Tinkamas šlapimo nelaikymo gydymas ir slauga vyresniame amžiuje mažina griuvimų ir lūžių, kai skubama į tualetą, šlapimo takų bei odos infekcijos riziką, apsaugo nuo miego sutrikimų ir depresijos, pagerina gyvenimo kokybę.
Slaugos principai esant šlapimo nelaikymui
• Šlapimo nelaikymo priežasties nustatymas
• Individualaus slaugos plano, bendradarbiaujant specialistų komandai, sudarymas
• Gyvenimo būdo korekcija
• Skysčių pusiausvyros stebėjimas
• Šlapinimosi dienoraščio rašymas
• Vengimas vaistų, skatinančių šlapimo nelaikymą
• Nuolatinis kateterių naudojimas (tik esant būtinybei)
• Aplinkos pritaikymas
• Pacientų skatinimas valingai kontroliuoti šlapinimąsi
• Kruopšti odos priežiūra
• Paciento savigarbos, orumo ir intymumo išsaugojimas, pasitikėjimo savimi skatinimas
• Šeimos narių informavimas bei švietimas
• Rūpestingas kuo mažiau pastebimų pagalbinių priemonių parinkimas
Pagyvenusiam žmogui aplinka turi būti pritaikoma taip, kad būtų kuo mažesnis atstumas nuo lovos iki tualeto, pašalintos visos kliūtys kelyje, jei įmanoma, įtaisyti turėklai. Reikia jį aprūpinti basonais, šlapinimosi buteliais, tualeto kėdėmis.
Patalpoms keliami tam tikri higienos reikalavimai: patalpos turi būti nuolat valomos ir vėdinamos, naudojami oro gaivikliai, rekomenduojamai plaunami baldų paviršiai, dažnas drabužių ir skalbinių keitimas, patogūs drabužiai.
[b]Mankšta[/b]
• „Tualeto“ mankšta (ėjimas į tualetą derinamas individualiai, didinami tarpai tarp ėjimų į tualetą, suteikiama pagalba šlapinantis).
• Šlapimo pūslės mankštinimas (didinama šlapimo pūslės talpa, šlapinimosi metu stengiantis visiškai ištuštinti šlapimo pūslę, likęs šlapimas pašalinamas Krede metodu).
• Tarpvietės raumenų mankšta (Kėgelio pratimai).
Išmatų nelaikymo gydymas ir slauga priklauso nuo jį sukėlusios priežasties.
Diagnozavus žarnyno ligą, gydoma priežastis: antibiotikais, operacijomis, modifikuojant dietą, papildomai – bifidobakterijomis.
Esant persipildymo nelaikymui, išvalomas žarnynas (naudojant žvakutes, klizmutes arba susikaupusias išmatas pašalinant ranka), skiriama daug skaidulų turinti dieta, 2 litrai skysčių per dieną. Taip pat turi būti atliekami fiziniai pratimai (aktyvūs ar pasyvūs), nuolat primenama pacientui, kad reikia pasituštinti, jis skatinamas reguliuoti šį procesą, jeigu reikia – skiriama išmatų tūrį didinančių medikamentų, osmosinių vidurių laisvinamųjų vaistų, žvakučių ir klizmų.
Esant pažeistai kognityvinei funkcijai ar sergantis kitomis nervų sistemos ligomis pacientas skatinamas sulaikyti išmatas, formuojami mitybos ir tuštinimosi įpročiai: reguliariai primenama, kur yra tualeto patalpa, pacientas vedamas į tualetą kas 2 val. arba po pusryčių (po gastrokolinio reflekso stimuliavimo).
Tokiems pacientams svarbu parinkti tinkamą tuštinimosi pozą, išmokyti įtempti pilvo raumenis bei padidinti spaudimą pilvo ertmėje. Taip pat rekomenduojami dubens ir tarpvietės raumenis stiprinantys pratimai, jeigu reikia – skiriamos žvakutes ar pirštu stimuliuojama išeinamoji anga.
Esant jatrogeninėms išmatų nelaikymo priežastims, taikomos šios priemonės: trumpinamas gulėjimo lovoje laikas, mažinami judėjimo apribojimai, aktyvinamas pacientas, koreguojama dieta ir skysčių vartojimas, sudaromos sąlygos laiku pasituštinti, peržiūrimi vartojami medikamentai (nervų sistemos slopinamieji, migdomieji, vidurių laisvinamieji, raumenų relaksuojamieji).
Aktuali gera asmens higiena.
Namuose, gydymo ar slaugos įstaigose turi būti sudarytos palankios sąlygos pasituštinti: garso ar šviesos signalu pakviečiama slaugytoja, patogūs ir saugūs tualeto kambariai, jeigu reikia – basonas lovoje, naudojant širmą paciento privatumui išsaugoti, rami aplinka bei optimali aplinkos temperatūra.
Jeigu yra didelio laipsnio išmatų nelaikymas, būtina pacientą kuo greičiau apiplauti po pasituštinimo, naudojant neutralias odos valymo priemones, saugant tarpvietę nuo sudirgimo. Patartina tepti apsauginiais kremais, naudoti sauskelnes.
