Gera žinia – savo veiklą pradėjo „Sveiko žmogaus“ akademija! Pirmąsias paskaitas skaitė daugiametę patirtį turintis nervų ligų gydytojas, gydytojas psichoterapeutas med.dr.Julius Neverauskas. Kadangi užsiėmimo tema „Šiuolaikinis moksliškai pagrįstas streso valdymas aktyviems žmonėms“ aktuali praktiškai kiekvienam (net mūsų puslapio www.sveikaszmogus.lt forume apie stresus diskutuojama bene daugiausia), tai kiekvienam turėtų būti įdomu sužinoti tai, ką Akademijoje išgirdo pirmieji jos klausytojai.
Kadangi visko išgirsto papasakoti viename straipsnyje neįmanoma – prireiktų kone pusės numerio, labai trumpai papasakosiu tik tai, kas man pasirodė įdomiausia ir naudingiausia kasdieniame mūsų gyvenime.
Gyventi čia ir dabar
Daugelis esame girdėję tokį posakį, bet turbūt nesigilinome, kodėl taip sakoma. Pasirodo, viskas gana paprasta ir paaiškinama. Stresą kelią ne koks įvykis, bet mūsų reakcija į jį. O mus varginanti (stresinė) reakcija į bet kokius įvykius, kaip nustatė specialistai, gali būti tik dvejopa – tai liūdesys dėl praeities, nerimas dėl ateities arba pyktis, kad nėra taip, kaip mes norime. Viskas, daugiau variantų nėra. Išvada viena – reikia gyventi DABAR. Tuo labiau kad neliūdėdami, nenerimaudami ar nepykdami ir keisdami dabartį norima linkme mes kursime geresnę ateitį.
Ir dar. Stresas atsiranda ne dėl to kas atsitiko, o dėl požiūrio į tai – turbūt kiekvienas rasime pavyzdį iš gyvenimo, kai į tą patį dalyką du žmonės žiūri visiškai skirtingai (kad ir tas pats banalusis pusiau tuščios ar pusiau pilnos stiklinės pavyzdys, kai ta stiklinė pripilta iki pusės).
Problemas reikia spręsti, o ne nuo jų bėgti
Kaip kyla stresas? Bet koks įvykis ar situacija „praleidžiami“ per sąmonės filtrą, kitaip sakant, mes situaciją kažkaip interpretuojame. Ir tik po to kyla reakcija į stresą – instinktyviai tai būna pasirengimas pulti arba bėgti. Va čia jau būtina įjungti protą, kad smegenys duotų komandą veikti, taip sumažinant stresą. Kaip tai padaryti?
Pirmiausia – išsiaiškinti stresą keliančias priežastis, tada – keisti jų interpretaciją savo galvoje ir nuo problemos ne bėgti ar slėptis, o ją spręsti. Pirmas ateinantis į galvą pavyzdys apie interpretaciją – pasakojimas apie du verslininkus, prekiaujančius batais, kurie nuvyko į Afriką apsižvalgyti dėl galimybių ir pamatė, kad beveik visi ten vaikšto basi. Vienas ėmė dejuot – oi, čia visi vaikšto basi, ir mūsų batų NIEKAM NEREIKIA, o kitas – „kaip gerai, čia visi vaikšto basi, vadinasi, VISIEMS REIKIA batų“. Štai jums ir interpretacija, kuri iš jų pozityvi ir skatinanti veikti, manau, aiškinti nereikia.
Lygiagrečiai pravartu didinti atsparumą stresui ir išmokti atsipalaidavimo būdų. Taip stresas taps pozityvus, o pozityvus ir negatyvus stresas – du visai skirtingi dalykai.
Pozityvus motyvuoja, didina produktyvumą, aštrina protą, padeda tikslingai nukreipti energiją ir t.t. Negatyvusis – žalingas, išeikvoja energijos resursus, gali sukelti depresiją, fizinių ir psichinių problemų ir t.t.
