to, pastebėta, kad ajeras – gera profilaktikos priemonė nuo grybelinių ligų.
Augalus mūsų namuose ant palangių, kaip drabužius spintoje, metai nepastebimai keičia pagal tam tikrus mados dėsnius. Išsišakojusiu, lanksčiu stiebu, giliai ir siaurai skiautėtais, plaukeliais padengtais ir itin kvapniais lapeliais jeronimas (kvapioji pelargonija), dažnai augintas mūsų senelių ir prosenelių, dabar tapo jau gana retu augalu. Tiesa, pasidairę vyresnių kaimo gyventojų namuose, jų dar aptiktume. Vaikštinėdama Vilniaus senamiestyje ir žvalgydamasi į auginamas gėles, taip pat ne kartą mačiau jeronimą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauPrie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiauAusų uždegimai – otitai – kamuoja ir suaugusiuosius, ir vaikus. Vasarą padaugėja išorinės ausies uždegimo atvejų. Kokios otitų priežastys šiltuoju metų laiku, kaip to išvengti ir kaip gydytis?...
Skaityti daugiauKą reikia daryti, norint nuvykti pasigydyti į sanatoriją ar kitą reabilitacijos įstaigą? Toks klausimas kyla ne vienam, sergančiam ūmine ar lėtine liga ar tiesiog norinčiam sustiprinti sveikatą. Taigi kokia šiandien reabilitacinio gydymo tvarka? Šį klausimą uždavėme keliems mūsų šalies sanatorinio kurortinio gydymo specialistams....
Skaityti daugiauSkydliaukės ligos gana plačiai paplitusios visame pasaulyje. Statistikos duomenimis, net 30 proc. mūsų šalies gyventojų turi didesnių ar mažesnių skydliaukės pakitimų. Kas sukelia skydliaukės ligas ir kaip jas reikėtų gydyti? Apie tai kalbamės su Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. Skydliaukė – kaklo priekinėje dalyje esanti nedidelė drugelio formos liauka. Ji gamina hormonus (tiroksiną ir trijodtironiną), kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą ir bendrą mūsų savijautą. Tireoidiniai hormonai yra atsakingi už optimalų organizmo augimą, vystymąsi bei visų organizmo audinių funkcionavimą....
Skaityti daugiauŠios vasaros pradžia atnešė neįprastus karščius, užtrukusius kelias savaites. Didžiausia problema – vidutinėse platumose dėl klimato atšilimo dažnėjančios šilumos bangos (JAV tai vadinama, kai ilgiau nei tris paras registruojama aukštesnė nei 32 laipsnių temperatūra, kai kuriose Europos šalyse – aukštesnė nei 30 laipsnių). Europoje daug šilumos smūgių registruota 2003 vasarą, dėl to įvyko apie 50 000 mirčių....
Skaityti daugiauYra šalių, kurias aplankyti ir pamatyti veržiasi daugybė žmonių iš viso pasaulio. Tačiau yra ir tokių, apie kurias iš žinių laidų žinome tik blogiausia ir kurias retas įtraukia į savo kelionių maršrutą. Vienas iš tokių – tai tolimasis Pakistanas, „garsus“ nuolatiniais pranešimais apie teroristinius išpuolius ir reportažais apie skurdą. Vis dėlto spalvos niekada nebūna vien juodos ar baltos, todėl papasakoti apie gyvenimą Pakistane paprašėme Andriaus Bagdonavičiaus, šioje šalyje, Karačio mieste, gyvenusio beveik pusantrų metų....
Skaityti daugiauSaulėtas ir šiltas vasaros sezonas – tikras malonumas mūsų kūnui. Nors daugeliui iš mūsų tolygiai įdegusi oda yra tikras grožio etalonas, reikia nepamiršti, kad per daug intensyvios saulės vonios gali padaryti nepataisomos žalos jūsų odai. Apie tai, kaip teisingai reikia degintis ir kokių klaidų vengti paplūdimyje, kalbamės su Vilniaus gydomosios kosmetologijos centro vadove gydytoja dermatologe Dalia Pusvaškiene....
Skaityti daugiauVasara – vadinamųjų keliautojų infekcijų metas. Apie tai ir kitas vasarą kylančias virškinimo problemas kalbamės su KMU Infekcinių ligų klinikos vadovu prof. habil. dr. Alvydu LAIŠKONIU. ...
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauSergantieji baltme, arba kitaip vadinama vitiligo liga, dažnai nepraranda optimizmo jausmo, nors liga ir neišgydoma. Kompleksus ir nevisavertiškumo jausmą dažnai sergantieji slepia po plačia šypsena, juokaudami, jog priklauso „dalmantinų klubui“. Dėl pigmentacijos sutrikimų atsiranda ir pigmentinių dėmių, kurios kartais laikomos žavesio ir individualumo ženklu... Labiausiai šie odos defektai dėl pigmentacijos išryškėja vasarą ir tada iškyla begalės klausimų: ką daryti, kaip paslėpti, maskuoti, kokią kosmetiką pasirinkti....Praktiniais patarimais dalijasi gydytojas dermatologas JUOZAS VALATKA....
Skaityti daugiauVieniems vasara – pats darbymetis, kitiems – atostogų, pramogų metas. Gyvename aktyviau: dirbame soduose, namų ūkyje, išvykstame į keliones. Vis daugiau žmonių poilsiui renkasi ekstremalias sporto šakas ir pramogas, aplanko egzotiškas šalis. Vasarą didesnis krūvis tenka ir kojoms. Kaip jas tausoti? Ką daryti, kad kojos kelionių metu nepavargtų, netintų? Apie tai pasakoja KMUK kraujagyslių chirurgas Linas Velička. ...
Skaityti daugiauDėl žemės atmosferos pokyčių kasmet didėja saulės radiacija, todėl saulės spinduliai tampa vis pavojingesni. Kaip reikėtų elgtis, kad po saulės vonių nesijaustumėte blogai? Apie tai kalbėjomės su Kauno 2-ros klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus vedėja Janina Vasilavičiene ir Kauno klinikų gydytoja dermatologe Natalja Jasaitiene....
Skaityti daugiaunepamirškite, kad saulė: - skatina vitamino d gamybą. vitaminas d stiprina kaulus ...
Skaityti daugiauSaulė – ne tik organizmą grūdinantis malonumas, vitaminas D, stiprus antidepresantas, bet ir pavojus sveikatai. Nepaisydami to, žmonės vis tiek stengiasi atverti kuo daugiau kūno saulės spinduliams. Odai tai nepatinka, ji ima gintis – gaminti melaniną, o žmonės džiaugiasi „sveiku įdegiu“. Ar įdegis gali būti sveikas? Galbūt jei bronzinės kūno spalvos pavyko pasiekti be nudegimų ir paraudimų? Kaip tinkamai elgtis, kad saulė nepakenktų? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę