){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Lietuvoje nutukimo problema itin aktuali. Manoma, kad kas antra moteris ir kas trečias vyras turi antsvorio arba yra nutukę. Tyrimai parodė, kad tarp 25 šalių pagal nutukimą Lietuvos moterys pirmauja. Pvz., tik 20 proc. Kauno moterų kūno masė buvo normali, 35 proc. turėjo antsvorio ir 45 proc. buvo nutukusios.
Kadangi nutukimas yra lėtinis procesas, sukeliantis didelius sveikatos sutrikimus, jo reikia stengtis išvengti. O tai trunka ilgai. Būtina suprasti, kad žmogus turi iš esmės pakeisti gyvenseną, kitaip norimų rezultatų nepasieks.
Persivalgymas arba organizme nėra “skaitliuko”
Dažniausiai žmonės persivalgo, nekontroliuodami maisto kiekio, nes organizme nėra “skaitliuko”, kuris reguliuotų maisto kiekį. Žmogus iš gamtos gauna viską - baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų, vandens ir deguonies. Šios medžiagos dalyvauja medžiagų apykaitoje. Jos perdirbamos ir galutiniai skilimo produktai pašalinami iš organizmo. Todėl reikalinga pusiausvyra tarp gaunamų ir išskiriamų iš organizmo medžiagų. Jei gaunamos medžiagos neperdirbamos ir neišskiriamos - pradeda didėti kūno masė.
Respublikinio mitybos centro rezultatai rodo, kad Lietuvos vyrų vidutinė paros maisto davinio energinė vertė yra 2601 kkal, o moterų - 1952 kkal. Blogiausia, kad 19-34 metų grupės vyrai gauna 2668 kkal, o 50-64 metų - 2477 kkal. Moterys - atitinkamai 1916 kkal ir 1972 kkal. Taigi praktiškai vyresniame amžiuje valgome tiek pat kiek ir jaunystėje, tačiau senstant lėtėja organizmo medžiagų apykaita, mažiau judame ir dirbame. Reikėtų smarkiai padidinti fizinį aktyvumą, bet, deja, to nedarome. Todėl gautos energijos perteklius verčiamas į riebalų luitus - didėja kūno svoris.
Žmogus nekontroliuoja savo svorio ir daugelis nežino, ar jis normalus. Antsvoris nustatomas pagal kūno masės indeksą (KMI). Jis apskaičiuojamas padalijus kūno masę kilogramais iš ūgio metrais kvadratu. Pvz., svoris - 75 kg, ūgis - 170 cm. KMI = 75:1,702.
* esant normaliai kūno masei KMI yra 18,5-24,9;
* esant antsvoriui - 25-29,9;
* esant nutukimui - per 30;
* esant medžiagų apykaitos sutrikimui - per 40 kg/m2.
Kiekvienas žmogus turėtų žinoti savo KMI (jį lengvai galima apskaičiuoti ir pagal internete pateiktą informaciją: http://www.kmi.lt) ir kraujo spaudimą. Vyresnieji turėtų pasidomėti ir cholesterolio koncentracija kraujyje.
Kai žmogus iki pietų nieko nevalgo, o vėliau dažniausiai persivalgo - tai vadinama asimetrine mityba. Tokie žmonės valgo vėlai vakare ar net naktį. Patartina laikytis mitybos režimo, o ryte ir iki pietų valgyti lengvą maistą iš vaisių ir daržovių, gerti šviežių sulčių ar žalios arbatos. Būtent pirmoje dienos pusėje, kai intensyvi protinė ir fizinė veikla, reikia daug energijos, kurią gauname iš lengvai virškinamo maisto. Iš gyvulinės kilmės maisto energija atsipalaiduoja po kelių valandų. Todėl sunkiai virškinamą maistą tikslinga vartoti antroje dienos pusėje, bet ne vėliau kaip iki 20 valandos. Tarp gausesnių valgymų turėtų būti 3-4 valandų tarpai.
Nepamirškime, kad žmogus neturi nereikalingo organo, kad mūsų dantys skirti maistui kramtyti ir smulkinti, kad skrandis ir žarnynas galėtų jį gerai suvirškinti. Kramtymas - ne vien mechaninis smulkinimas. Tai kartu ir signalas skrandžiui, kasai, kepenims, žarnynui, kokios sudėties virškinimo sulčių reikia išskirti. Burnos gleivinėje yra taškų, kurie kramtant maistą dirginami. Taip virškinimo organai informuojami apie atvykstančio “krovinio” cheminę sudėtį ir turi laiko pasiruošti virškinimui. Patarlė sako: “Jei kramtysi 50 kartų - nesirgsi, jei 100 kartų - būsi ilgaamžis, o jei 150 - nemirtingas”.
Maistas visiškai įsiurbiamas tik tada, kai gerai suvirškinamas. Žmogaus maistą sudaro dideli biopolimerai, kuriuos suskaido fermentai. Būtina jų veikimo sąlyga - organizmo šarminės ir rūgštinės reakcijos palaikymas. Tai reiškia, kad baltymingo maisto nereikėtų maišyti su krakmolingu. Kai į skrandį baltymingo maisto (mėsos, žuvies, kiaušinių) patenka kartu su krakmolingu (bulvės, duona), jų optimalus virškinimas sutrinka. Mat fermentai amilazė (virškina angliavandenius) ir pepsinas (virškina baltymus) veikia absoliučiai skirtingomis sąlygomis. Tuomet mišrus maisto virškinimas tampa sunkiu darbu. Žmogus pajunta skrandžio pūtimą, sunkumą, mieguistumą.
Maži vaikai puikiai derina maistą, vieno su kitu nemaišo, valgo atskirai. Bet mes, suaugusieji, stengiamės juos pataisyti ir įdiegiame klaidingą maitinimosi būdą.
Pasak rekomendacijų, riebalai turėtų sudaryti 28 proc. žmogaus paros kalorijų, tačiau iš tiesų sudaro apie 44 proc. Kartu su riebalais vyrai gauna beveik 1,5 karto daugiau cholesterolio. Tai kartu skatina aterosklerozės vystymąsi. Vartodami gyvulinės kilmės riebalų per mažai gauname gyvybiškai reikalingų nesočiųjų riebiųjų rūgščių. Todėl būtina gyvulinės kilmės riebalus keisti augaliniais aliejais. Tam tinka maistiniai rapsai ir iš jų spaudžiamas aliejus. Dar geriau tinka šie aliejai su karotinu.
Riebalų kiekį būtina mažinti, nes vyrams Lietuvoje aterosklerozė prasideda jau nuo 25-erių metų!
Vartodami daug pieno ir kiaušinių, gauname labai daug baltymų, kurie sudaro net 13,7 proc. paros raciono kalorijų (rekomenduojama iki 10 proc.). Šiuos produktus galima keisti augalinės kilmės baltymais bei žuvimi. Taip pat maiste turėtų būti didelis kiekis angliavandenių. Gyventojų racione jie sudaro tik 42 proc., o daržovės ir vaisiai turėtų sudaryti 50-60 proc.
Vis labiau plinta rafinuoto maisto suvartojimas. Tai išvalytas, išgrynintas, koncentruotas ir konservuotas maistas. Jis praranda natūralias savybes, netenka vitaminų, maistinių skaidulų, net mikroelementų. Tai cukrus, valgomoji druska, aukščiausios rūšies miltai, šokoladas, saldumynai, tonizuojamieji gėrimai ir pan. Jų turėtų būti vartojama labai saikingai.
Maistinių skaidulų šaltinis - daržovės, vaisiai, grūdų produktai, ankštinės kultūros. Jų kasdien reikia gauti apie 30 g, t.y. žmogus kiekvieną dieną turi suvartoti apie 400 g natūralių daržovių. Dėl jų stygiaus užkietėja viduriai, neišsivalo žarnynas, o tai nuodija organizmą. Tai vienas iš tiesiosios žarnos vėžio rizikos veiksnių!
Patartina vartoti rupaus malimo miltų produktų, kviečių ar avižų sėlenų, įvairių kruopų.
Dėl to pažeidžiamas vandeningo maisto principas. Žmogus per dieną turi išgerti 1,5-2 litrus skysčių ir tiek pat išskirti. Skysčius reikia vartoti prieš valgymą arba praėjus 3-4 val. po valgio. Obuolių maišyti su kitais produktais nepatartina, nes tai sukelia rūgimą.
Apie 7 proc. žmonių net neparagavę maisto griebiasi druskos. Dienos druskos norma yra apie 4 g. Šį kiekį galime gauti valgydami ir nesūdytą maistą. Valgomojoje druskoje esantis natris lengvai prijungia vandenį, kelia kraujo spaudimą. Druską galima pakeisti citrinos rūgštimi, svogūnais, jūros kopūstais, česnaku, žolelių prieskoniais.
Dėl maisto išgryninimo (rafinizacijos) virškinami maisto produktai netenka dalies vitaminų ir mikroelementų. Geriausias vitaminų šaltinis yra vaisiai ir daržovės. Dėl jų vartojimo trūkumo maistą tenka papildyti sintetiniais vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Žiemą ir pavasarį patartina vartoti polivitaminų kompleksus su mikroelementais.
Alkoholinių gėrimų vartojimas apgaulingas tuo, kad atlieka maisto (1 g išskiria tiek kkal, kiek ir gliukozė) bei vaisto funkcijas, be to, yra ir narkotikas. Besaikis alkoholio vartojimas pažeidžia smegenis ir kepenis. Tuo tarpu viena gero raudonojo vynuogių vyno taurė širdžiai tikrai nepakenks. Jame yra natūralių antioksidantų.
Nepakankamas judrumas ir fizinio krūvio stoka yra vieni iš pagrindinių nutukimo rizikos veiksnių. Lietuvos gyventojai per mažai vertina judėjimo reikšmę. Jeigu gauni per daug kalorijų, būtina jas sunaudoti.
Fizinis aktyvumas turi tapti kasdieniniu įpročiu, tokiu kaip valgymas, dantų valymas, prausimasis ir tvarkymasis.
Maisto papildai - tarsi tarpinė grandis tarp maisto produktų ir vaistų. Jie gali padėti pagerinti savijatą, sveikatą ar išvaizdą. Tabletėmis, kapsulėmis, miltelių ar skysčių pavidalu pagaminti maisto papildai - tai vitaminų, mineralinių medžiagų, bioflavonoidų, polinesočiųjų riebiųjų rūgščių ar kitų organizmui reikalingų biologiškai veiklių medžiagų preparatai. Jie teikia mums reikalingų mikroelementų ir mineralų, padeda išvalyti iš organizmo nereikalingas, kenksmingas medžiagas, reguliuoja vidaus organų veiklą. Specialūs maisto papildai padeda veiksmingai kovoti su antsvoriu, kuris, prasidėjus pavasariui, daugeliui iš mūsų tampa priešas Nr.1. Šį kartą pristatome keletą tokių specifinių maisto papildų. Duomenys apie maisto papildų sudėtį ir vartojimo rekomendacijas pateikti pagal nepriklausomos informacijos medicinos specialistams parengtą VU Farmakologijos ir mikrobiologijos katedros bei Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, informaciją....
Skaityti daugiauLietuvoje milžiniškais mastais daugėja nutukusių žmonių. Nutukimas – tai liga, kai organizme susikaupia per didelis riebalinio audinio kiekis. Anot Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Gastroenterologijos ir dietologijos klinikos gydytojos dietologės Editos GAVELIENĖS, nutukimas – lėtinė liga, kelianti didelį pavojų sveikatai. Tiek visuomenė, tiek medikai jai vis dar neskiria pakankamai dėmesio. Nutukimo komplikacijų sukeltų mirčių skaičius užima antrą vietą po mirčių nuo rūkymo sukeltų ligų. ...
Skaityti daugiauEgzistuoja daugybė priežasčių, kodėl norima sulieknėti, tačiau svarbiausios yra sveikata ir noras gražiai atrodyti, pasitikėti savimi. Antsvoris yra vienas daugelio grėsmingų ligų, pavyzdžiui, cukrinio diabeto, širdies ir kitų ligų rizikos faktorius, o su antsvoriu susijęs savigarbos ir pasitikėjimo savimi trūkumas neretai sukelia depresiją, pablogina sveikatą. Ypač vasarą paprasčiausiai norisi atsikratyti vieno kito kilogramo ir daliai atrodyti... Beje, šis noras sulieknėti būdingas visoms moterims ir merginoms, visiškai nesvarbu, ar antsvorio turima, ar jis tik tariamas......
Skaityti daugiauKiekvienas save gerbiantis ir savo kūną mylintis žmogus rūpinasi gera išvaizda. Vienas dažniausių rūpesčių – kaip išnaikinti plaukus pažastyse, bikinio, veido srityse. Dažniausiai juos skutate, pešiojate, atliekate [url="http://jaunatvesnamai.lt/paslaugos/kitos-paslaugos/plaukeliu-salinimas"url]depiliaciją vašku/cukrumi[/a], depiliuojate specialiais kremais? Nevarkite – užeikite į specialisto kabinetą ir nepageidaujamus plaukelius pašalinsite fotoepiliacijos būdu ir ilgam neturėsite problemų....
Skaityti daugiauMetabolinis sindromas. Šiandien šią diagnozę dažniausiai išgirsta sergantieji endokrininėmis ir širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis visame pasaulyje. Šis sindromas gali sutrumpinti žmogaus gyvenimą net 10–20 metų. Metabolinis sindromas pirmą kartą buvo aprašytas 1923 m. Kuo pasaulis technologijomis ir pramone sparčiai žengia pirmyn, tuo daugiau žmonių kenčia ir kentės nuo šio sindromo, nes didėja nutukusių žmonių skaičius, taip pat daugėja sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu....
Skaityti daugiauKodėl ilgėjant tamsiems vakarams vis daugiau norisi valgyti? Kaip turėtų keistis valgymo įpročiai artėjant žiemai? Kaip atsikratyti kramsnojimo prie televizoriaus? Apie tai prie apskrito stalo diskutuoja mitybos specialistai - prof. habil. dr. gydytojas Leonardas Lukoševičius ir Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja, Kauno apskrities vyriausioji specialistė, mitybos higienos gydytoja Asta Liubinaitė....
Skaityti daugiauNors ne tik moterims, bet ir vyrams norisi atrodyti sportiškiems ir liekniems, bet dažniausiai savo linijomis garsiai rūpinasi moterys. Gal taip jau gamtos surėdyta, kad vyrams reikia mažiau pastangų, o gal jie irgi kenčia, bet... tyliai? Taigi apie antsvorį, ne tik moterų, ir apie tai, kaip išlikti liekniems sulaukus vyresnio amžiaus, kalbame su gydytoja Rita Kauliuviene....
Skaityti daugiaupienas ir vaisiai padeda lieknėti pavasaris priverčia kritiškai pažvelgti į...
Skaityti daugiauGera savijauta, trykštanti energija, ištvermė kasdieniniams darbams – ar yra žmonių, apie tai nesvajojančių? Bet svajoti neužtenka, reikia imtis priemonių troškimui išsipildyti. O ištvermę galima padidinti specialiomis reguliariomis treniruotėmis ir gerai subalansuota mityba. Apie visa tai kalbame su sertifikuota Lietuvos ir užsienio aerobikos, kūno rengybos, sveikatingumo seminarų ir konvencijų trenere, patyrusia mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauNėštumas – emocijų ir naujų potyrių kupinas metas. Bet vien tik laukimu ir emocijomis nėštumas tikrai nesibaigia. Didėjant pilveliui ir augant svoriui, organizmas turi prisitaikyti prie ganėtinai staigių pokyčių, o ypač – prie didėjančio kūno svorio. Gerai, jei nėštumo metu priaugama 10–12 kg, juk kai kurios moterys nėštumo metu su savimi nešioja tegul ir labai brangių, bet 20 papildomų kilogramų ar net daugiau. Niekas nepadės nešti šito svorio, bet jūs, mielos būsimosios mamytės, turite galimybę padėti savo organizmui, naudodamos specialius ortopedinius gaminius....
Skaityti daugiauKą turėtų žinoti svorį metantys žmonės? Kokia lieknėjimo programa efektyviausia? Kodėl? Ar prieš pasirenkant maisto papildus, padedančius mažinti svorį, būtina gydytojo specialisto konsultacija? Šiais ir kitais aktualiais lieknėjimo klausimais savo mintimis dalijasi Vilniaus Santariškių klinikų Gastroenterologijos ir dietologijos centro gydytoja dietologė Edita GAVELIENĖ....
Skaityti daugiauKiekvieną pavasarį skaitome straipsnius, kaip sulieknėti ir vasarą pasitikti gražioms bei gerai nusiteikusioms. Šį balandį „Sveikas žmogus“ savo skaitytojoms norėtų dar kartą priminti svarbiausius lieknėjimo aspektus bei padėti pasirinkti maisto papildus, kurie svorio metimą padarys dar veiksmingesnį....
Skaityti daugiauApie cholesterolio pavojų ir ką valgyti, norint sureguliuoti cholesterolio lygį...
Skaityti daugiauPasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulyje daugiau nei 1,7 milijardo žmonių turi antsvorio arba yra nutukę. JAV nutukusiųjų per metus padaugėja vienu procentu. Jeigu išliks tokia tendencija, gali būti, kad 2230 m. visi amerikiečiai bus nutukę. Panaši situacija ir Europoje: 34 proc. 16–64 metų amžiaus moterų ir 45 proc. vyrų turi antsvorio. Lietuvoje antsvorio turi 46 proc. vyrų ir 33 proc. moterų....
Skaityti daugiauNereikia manyti, kad tvirtas lieknas kūnas yra tik graži išorė, reikalinga aktoriams, šou laidų vedėjams ar sporto klubų instruktoriams. Tikrai ne. Kai turime antsvorio, o dar blogiau – esame nutukę, iš paskos įkyriai seka eilė sveikatos susirgimų. Mokslininkai yra suskaičiavę, kad Lietuvoje net apie 60 proc. gyventojų turi antsvorį, o nutukusiųjų yra apie 27 proc. Apie tai, kaip gydyti nutukimą ir dėl jo kylančias ligas, pasakoja KMUK gydytoja endokrinologė Lina BARSIENĖ....
Skaityti daugiauMetabolinis sindromas gali sutrumpinti gyvenimą 10–20 metų. Apie 20 – 30 procentų visų žmonių turi šį sutrikimą, ir sergamumas šia liga didėja. Jei žmogui nustatyti pirmieji metabolinio sindromo požymiai, tai dar nereiškia, kad jau viskas, žmogus pasmerktas visiems jo nulemtiems sutrikimams. Situaciją pataisyti įmanoma keičiant gyvenimo būdą ir vartojant tinkamus vaistus. Kas yra metabolinis sindromas ir kaip jis gydomas, kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninių Santariškių klinikų Endokrinologijos centro vadovu profesoriumi Vaidotu URBANAVIČIUMI....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę