Kasmet mūsų šalyje diagnozuojama apie 3 tūkst. naujų prostatos vėžio atvejų, ir tai yra plačiausiai paplitusi liga tarp visų vėžio formų.
Ligos simptomai – skausmas, padažnėjęs šlapinimasis, pirmieji erekcijos sutrikimai. Bėda, kad, šiems pojūčiams atsiradus, dažniausiai liga jau būna progresavusi, o kai liga pirminių stadijų, dauguma vyrų jokių negalavimų nejaučia.
Prostatos vėžys, kaip ir daugelis kitų onkologinių ligų, sėkmingai gydomas tik ankstyvų stadijų. Kai diagnozė pavėluota, pavėluotas ir gydymas. Jeigu vėžys visada būtų diagnozuojamas tik I stadijos, nuo jo niekas nemirtų.
Kaip anksti nustatyti prostatos vėžį, jeigu pradinėse stadijose liga nesukelia jokių klinikinių simptomų? Visų pirma, atlikti prostatos specifinio antigeno (PSA) testą. Mūsų šalyje vykdoma priešinės liaukos vėžio ankstyvos diagnostikos programa (toliau – Programa), pagal kurią 50–75 m. vyrams nemokamai atliekamas PSA testas.
Didelei rizikai priskiriamose šeimose (kai prostatos vėžiu sirgo ar serga pirmos eilės artimieji (tėvas, broliai), PSA tyrimas rekomenduojamas nuo 40 metų amžiaus. Tačiau ir kitiems į Programą neįtrauktiems vyrams, kurie jaučia negalavimus arba nori pasitikrinti profilaktiškai, medikai rekomenduoja atlikti šį nebrangų testą (tyrimo kaina apie 40–60 Lt).
PSA – baltyminės medžiagos, kurią gamina prostatos liaukinis epitelis, – koncentracijos kraujyje tyrimas iš tiesų labai pagerino ankstyvą prostatos vėžio diagnostiką. PSA žymuo yra specifiškas prostatai, o ne onkologinei ligai, t.y. jo koncentracija gali padidėti ne tik dėl prostatos vėžio, bet ir esant prostatos adenomai, uždegimui, kitoms nevėžinėms ligoms, jos nedideli kiekiai visada yra sveiko vyro kraujyje. Tačiau vis dėlto šiandien PSA tyrimas yra jautriausias ir geriausias tyrimas, leidžiantis anksti nustatyti prostatos karcinomą.
Tiesa, vien padidėjęs PSA žymuo nereiškia, kad vyras serga prostatos vėžiu. Kai paciento PSA yra daugiau kaip 3 ng/ml, šeimos gydytojas turi jį nusiųsti pas urologą. Prostatos vėžys diagnozuojamas remiantis digitaliniu rektaliniu tyrimu, PSA koncentracijos tyrimu ir transrektaline echoskopija (TRUS) kartu su prostatos biopsija.
70–80 procentų pacientų, kuriems anksti diagnozuotas prostatos vėžys, po gydymo išgyvena daugiau kaip 10 metų.
Prieš parenkant gydymą, būtina įvertinti bendrą paciento būklę, kitas ligas, priešinės liaukos vėžio stadiją, diferenciacijos laipsnį, PSA kiekį kraujyje, paciento amžių. Nustačius ankstyvos stadijos prostatos vėžį, jei leidžia ligonio terapinė būklė (gretutinės ligos) ir nėra kontraindikacijų, dažniausiai pasirenkamas radikalus gydymo būdas. Taip navikas sunaikinamas, tačiau dėl anatominės prostatos lokalizacijos taikant radikalų gydymo būdą šalinami aplinkiniai audiniai (limfmazgiai), todėl gali nukentėti aplinkiniai nervai. Todėl kartais po operacijos ligoniai skundžiasi šlapimo nelaikymu, kuris dažniausiai metams bėgant išnyksta. Po radikalaus chirurginio gydymo lytinė funkcija nukenčia dažniau, todėl po gydymo reikėtų kreiptis į urologą, kad pakonsultuotų lytinio gyvenimo klausimais.