Kuo skiriasi stresui atsparūs ir neatsparūs žmonės?
Specialistai yra sudarę ir jų „portretus“, pasitikrinkite, kuriam priklausote, ir jei matote atsidūrę ne ten, kur norėtųsi, – imkitės priemonių.
Stresui neatsparūs žmonės, vengiantys spęsti problemą, – neskambina, nors reikėtų, sunkias užduotis nukelia į „pabaigą“ – dienos, mėnesio, vengia pokalbio, vengia iniciatyvos (ir stiklinė jiems, ko gero, visuomet pusiau tuščia, pridėčiau nuo savęs).
Stresui atsparūs žmonės stengiasi kontroliuoti savo gyvenimą, užsiima prasmingu darbu, turi aiškius tikslus ir jų siekia. Be to, jie aktyviai ieško socialinių kontaktų ir juos išlaiko, turi išlavintą humoro jausmą ir yra dvasingi.
Pagrindiniai mūsų priešai, trukdantys valdyti stresą
Pirmiausia požiūris „Viskas, visada, niekas, niekada...“ – t.y. pernelyg didelis kategoriškumas bet kokiomis aplinkybėmis. Toliau – vadinamasis minčių skaitymas – „aš žinau, ką tu galvoji“ – na, juk nežinome išties. Trukdo skubotos išvados, ateities numatymas – „man nepasiseks“. Labai įtikinamas pasirodė dr.J. Neverausko pavyzdys: jei jau taip žinote, kas kada bus, atsidarykite pranašavimo saloną – uždirbsite pinigų. Dar nereikia prisiimti sau kaltės už tai, kas bloga vyksta gyvenime, reikia mesti įsitikinimą „turiu, privalau“ ir nustoti klijuoti etiketes. Patikėkite, gyventi bus lengviau.
Matyti realybę, pripažinti ją ir keisti
Tokia, ko gero, būtų veiksmų stresinėje situacijoje formulė.
Jei dėl kažko apėmė sunkiai suvaldoma nerimas, galvokite – kas blogiausia galėtų nutikti? ar galėčiau tai išgyventi? kokia baigtis labiausiai tikėtina? kokios to pasekmės? Ir, aišku, į kiekvieną klausimą raskite atsakymą..
Mąstyti apimtam nerimo gali būti labai sunku. Kas gali padėti generuoti mintis?
Sprendimai sprendimais, bet atsipalaiduoti irgi būtina
Yra begalė įvairiausių atsipalaidavimo būdų, pradedant joga, aromaterapija, religinėmis apeigomis ir baigiant fiziniais pratimais, mityba, netgi hidroterapija, masažais. Be to, tai ir hobis, meno terapija, dienoraščio rašymas, klubai, draugai ir t.t., ir pan. – sąrašas praktiškai gali būti beveik be pabaigos. Žodžiu, bet kas, kas maloniai užima jūsų mintis. Nes mūsų smegenys vienu metu tegali galvoti apie vieną dalyką. Vadinasi, jei jos bus užimtos, tuo metu jos paprasčiausiai neturės galimybės galvoti apie stresą keliančią situaciją. Viskas labai paprasta ir kiekvienam prieinama.
Kitas „blokelis“ veiksmų, padedančių atsipalaiduoti, – tai įvairios kvėpavimo technikos, meditacija, autogeninės treniruotės ir šiuo metu pasaulyje nepaprastai populiari vadinamoji dėmesingo įsisąmoninimo praktika. Be to, kad visos jos užima mūsų mintis, nepalikdamos vietos stresinėms,jos veikia ir fiziškai, per kūną. To paaiškinimas būtų ilgas, tad į jį nesileisiu, juolab tai gal ir nėra taip svarbu, svarbu – kad veikia. Man labai įtikinamas pasirodė palyginimas su fiziniais pratimais – juk jie lavina mūsų raumenis, nesvarbu, tikime mes tuo ar ne. Tais pats ir dėl mąstymo treniravimo.
Keletas konkrečių pavyzdžių, kaip atsipalaiduoti
Autogeninė treniruotė. Ją reikia atlikti ramioje aplinkoje, esant neryškiam apšvietimui, gulint arba sėdint. Kartoti specialias atsipalaidavimą sukeliančias frazes, dėmesį sutelkiant į tam tikrą kūno vietą. Pavyzdžiui, „mano dešinė ranka sunki...,,mano kairė ranka sunki...“ ir t.t., pereinant per visą kūną.
Galima, pavyzdžiui, skaičiuoti nuo 10 iki 1 atgal, arba nuo 100 atgal kaskart atimant 7, pvz., 100, 93, 84...ir t.t. Pabandykite, įsitikinsite, kad tuo pat metu tikrai nebus įmanoma galvoti apie savo problemą.
Dar galima įjungti vaizduotę ir, pavyzdžiui, „matyti“ raminančius žodžius televizoriaus ekrane, įsivaizduoti savo skrydį ant debesies ir pan.
Labai veiksminga raumenų įtempimo kontrolė (palaipsniui atpalaiduojami ir įtempiami visi kūno raumenys) ir sąmoningas kvėpavimas pilvu. Bet šito jau reiktų daugiau pasimokyti specialiuose užsiėmimuose.
Konstruktyvūs veiksmai konflikto situacijoje
Praktiškai visiems būna konfliktinių situacijų, kurios sukelia didžiulį stresą. Tad ką daryti, kad ta stresinė reakcija nebūtų tokia stipri?
Leiskite oponentui „išleisti garą“. Nepertraukinėkite kalbančio (ar šaukiančio ant jūsų), kvėpuokite ir galvokite – jis tiesiog kalba (arba... rėki). Bet tuo pačiu metu klausykite ir girdėkite, ką sako.
Toliau imkitės veiksmų. Tikslinkitės – paprašykite duoti pavyzdį, apibūdinti ir konkretizuoti nepasitenkinimą.
Sutikite, kad kaltinimai ir priekaištai yra pagrįsti ir jūs suprantame priekaištus reiškiančiojo savijautą ir poreikius.
Paaiškinkite situaciją iš savo pusės.
Kad būtų lengviau tai įvykdyti (juk kai ant mūsų šaukia ar reiškia priekaištus sunku išlikti ramiam), galima pradžioje pasinaudoti vadinamąja STOP (pagal anglišku žodžių pirmąsias raides) taisykle:
S – padarykite pauzę→ T–giliai ir lėtai įkvėpkite ir iškvėpkite→ O – stebėkite, ką jaučiate ir ką mąstote→P– tęskite pradėta veiklą.
Bet įdomiausias pasirodė patarimas tuo metu, kai esame priverstas klausytis stresą keliančios tirados, daryti ... Kėgelio pratimus. Prisimenate, kas tai, ne kartą esame rašę? Sako, puikiai nukreipia dėmesį nuo konfliktinės situacijos, kartu ir fizinė nauda, ypač moterims.
Belskitės, ir bus atidaryta
Į straipsnį netilpo labai daug, „gyvi“ užsiėmimai tam ir reikalingi, kad apima daug daugiau, prisideda asmeninė lektoriaus energija, galimybė klausti, praktikuoti ir t.t. Tam ir atsirado „Sveiko žmogaus“ akademija.
Anot lektoriaus dr. Juliaus Neverausko, aukštesniųjų jėgų mes turėtume prašyt:
Ar verta pradėti? – suabejosite ne vienas. Atsakymas – nežinomo autoriaus žodžiai: „Geriausias laikas pasodinti medį buvo prieš 25 metus. Antras pagal gerumą laikas yra DABAR.“
Mes negalime sustabdyti bangų, bet mes galime išmokti plaukti
Daugiau informacijos apie „Sveiko žmogaus“ akademiją http://www.sveikaszmogus.lt/Akademija
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę