Beveik nemokamos medicinos šalis – ne fantastika

Asmeninė patirtis

Kai prieš dvylika metų pirmą kartą atostogavau Turkijos kurorte Antalijoje, iš devynių nedideliame viešbutyje apsistojusių lietuvių išbandyti turkišką masažą hamame (turkiškoje pirtyje) pasiryžome net 6. Mus vežė kone dešimtį kilometrų. Turkiškos pirties mylėtojų buvo labai daug, visi ėjome konvejeriu nuo kūno trynimo procedūros, prie jo padengimo putomis ir švelnaus masažo...
Procedūros įspūdžio nepaliko – supratau, kad tokios masinės paslaugos neleidžia pajusti šios pirties išskirtinumo. Vėliau Stambule sutikta ten gyvenanti latvė tikino, kad kurortuose masažo pirtyje nė neverta užsisakyti, geriau Turkijos Azijos dalyje užsisakyti kūno šveitimo procedūrą – ją atlieka labai nusimanantys specialistai, procedūros kainuoja kelias liras, o rezultatas – kaip po geriausio masažo: pagerėja nuotaika, kraujotaka, jautiesi lengvas ir pakylėtas.
Tačiau tų mano įspūdžių negalima laikyti medicinos turisto patirtimi. Tokiu laikomas asmuo, kurio pagrindinis kelionės į kitą šalį tikslas yra išsitirti, susigrąžinti ar sustiprinti sveikatą, kartu pasinaudojant ir kitomis turizmo paslaugomis.
 

Milžiniški pokyčiai sveikatos apsaugos sistemoje

Turkijos politikai ir medikai deda daug pastangų, kad šalis pelnytų rimtų medicinos paslaugų tiekėjos vardą. Kai su grupe žurnalistų, kurių kelionę organizavo Lietuvos turkų verslininkų asociacija, Baltijos Turkijos kultūros akademija ir Turkijos oro linijos, viešėjome Stambule, apsilankėme ir šio miesto, kuriame gyvena 14 mln. gyventojų, Sveikatos ministerijoje. Susitikime Sveikatos departamento direktoriaus pavaduotojas dr. Fetin Rüştü Yildiz pasakojo, kokių sveikatos apsaugos sistemos laimėjimų šalis pasiekė per 10 metų.
2002 m. Stambulo ligoninėse buvo 1856 vietos ligoniams. 2011 m. vietų skaičius kone patrigubėjo.
Prieš dešimtį metų šalyje 8 proc. ligoninių palatų buvo vienvietės su tualetu ir vonia, dabar tokių – 30 proc., o pagal planus visos turi tapti tokios.
Intensyvaus gydymo lovų Stambule nuo 2002 m. padaugėjo beveik 9 kartus: nuo 869 iki 8007, o tokiam darbui pasiruošusių gydytojų – nuo 762 iki pusketvirto tūkstančio.
Turkija ypač didžiuojasi labai sumažėjusiomis vaistų kainomis (jos neviršija ES šalių vidurkio) ir tuo, kad valstybinėse ir privačiose gydymo įstaigose būtinosios pagalbos ir beveik visos gydymo paslaugos teikiamos nemokamai. Labai sumažėjo ir kūdikių iki metų amžiaus mirtingumas.
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, tokiai pažangai pasiekti reikia kelių dešimčių metų, o Turkijoje tai atlikta per aštuonerius devynerius metus.
 

Reikšmingos reformos detalės

Dabar 6 proc. šalies biudžeto skiriami sveikatos apsaugai. Visų vaikų ir jaunuolių iki 18 metų amžiaus ir studentų sveikata apdrausta valstybės lėšomis, jeigu dirba bent vienas šeimos narys (dažniausiai vyras), socialiai drausti yra visi šeimos nariai. Dar prieš nepilną dešimtmetį turkai negalėjo tikėtis, kad odontologų paslaugas apmokės valstybė, dabar tai jau įprasta.
Dirbantis žmogus už vaistus moka 20 proc., kitą dalį apmoka valstybė., o pensininkai moka 10 proc. jų kainos, besigydantiems ligoninėje visi vaistai nemokami. Su gydytojo išrašytu receptu visi vaistai: ir aspirinas, vitaminai – yra nemokami.
Turkijoje medicina nemokama ar vis dėlto yra išlygų? To pasiteirauti Sveikatos ministerijos atstovai teigė, kad jei pilietis nori pats būti ištirtas, už registraciją pas gydytoją mokės 3–5 dolerius, o tyrimai, vaistai, kurie gydytojui atrodo būtini, jam bus skiriami nemokamai. Žodžiu, turkams tenka iš savo kišenės padengti vidutiniškai 20 proc. gydymo kainos.
Pasak pašnekovų, prieš 10 metų prasidėjusi sveikatos apsaugos reforma turėjo daug priešininkų, bet buvo priimta, dabar priešininkų daug mažiau, nes matomi rezultatai, piliečiai yra patenkinti.
 

Naujovių ir tradicijų derinys

Dar mažiau negu prieš dešimtį metų 50 proc. Turkijos gydytojų dirbo privačiai, o pakeitus įstatymus taip dirba tik 6 proc. Nuo 2011 m. šalyje gydytojams uždrausta kartu dirbti ir valstybinėje, ir privačiose įstaigoje.
Kai gydytojams teko rinktis, kur dirbti – valstybinėse ar privačiose gydymo įstaigose, dauguma pasirinko valstybines. Pasak pašnekovų, tai gana suprantama: medikų specialybė yra bene geriausiai apmokama šalyje: žemesnės grandies medikų vidutinis atlyginimas yra 1100 JAV dolerių, o gydytojų – 3500–4000 JAV dolerių.
Nors 100 tūkst. gyventojų tenkantis gydytojų skaičius Turkijoje yra maždaug 2,5 karto mažesnis negu daugelyje Europos šalių (taip pat ir Lietuvoje), ligoniams ilgai laukti konsultacijų pas specialistus esą netenka. Sunkiausiai patekti pas hematologus – jų konsultacijų tenka laukti apie mėnesį.
Turkijoje gyvenanti latvių rašytoja Laima Muktupāvela-Kota, išleidusi knygą apie latvių emigrantus Airijoje „Pievagrybių testamentas“ ir 2002 metais pelniusi Latvijos Metų kultūros žmogaus titulą, pastebėjo, kad turkų sveikatos pagrindas yra kiek kitoks negu europiečių. Ten nėra jaunystės ir gražaus kūno kulto, pagyvenę žmonės – labiausiai gerbiami šeimoje ir visuomenėje.
Tą pagarbą pajutome ir viešėdami tradicinėje turkų šeimoje, kurios suaugę vaikai gyvena gretimuose butuose viename daugiabutyje ir kas vakarą susirenka drauge vakarieniauti ir aptarti reikalus.
 

Domina ir turistus

Stambulo Sveikatos ministerijos specialistai akcentavo, kad daug turistų į šį gigantišką miestą, jungiantį Europą ir Aziją, atvysta ketindami ir gydytis. Turkijoje teikiamos sveikatos paslaugos dažniausiai domina Vidurio Rytų ir Europos šalių piliečius. Populiariausios – kepenų gydymo, fizinės reabilitacijos, oftalmologų, odontologų paslaugos. Medicininis turizmas neapsiriboja vien operacijomis, apžiūra ar gydymu, prie jo jungiasi ir alternatyviosios medicinos, SPA paslaugos.
Tarptautinių Turkijos ligoninių gydymo įkainiai lengvai randami internete. Štai Anadulu centre Stambule kataraktos operacija kainuoja 1000, o Jungtinėje Karalystėje – vidutiniškai 2 350 dolerių, angioplastikos operacija Jungtinėje Karalystėje kainuoja vidutiniškai 8 500 dolerių, Turkijoje – 3 350, kelio sąnario endoprotezavimas Jungtinėje Karalystėje kainuoja vidutiniškai 8000 dolerių, Turkijoje – 4100.
Pasiteiravus, ar šalyje populiarios alternatyvios medicinos paslaugos (pvz., Turkija žinoma kaip šalis, kurioje psoriazę gydo tam tikros rūšies žuvytės, Stambulo turguje į akis krito daug prekiautojų medicininėmis dėlėmis), atsakė, kad tokias paslaugas teikia tik privačios gydymo įstaigos.
Beje, kadangi Turkijos regionai specializuojasi, medicinos paslaugos koncentruojamos ne Stambule, o šalies sostinėje – Ankaroje.
 

Medicininio turizmo asociacijos žvilgsnis

Medicininio turizmo asociacijos prezidentė Renee-Marie Stephano pastebėjo, kad medicinos turistų Turkijoje sparčiai daugėja. Šalis turi per dvidešimt tarptautinių ligoninių, joje įgyvendintas sveikatos projektas galėtų būti pavyzdys ir Lietuvai.
Ar Turkiją žmonės renkasi tik dėl to, kad ten medicinos paslaugos kainuoja pigiau? Pasak R.- M. Stephano, kaina – labai svarus kriterijus, tačiau pastaruoju metu pastebima, kad lemia ne tik ji. Norėdami pasisemti sveikatos, žmonės ieško aukso vidurio tarp kainos, kokybės ir to, ką gali pamatyti vienoje ar kitoje šalyje.
Kas, pasak pašnekovės, svarbu norint tapti matomiems pasauliniame medicininio turizmo žemėlapyje? Pirmiausia, teigė ponia Stephano, apsvarstyti tikslus, kokias paslaugas šalis gali teikti, kokios domina pacientus ir panašiai, pamiršus bet kokias varžybas tarp privačių ir valstybinių gydymo įstaigų. Be to, svarbu, kad žmonės šalį ir jos medicinos galimybes kuo dažniau girdėtų. Plėtojant medicininį turizmą, nepakanka vien gerų medicinos paslaugų, į šią veiklą turi įsijungti ir kiti sektoriai, kad būtų garantuotas susisiekimas, viešbučių infrastruktūra, galiausiai pramogos atvykstantiems turistams. Tik tokių dalykų suma yra sėkmės garantas.