Jau treti metai Lietuvoje prostatos vėžys gydomas mažų arba didelių dozių brachiterapija. Tai intervencinis metodas, kai jonizuojamosios spinduliuotės šaltinis sunaikina prostatoje esančias vėžines ląsteles. Procedūra daroma atlikus bendrinę nejautrą. Moksliniai tyrimai įrodė, kad brachiterapija – vienas iš veiksmingiausių nechirurginių ankstyvo priešinės liaukos vėžio gydymo metodų.
Kombinuota spindulinės terapijos ir hormoninio gydymo taktika yra pranašesnė nei vien tik spindulinis gydymas. Kai prostatos vėžys išplitęs į sritinius limfmazgius, dauguma urologų nėra linkę atlikti radikalios prostatektomijos. Tačiau dažnai metastazės limfmazgiuose nustatomos tik atlikus histologinį operacijos medžiagos tyrimą. Jei yra aiškių metastazių limfmazgiuose, reikėtų skirti gydymą hormonais. Jei metastazių limfmazgiuose aptinkama po radikalios prostatektomijos, indikuotinas papildomas gydymas hormonais.
Prostatos vėžys, kaip ir daugelis kitų onkologinių ligų, sėkmingai gydomas tik ankstyvų stadijų. Kai diagnozė pavėluota, pavėluotas ir gydymas. Jeigu vėžys visada būtų diagnozuojamas tik I stadijos, nuo jo niekas nemirtų.
Kaip anksti nustatyti prostatos vėžį, jeigu pradinėse stadijose liga nesukelia jokių klinikinių simptomų? Visų pirma, atlikti prostatos specifinio antigeno (PSA) testą. Mūsų šalyje vykdoma priešinės liaukos vėžio ankstyvos diagnostikos programa (toliau – Programa), pagal kurią 50–75 m. vyrams nemokamai atliekamas PSA testas.
Didelei rizikai priskiriamose šeimose (kai prostatos vėžiu sirgo ar serga pirmos eilės artimieji (tėvas, broliai), PSA tyrimas rekomenduojamas nuo 40 metų amžiaus. Tačiau ir kitiems į Programą neįtrauktiems vyrams, kurie jaučia negalavimus arba nori pasitikrinti profilaktiškai, medikai rekomenduoja atlikti šį nebrangų testą (tyrimo kaina apie 40–60 Lt).
PSA – baltyminės medžiagos, kurią gamina prostatos liaukinis epitelis, – koncentracijos kraujyje tyrimas iš tiesų labai pagerino ankstyvą prostatos vėžio diagnostiką. PSA žymuo yra specifiškas prostatai, o ne onkologinei ligai, t.y. jo koncentracija gali padidėti ne tik dėl prostatos vėžio, bet ir esant prostatos adenomai, uždegimui, kitoms nevėžinėms ligoms, jos nedideli kiekiai visada yra sveiko vyro kraujyje. Tačiau vis dėlto šiandien PSA tyrimas yra jautriausias ir geriausias tyrimas, leidžiantis anksti nustatyti prostatos karcinomą.
Tiesa, vien padidėjęs PSA žymuo nereiškia, kad vyras serga prostatos vėžiu. Kai paciento PSA yra daugiau kaip 3 ng/ml, šeimos gydytojas turi jį nusiųsti pas urologą. Prostatos vėžys diagnozuojamas remiantis digitaliniu rektaliniu tyrimu, PSA koncentracijos tyrimu ir transrektaline echoskopija (TRUS) kartu su prostatos biopsija.
70–80 procentų pacientų, kuriems anksti diagnozuotas prostatos vėžys, po gydymo išgyvena daugiau kaip 10 metų.
Prieš parenkant gydymą, būtina įvertinti bendrą paciento būklę, kitas ligas, priešinės liaukos vėžio stadiją, diferenciacijos laipsnį, PSA kiekį kraujyje, paciento amžių. Nustačius ankstyvos stadijos prostatos vėžį, jei leidžia ligonio terapinė būklė (gretutinės ligos) ir nėra kontraindikacijų, dažniausiai pasirenkamas radikalus gydymo būdas. Taip navikas sunaikinamas, tačiau dėl anatominės prostatos lokalizacijos taikant radikalų gydymo būdą šalinami aplinkiniai audiniai (limfmazgiai), todėl gali nukentėti aplinkiniai nervai. Todėl kartais po operacijos ligoniai skundžiasi šlapimo nelaikymu, kuris dažniausiai metams bėgant išnyksta. Po radikalaus chirurginio gydymo lytinė funkcija nukenčia dažniau, todėl po gydymo reikėtų kreiptis į urologą, kad pakonsultuotų lytinio gyvenimo klausimais.
Jau treti metai Lietuvoje prostatos vėžys gydomas mažų arba didelių dozių brachiterapija. Tai intervencinis metodas, kai jonizuojamosios spinduliuotės šaltinis sunaikina prostatoje esančias vėžines ląsteles. Procedūra daroma atlikus bendrinę nejautrą. Moksliniai tyrimai įrodė, kad brachiterapija – vienas iš veiksmingiausių nechirurginių ankstyvo priešinės liaukos vėžio gydymo metodų.
Kombinuota spindulinės terapijos ir hormoninio gydymo taktika yra pranašesnė nei vien tik spindulinis gydymas. Kai prostatos vėžys išplitęs į sritinius limfmazgius, dauguma urologų nėra linkę atlikti radikalios prostatektomijos. Tačiau dažnai metastazės limfmazgiuose nustatomos tik atlikus histologinį operacijos medžiagos tyrimą. Jei yra aiškių metastazių limfmazgiuose, reikėtų skirti gydymą hormonais. Jei metastazių limfmazgiuose aptinkama po radikalios prostatektomijos, indikuotinas papildomas gydymas hormonais.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiau1. burokėlis neišvaizdi, bet naudinga daržovė. kodėl sveika? burokėlis – ...
Skaityti daugiauPlaukai – grožio simbolis. Ir nors vyrams šis kriterijus lyg ir nėra taikomas, tačiau baimė nuplikti kamuoja kone kiekvieną stipriosios lyties atstovą. Ar galima sustabdyti plaukų slinkimą, ar vyriškasis plikimas užprogramuotas genuose? Apie visą tai ir galimybę kuo ilgiau išsaugoti sveikus plaukus kalbėjomės su „Cutrin“ kosmetikos specialiste Aušra JUČINSKAITE....
Skaityti daugiauNe tik moterys susiduria su nepageidaujamų plaukelių šalinimo problema. Daugelis vyrų kasdien kantriai skuta barzdas, tad paklausykime, ką vyrams pataria grožio ir sveikatos specialistai: kirpėja-modeliuotoja Sigita Bilinskienė, gydytojas dermatologas Nauris Grušauskas bei Odos ir lazerinės chirurgijos centro direktorė Gitana Grigalionienė....
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauVisus metus nekantriai laukiame vasaros ir atostogų, poilsio ir pačių geriausių įspūdžių. Ir ne tik dėl pamatytų naujų kraštų ar sugaudytų saulės spindulių. Per atostogas tikimės ir gausesnių, įvairesnių intymių malonumų – juk laiko turėsime daug, nereiks niekur skubėti – tik mėgaukis, manome mes. Bet, deja, dažnai pasitaiko, kad tos viltys ima ir neišsipildo, nors, atrodo, ir abipusio noro daug, ir sąlygos – geresnių nesugalvosi. Rezultatas – išsvajotosios atostogos – gerokai sugadintos. Kodėl taip atsitinka, kas kaltas ir ką daryti? Apie visa tai papasakojo gydytojas urologas medicinos daktaras Vytautas Kamarauskas....
Skaityti daugiauPlikimas - reiškinys, kai sutrinka plaukų atsinaujinimas dėl per didelio plaukų slinkimo, pablogėjusio jų ataugimo ar abiejų priežasčių. Nors nuplikimas ir negresia gyvybei, žinoma, kad emocinės nuplikimo pasekmės gali būti didžiulės. Tai paveikia vyro pasitikėjimą savimi, nuomonę apie save ir tai, kaip jis vertinamas kitų....
Skaityti daugiauSintetiniai anaboliniai steroidai pirmąkart pagaminti 1935 m. Juos Antrojo pasaulinio karo metais vartojo vokiečiai (padidėdavo kareivių jėga ir agresyvumas), po karo jais buvo gydomi koncentracijos stovyklų kaliniai. Penktajame dešimtmetyje medicinoje steroidai buvo vartojami raumenims po traumų, išsekimo atkurti. 1985 metais Tarptautinė kultūristų federacija (IFBB) anabolinius steroidus pripažino draudžiamu vartoti preparatu. Šiais laikais gydymo tikslais anaboliniai steroidai kartais vartojami anemijai, osteoporozei, ginekologinėms ligoms ir augimo sutrikimams gydyti. Iki šiol „iš po prekystalio“ (interneto platybėse) galima įsigyti uždraustųjų preparatų ir pradėti eksperimentuoti su savo kūnu. Tokiems eksperimentams dažniausiai potraukį turi vyrai....
Skaityti daugiauPakalbėkime apie vyrų plaukų priežiūrą. Kokios problemos vargina labiausiai? Kaip jas spręsti? Apie tai pasakoja „G style studio“ grožio salono vadovė kirpėja-modeliuotoja Gitana Kaminskienė....
Skaityti daugiauvyrams ne mažiau nei moterims reikalinga kosmetika. tačiau dažniausiai jie apie...
Skaityti daugiauAndropauzė (gr. andros. – vyras, pausis – sustojimas) – su amžiumi susijęs androgenų nepakankamumas ir dėl to vyrams atsirandantys nemalonūs psichologiniai, somatiniai-vegetaciniai bei seksualiniai simptomai. Brandos amžiuje žmogus išgyvena laikotarpį, vadinamą „viduramžio krize“. Vyrai paprastai jį patiria sulaukę 40 ar 50 metų. Ši krizė gali būti susijusi su daugeliu veiksnių, tačiau bene didžiausią įtaką daro natūralūs fiziologiniai pokyčiai. Kokie procesai vyksta 40-ečio ir vyresnio vyro organizme? Ar galima juos koreguoti? Šiais klausimais „SŽ“ konsultavo aukščiausios kvalifikacijos gydytojas urologas dr. Vytautas KAMARAUSKAS ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos vadovas prof. Gintautas KAZANAVIČIUS....
Skaityti daugiauPasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, net 92 proc. žmonių vargina jautrių dantų problema. Dažniausiai dėl dantų jautrumo kenčia 30–39 metų amžiaus žmonės. Vyresniame amžiuje keičiasi danties struktūra, ir ši problema sumažėja. Kodėl dantys yra jautrūs? Kaip reikia prižiūrėti jautrius dantis? Apie tai kalbamės su Privačios odontologijos klinikos dantų gydytoja Violeta Dambrauskiene....
Skaityti daugiauVėžį galima išgydyti, ir tai nėra mitas. Tiesa, yra viena būtina sąlyga – liga turi būti nustatyta pradinių stadijų. Todėl daugelyje šalių, susirūpinusių onkologinių ligų augimu, ypatingas dėmesys skiriamas ankstyvajai šių ligų diagnostikai. Prostatos vėžys – dažniausiai nustatoma onkologinė vyrų liga. Kokias mitais apaugusi ši liga? Kokios žinios būtinos norint išvengti arba anksti nustatyti ir sėkmingai išgydyti šią klastingą ligą? ...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę