Epidemiologinių tyrimų duomenimis, ilgiausiai gyvena tie žmonės, kurių kūno masės indeksas (KMI) yra 20–24,9 kg/m2. Didėjant kūno svoriui, didėja sergamumas lėtinėmis ligomis ir mirštamumas nuo jų. Suskaičiuota, kad tarp moterų, kurių KMI didesnis negu 29 kg/m2, net 53 proc. mirčių yra tiesiogiai susijusios su nutukimu.
Nutukę žmonės dažniau serga cukriniu diabetu, nepriklausomu nuo insulino. Per paskutiniuosius 30 m. didėjant nutukimo paplitimui, cukrinio diabeto paplitimas pasaulyje padidėjo 30 kartų. Nerimą kelia tai, kad ši liga vis dažniau nustatoma jauniems žmonėms bei paaugliams. Nutukus padidėja ląstelių rezistentiškumas insulinui, kraujyje padidėja insulino koncentracija, vėliau ir gliukozės koncentracija.
Nutukusiems žmonėms didėja rizika susirgti išemine širdies liga, nes sutrinka jų lipidų apykaita: kraujyje padidėja mažo tankio lipoproteinų cholesterolio, trigliceridų koncentracija, sumažėja didelio tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracija. Nutukusiems asmenims dažniau padidėja arterinis kraujospūdis. Kai KMI didesnis nei 30 kg/m2 , arterinės hipertenzijos tikimybė būna tris kartus didesnė negu tuomet, kai svoris normalus. Nutukimas sunkina arterinės hipertenzijos kontrolės galimybes: reikia vartoti daugiau medikamentų, didesnes jų dozes.
Tyrimų metu nustatyta, kad yra ryšys tarp nutukimo ir susirgimo vėžiu. Nutukimas laikomas storžarnių, krūties vėžio pomenopauzės metu, gimdos gleivinės (endometriumo), inkstų vėžio ir stemplės adenokarcinomos rizikos veiksniu. Nutukus minėtų lokalizacijų vėžio rizika padidėja 20-40 proc. Sumažinus nutukusių žmonių svorį, per vienerius metus Europos Sąjungos šalyse būtų galima išvengti 36 000 naujų vėžio atvejų: 12 800 krūties vėžio, 14 000 gimdos gleivinės vėžio ir 21 500 storosios žarnos vėžio atvejų. Vienas iš galimų patogenezinių mechanizmų, kuriais būtų galima paaiškinti ryšį tarp nutukimo ir vėžio, yra endogeninių hormonų metabolizmo pokyčiai. Nutukusių moterų kraujyje pomenopauzės metu padidėja biologiškai veiklių estrogenų koncentracija, todėl padidėja krūties ir gimdos gleivinės vėžio rizika. Ilgalaikis insulino koncentracijos kraujyje padidėjimas gali būti storosios žarnos ir gimdos gleivinės vėžio rizikos veiksnys. Nutukusiems asmenims į stemplę dažnai patenka rūgštus skrandžio turinys, kuris gali skatinti stemplės adenokarcinomos išsivystymą.
Nutukę žmonės dažniau serga tulžies pūslės ligomis: uždegimu, akmenlige. Jiems skauda sąnarius, ypač kelių, juosmeninės stuburo dalies. Jie dažniau jaučia oro trūkumą, miegant kartais sustoja kvėpavimas (miego apnėja). Žmonių, turinčių antsvorio, psichinė savijauta būna prastesnė, jie dažniau jaučia nepasitenkinimą savimi negu normalaus svorio žmonės.
Nutukimo poveikį sveikatai geriausiai apibūdina Švedijos mokslininkų atlikti skaičiavimai, kurie rodo, kad 3,7 proc. atvejų nutukimas yra dėl mirties ar invalidumo prarastų Europos populiacijos gyvenimo metų priežastis.
Kūno svoris vertinamas pagal kūno masės indeksą. Jis apskaičiuojamas pagal formulę: KMI = kūno masė (kg)/ūgis (m) x ūgis (m). Pavyzdžiui, vyro, kuris sveria 86 kg ir kurio ūgis 1,8 m, KMI = 86 kg/1,8 m x 1,8 m = 26,5 kg/m2 .
KMI netinka šių žmonių grupių kūno svoriui vertinti:
augančių vaikų ir paauglių (vertinamas pagal fizinės raidos lenteles); senyvo amžiaus žmonių, kai sunku tiksliai išmatuoti jų ūgį; labai raumeningų sportininkų ir nėščių moterų.
Nustatyta, kad ligų išsivystymo rizikai yra svarbus ne tik antsvoris, bet ir riebalų pasiskirstymas kūne. Riebalų sankaupos ant liemens (“obuolio” arba vyriško tipo nutukimas) labiau didina cukrinio diabeto, išeminės širdies ligos, arterinės hipertenzijos riziką negu riebalų perteklius ant šlaunų (“kriaušės” arba moteriškojo tipo nutukimas). Riebalų pasiskirstymui kūne vertinti matuojama liemens apimtis. Nutukimo komplikacijų rizika padidėja, kai vyrų liemens apimtis >95 cm, moterų – >80 cm. Rizika labai padidėja, kai vyrų liemens apimtis >102 cm, moterų >88 cm.
Esant pilviniam nutukimui dažnai nustatomas metabolinis sindromas, kuriam būdinga padidėjusi gliukozės ir trigliceridų koncentracija kraujyje, sumažėjusi didelio tankio lipoproteinų koncentracija, sistolinė ar diastolinė hipertenzija, padidėjusi insulino koncentracija kraujyje.
Paskutiniais dešimtmečiais nutukimo paplitimas visame pasaulyje didėja. Per 20 m. nutukusių žmonių skaičius JAV padvigubėjo. 1999 m. 27 proc. JAV gyventojų buvo nutukę. Nutukusių vaikų ir paauglių dalis išaugo beveik tris kartus. Nutukimas ypač plinta besivystančiose šalyse, pereinančiose į rinkos ekonomiką, kur išlieka ir nepakankamo maitinimosi, badavimo problema. Lietuvoje jau pirmųjų epidemiologinių tyrimų, atliktų beveik prieš 30 m., rezultatai parodė, kad nutukusių žmonių yra labai daug. Iš 42 centrų, atstovavusių 26 valstybėms tarptautinėje “Monikos” programoje, vykdžiusioje širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių stebėseną, Kauno moterys buvo labiausiai nutukusios. Suaugusių žmonių gyvensenos tyrimo duomenimis, 2000 m. Lietuvoje buvo 11 proc. nutukusių (KMI>30 kg/m2) vyrų ir 18 proc. nutukusių moterų. Antsvorio (KMI>25) paplitimas sudarė 50 proc. tarp vyrų ir 45,6 proc. tarp moterų. Tarp vyresnio amžiaus asmenų nutukusių žmonių daugėja. Nustatytas nutukimo paplitimo ryšys su išsilavinimu ir gyvenamąja vieta. Aukštesnio išsilavinimo moterys rečiau nutunka negu žemesnio išsilavinimo. Nutukimas labiau paplitęs tarp kaimo moterų negu tarp miesto.
Nutukusių žmonių skaičiaus didėjimas siejamas su pasikeitusia gyvensena. Pagrindinė nutukimo priežastis – disbalansas tarp su maistu gautos ir išeikvotos energijos. Šiuolaikinė maisto pramonė pateikia žmogui gausybę perdirbtų didelės energinės vertės produktų, kuriuose yra daug riebalų, cukraus, mažai maistinių skaidulų. Globalizacija išstumia tradicinius maisto ruošimo būdus. Žmonės vis dažniau renkasi greitai paruošiamą maistą, pusfabrikačius, dažnai užkandžiauja, todėl su maistu gauna daug energijos. Tuo tarpu energijos eikvojimas fizinei veiklai nuolat mažėja. Modernizuojant gamybos procesus išnyksta sunkus fizinis darbas. Laisvalaikio metu žmonės daug laiko praleidžia prie televizoriaus ar kompiuterio. Nejudra tampa gyvenimo norma. Šiuolaikinė visuomenė gyvena aplinkoje, skatinančioje nutukimo plitimą. Siekiant sustabdyti nutukimo epidemiją, būtina keisti aplinką, sudaryti žmonėms sąlygas pasirinkti sveiką maistą ir būti fiziškai aktyviems. Profilaktika būna sėkmingesnė tada, kai priemonės vykdomos valstybės mastu: tinkama maisto produktų kainų politika, skatinanti sveiką mitybą; įstatymais reguliuojamas maisto medžiagų ir energijos kiekio žymėjimas ant maisto produktų pakuočių; didelės energinės vertės maisto produktų (saldumynų, vaisvandenių, bulvių traškučių ir kt.) reklamos, ypač skirtos vaikams, reguliavimas; transporto infrastruktūra, padedanti žmogui daugiau judėti (pvz., dviračių, pėsčiųjų takai), visuomenės mokymas sveikai gyventi nuo vaikystės iki senatvės.
Nutukimo kontrolės programos tikslai: 1) normalaus svorio žmonėms nepriaugti svorio (nutukimo profilaktika); 2) sustabdyti nutukusių žmonių antsvorio augimą; 3) sumažinti nutukusių žmonių kūno svorį; 4) išlaikyti stabilų kūno svorį žmonių, kurie jį sumažino.
Žmogus privalo žinoti savo kūno svorį ir mokėti jį vertinti. Esant nutukimui reikėtų kreiptis į bendrosios praktikos gydytoją, kad jis įvertintų paciento sveikatos būklę ir patartų, kaip sumažinti kūno svorį. Lietuvoje kuriasi nutukimo kabinetai, kuriuose dirbantys specialistai yra pasirengę padėti. Svarbu užsibrėžti realų tikslą, kiek kilogramų svorio norima netekti. Jei žmogus labai nutukęs, nereikia siekti idealaus svorio. Tyrimų duomenys rodo, jog pakanka sumažinti kūno svorį 5-15 proc., ir lėtinių ligų rizika sumažės: pagerės lipidų ir gliukozės apykaita, sumažės arterinis kraujospūdis. Kūno svorį reikėtų mažinti po truputį. Pirmąją savaitę patartina numesti 1 kg, o vėliau – 0,5 kg per savaitę.
Labai mažos energinės vertės dietos (800 kcal ir mažiau) taikomos retai, kai yra labai didelė nutukusiems pasireiškiančių ligų rizika. Svoris sumažėja per trumpesnį laiką, bet sunku išlaikyti jį stabilų. Jokiu būdu negalima taikyti tokios dietos be gydytojo patarimo ir sveikatos būklės stebėjimo, nes gali būti įvairių komplikacijų.
Kartu su dieta būtina didinti ir fizinį aktyvumą. Patariama mankštintis apie 60 min. kasdien arba beveik kasdien. Dienos fizinę veiklą galima suskirstyti į trumpesnius epizodus, pvz., po 15 min. 4 kartus per dieną. Kiekvieno tokio epizodo metu fizinis krūvis turėtų būti vidutinio intensyvumo, kad pagreitėtų kvėpavimas ir žmogus suprakaituotų. Patariama greitai eiti, bėgti, važiuoti dviračiu, žaisti judrius žaidimus, dirbti sode ar užsiimti kitokia patinkančia fizine veikla. Fizinio krūvio metu didėja energijos suvartojimas, greitėja riebalų mobilizacija ir oksidacija, stimuliuojama termogenezė, mažėja kraujospūdis, didėja didelio tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracija, jautrumas insulinui, yra teigiamas psichologinis poveikis.
Medikamentų skiriama, kai pacientas laikosi mitybos bei fizinio aktyvumo patarimų, bet svoris nemažėja. Pradėjus gydyti vaistais, būtina toliau taikyti nemedikamentines svorio reguliavimo priemones.
Tyrimai rodo, kad po 1-3 metų 50-70 proc. svorio numetusių žmonių kūno svoris vėl padidėja. Svorio svyravimai kenkia sveikatai. Aplinkinių (šeimos, draugų, medicinos darbuotojų) parama yra labai svarbi pacientui stengiantis išlaikyti mažesnį kūno svorį. Patariama vengti situacijų, verčiančių persivalgyti, kontroliuoti savo elgesį jų metu. Būtina nuolat stebėti kūno svorį, bandyti išsiaiškinti, kodėl jis didėja, ir šalinti priežastis.
Nutukusiems vaikams nepatariama laikytis svorį mažinančios dietos. Jiems reikėtų daugiau sportuoti, mažiau vartoti kaloringų, mažai maistinių medžiagų turinčių maisto produktų (bulvių traškučių, vaisvandenių, saldumynų), daugiau valgyti daržovių, vaisių, siekti, kad svoris augtų lėčiau negu ūgis.
Kol kas nei vienai valstybei nepavyko pažaboti nutukimo plitimo, todėl būtinos bendros visų pastangos, kad nuolatinis persivaldymas ir nejudrus gyvenimo būdas netaptų svarbiausiu mūsų sveikatos priešu.
Literatūra:
1. French S.A., Story M., Jeffery R.W. Environmental influences on eating and physical activity // Annu. Rev. Public. Health. – 2001, 22, p. 306-335. 2. Grabauskas V., Klumbienė J., Petkevičienė J. ir kt. Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas. Health behaviour among Lithuanian adult population, 1998. Helsinki: Publications of the National Public Health Institute, 1999. 3. Oster G., Thompson D., Rdelsberg J. et al. Lifetime health and economic benefits of weight loss among obese persons // Am. J. Public. Health. – 1999, 89, p. 1536-1542. 4. World Health Organisation. Obesity: preventing and managing the global epidemic. Report of a WHO Consultation on obesity. Geneva, Switzerland: World Health Organisation, 1998.
Maisto papildai - tarsi tarpinė grandis tarp maisto produktų ir vaistų. Jie gali padėti pagerinti savijatą, sveikatą ar išvaizdą. Tabletėmis, kapsulėmis, miltelių ar skysčių pavidalu pagaminti maisto papildai - tai vitaminų, mineralinių medžiagų, bioflavonoidų, polinesočiųjų riebiųjų rūgščių ar kitų organizmui reikalingų biologiškai veiklių medžiagų preparatai. Jie teikia mums reikalingų mikroelementų ir mineralų, padeda išvalyti iš organizmo nereikalingas, kenksmingas medžiagas, reguliuoja vidaus organų veiklą. Specialūs maisto papildai padeda veiksmingai kovoti su antsvoriu, kuris, prasidėjus pavasariui, daugeliui iš mūsų tampa priešas Nr.1. Šį kartą pristatome keletą tokių specifinių maisto papildų. Duomenys apie maisto papildų sudėtį ir vartojimo rekomendacijas pateikti pagal nepriklausomos informacijos medicinos specialistams parengtą VU Farmakologijos ir mikrobiologijos katedros bei Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, informaciją....
Skaityti daugiauLietuvoje milžiniškais mastais daugėja nutukusių žmonių. Nutukimas – tai liga, kai organizme susikaupia per didelis riebalinio audinio kiekis. Anot Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Gastroenterologijos ir dietologijos klinikos gydytojos dietologės Editos GAVELIENĖS, nutukimas – lėtinė liga, kelianti didelį pavojų sveikatai. Tiek visuomenė, tiek medikai jai vis dar neskiria pakankamai dėmesio. Nutukimo komplikacijų sukeltų mirčių skaičius užima antrą vietą po mirčių nuo rūkymo sukeltų ligų. ...
Skaityti daugiauEgzistuoja daugybė priežasčių, kodėl norima sulieknėti, tačiau svarbiausios yra sveikata ir noras gražiai atrodyti, pasitikėti savimi. Antsvoris yra vienas daugelio grėsmingų ligų, pavyzdžiui, cukrinio diabeto, širdies ir kitų ligų rizikos faktorius, o su antsvoriu susijęs savigarbos ir pasitikėjimo savimi trūkumas neretai sukelia depresiją, pablogina sveikatą. Ypač vasarą paprasčiausiai norisi atsikratyti vieno kito kilogramo ir daliai atrodyti... Beje, šis noras sulieknėti būdingas visoms moterims ir merginoms, visiškai nesvarbu, ar antsvorio turima, ar jis tik tariamas......
Skaityti daugiauKiekvienas save gerbiantis ir savo kūną mylintis žmogus rūpinasi gera išvaizda. Vienas dažniausių rūpesčių – kaip išnaikinti plaukus pažastyse, bikinio, veido srityse. Dažniausiai juos skutate, pešiojate, atliekate [url="http://jaunatvesnamai.lt/paslaugos/kitos-paslaugos/plaukeliu-salinimas"url]depiliaciją vašku/cukrumi[/a], depiliuojate specialiais kremais? Nevarkite – užeikite į specialisto kabinetą ir nepageidaujamus plaukelius pašalinsite fotoepiliacijos būdu ir ilgam neturėsite problemų....
Skaityti daugiauMetabolinis sindromas. Šiandien šią diagnozę dažniausiai išgirsta sergantieji endokrininėmis ir širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis visame pasaulyje. Šis sindromas gali sutrumpinti žmogaus gyvenimą net 10–20 metų. Metabolinis sindromas pirmą kartą buvo aprašytas 1923 m. Kuo pasaulis technologijomis ir pramone sparčiai žengia pirmyn, tuo daugiau žmonių kenčia ir kentės nuo šio sindromo, nes didėja nutukusių žmonių skaičius, taip pat daugėja sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu....
Skaityti daugiauKodėl ilgėjant tamsiems vakarams vis daugiau norisi valgyti? Kaip turėtų keistis valgymo įpročiai artėjant žiemai? Kaip atsikratyti kramsnojimo prie televizoriaus? Apie tai prie apskrito stalo diskutuoja mitybos specialistai - prof. habil. dr. gydytojas Leonardas Lukoševičius ir Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja, Kauno apskrities vyriausioji specialistė, mitybos higienos gydytoja Asta Liubinaitė....
Skaityti daugiauNors ne tik moterims, bet ir vyrams norisi atrodyti sportiškiems ir liekniems, bet dažniausiai savo linijomis garsiai rūpinasi moterys. Gal taip jau gamtos surėdyta, kad vyrams reikia mažiau pastangų, o gal jie irgi kenčia, bet... tyliai? Taigi apie antsvorį, ne tik moterų, ir apie tai, kaip išlikti liekniems sulaukus vyresnio amžiaus, kalbame su gydytoja Rita Kauliuviene....
Skaityti daugiaupienas ir vaisiai padeda lieknėti pavasaris priverčia kritiškai pažvelgti į...
Skaityti daugiauGera savijauta, trykštanti energija, ištvermė kasdieniniams darbams – ar yra žmonių, apie tai nesvajojančių? Bet svajoti neužtenka, reikia imtis priemonių troškimui išsipildyti. O ištvermę galima padidinti specialiomis reguliariomis treniruotėmis ir gerai subalansuota mityba. Apie visa tai kalbame su sertifikuota Lietuvos ir užsienio aerobikos, kūno rengybos, sveikatingumo seminarų ir konvencijų trenere, patyrusia mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauNėštumas – emocijų ir naujų potyrių kupinas metas. Bet vien tik laukimu ir emocijomis nėštumas tikrai nesibaigia. Didėjant pilveliui ir augant svoriui, organizmas turi prisitaikyti prie ganėtinai staigių pokyčių, o ypač – prie didėjančio kūno svorio. Gerai, jei nėštumo metu priaugama 10–12 kg, juk kai kurios moterys nėštumo metu su savimi nešioja tegul ir labai brangių, bet 20 papildomų kilogramų ar net daugiau. Niekas nepadės nešti šito svorio, bet jūs, mielos būsimosios mamytės, turite galimybę padėti savo organizmui, naudodamos specialius ortopedinius gaminius....
Skaityti daugiauKą turėtų žinoti svorį metantys žmonės? Kokia lieknėjimo programa efektyviausia? Kodėl? Ar prieš pasirenkant maisto papildus, padedančius mažinti svorį, būtina gydytojo specialisto konsultacija? Šiais ir kitais aktualiais lieknėjimo klausimais savo mintimis dalijasi Vilniaus Santariškių klinikų Gastroenterologijos ir dietologijos centro gydytoja dietologė Edita GAVELIENĖ....
Skaityti daugiauKiekvieną pavasarį skaitome straipsnius, kaip sulieknėti ir vasarą pasitikti gražioms bei gerai nusiteikusioms. Šį balandį „Sveikas žmogus“ savo skaitytojoms norėtų dar kartą priminti svarbiausius lieknėjimo aspektus bei padėti pasirinkti maisto papildus, kurie svorio metimą padarys dar veiksmingesnį....
Skaityti daugiauApie cholesterolio pavojų ir ką valgyti, norint sureguliuoti cholesterolio lygį...
Skaityti daugiauPasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulyje daugiau nei 1,7 milijardo žmonių turi antsvorio arba yra nutukę. JAV nutukusiųjų per metus padaugėja vienu procentu. Jeigu išliks tokia tendencija, gali būti, kad 2230 m. visi amerikiečiai bus nutukę. Panaši situacija ir Europoje: 34 proc. 16–64 metų amžiaus moterų ir 45 proc. vyrų turi antsvorio. Lietuvoje antsvorio turi 46 proc. vyrų ir 33 proc. moterų....
Skaityti daugiauNereikia manyti, kad tvirtas lieknas kūnas yra tik graži išorė, reikalinga aktoriams, šou laidų vedėjams ar sporto klubų instruktoriams. Tikrai ne. Kai turime antsvorio, o dar blogiau – esame nutukę, iš paskos įkyriai seka eilė sveikatos susirgimų. Mokslininkai yra suskaičiavę, kad Lietuvoje net apie 60 proc. gyventojų turi antsvorį, o nutukusiųjų yra apie 27 proc. Apie tai, kaip gydyti nutukimą ir dėl jo kylančias ligas, pasakoja KMUK gydytoja endokrinologė Lina BARSIENĖ....
Skaityti daugiauMetabolinis sindromas gali sutrumpinti gyvenimą 10–20 metų. Apie 20 – 30 procentų visų žmonių turi šį sutrikimą, ir sergamumas šia liga didėja. Jei žmogui nustatyti pirmieji metabolinio sindromo požymiai, tai dar nereiškia, kad jau viskas, žmogus pasmerktas visiems jo nulemtiems sutrikimams. Situaciją pataisyti įmanoma keičiant gyvenimo būdą ir vartojant tinkamus vaistus. Kas yra metabolinis sindromas ir kaip jis gydomas, kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninių Santariškių klinikų Endokrinologijos centro vadovu profesoriumi Vaidotu URBANAVIČIUMI....
Skaityti daugiau
KMI = kūno masė (kg)/ūgis (m) x ūgis
Kam dalint is ugio ir daugint is ugio?