Baldų paviršius turi būti lengvai plaunamas ir dezinfekuojamas, dažnai keičiama patalynė, naudojami neutralūs oro gaivikliai.
Nepagydoma liga, tačiau, glaudžiai bendradarbiaujant slaugos ir kitiems specialistams, šeimos nariams, galima sulėtinti ligos progresavimą bei padėti žmogui kuo ilgiau išsaugoti mąstymą, pagerinti kognityvinę funkciją.
Pagrindiniai demencija sergančio paciento slaugos principai
1. Optimaliai pagerinti paciento funkcijas:
• gydyti gretutines ligas, palaikyti fizinę sveikatą (patarti atsisakyti žalingų įpročių, laikytis sveikos gyvensenos principų);
• kiek įmanoma vengti duoti vaistų, turinčių šalutinį poveikį CNS, išskyrus tuos atvejus, kai jie būtini pakitusiam elgesiui ar psichikos sutrikimams gydyti;
• įvertinti aplinką ir, esant reikalui, įdiegti pakeitimus, kad ji būtų saugi pacientui;
• skatinti fizinį ir protinį aktyvumą, treniruoti atmintį;
• vengti situacijų, kurios sukeltų stresą pacientui dėl jo pakitusių protinių funkcijų, dėl to naudoti įvairias atmintines visur, kur įmanoma;
• paruošti pacientą, jam keič iant vietą (t. y. pakeitus gyvenamąją vietą, vykstant į gydymo įstaigą), nuraminti;
• užtikrinti visavertę mitybą.
2. Nustatyti ir gydyti komplikacijas: elgesio sutrikimus, kliedesius, depresiją, ažitaciją, agresyvumą, psichozes, haliucinacijas, nesusivaldymą.
3. Nuolat vertinti slaugos ir gydymo kokybę, pakartotinai vertinant kognityvinę ir fizinę būklę, stebėti, kaip gydomos ir kontroliuojamos gretutinės ligos.
4. Teikti medicininę informaciją pacientui ir jo šeimos nariams apie ligą, smegenų pažeidimo laipsnį, ligos stadiją, prognozę.
5. Numatyti socialinę pagalbą bei suteikti informaciją apie socialines tarnybas sergančiajam ir jo šeimos nariams.
6. Užtikrinti ir numatyti kitą reikalingą pagalbą: sprendžiant šeimoje kilusius konfliktus, valdant kaltės ir pykčio jausmą, stresą, sprendžiant guldymo į gydymo ar slaugos įstaigą klausimą, teikiant juridinę ir moralinę pagalbą.
Esant ankstyvajai ligos stadijai, namiškiai gali prižiūrėti pacientą namuose, tačiau neretai vėliau prireikia ir kvalifikuotos nuolatinės slaugos bei medicinos pagalbos.
Artimiesiems reikia paaiškinti, kad žmogaus, kurio pažeistas mąstymo procesas, negalima palikti vieno be priežiūros, nes ir tokie įprasti dalykai, kaip degtukai, lygintuvas, elektros prietaisai, dujos, gali būti nelaimės priežastis.
Pagrindinės delyro komplikacijos – griuvimai, pragulos, nozokomialinės infekcijos, funkcinis sutrikimas, obstipacijų ir šlapimo nelaikymas/susilaikymas, slopinimas.
Delyro ir jo komplikacijų padedančios išvengti priemonės:
1. Geras patalpos apšvietimas, lemputės naktį, aplinkos orientyrai: laikrodžiai, kalendoriai; vengti triukšmo.
2. Pagalbinės priemonės (akiniai, klausos aparatai, lazdos, vaikštynės).
3. Nuolatinė paciento priežiūra.
4. Normalaus miego ir būdravimo režimo atnaujinimas, efektyvus miegas.
5. Normalios šlapimo pūslės ir žarnyno funkcijos užtikrinimas.
6. Informavimas apie numatomas procedūras.
7. Ligonio vietos kaitaliojimo (perkėlimo iš palatos į palatą) vengimas.
8. Artimųjų buvimas kartu; paciento fizinių ir medikamentinių suvaržymų vengimas.
9. Košmarų, haliucinacijų išsiaiškinimas, paciento išklausymas išliekant ramiam, vengiant konfrontacijos; būtina paaiškinti, kas vyksta, slaugyti su pagarba.
Griuvimų profilaktikos tikslas – sumažinti griuvimų bei jų sukeltų komplikacijų skaičių. Pagrindiniai principai – pakeisti ar pašalinti griuvimų rizikos veiksnius, pagerinti ir stabilizuoti judėjimą, sumažinti baimę nukristi, kiek įmanoma išlaikyti paciento savarankiškumą.
1. Optimalus apšvietimas: kambariuose ir koridoriuose naudoti 100–200 W lemputes, prie lovos ar įėjimo įrengti lengvai pasiekiamą jungiklį, naktinę lempą, prožektorių; spindesiui pašalinti rekomenduojamos matinės lempos.
2. Grindys ir kilimai: patiesti neslystančius kilimus, grindis vaškuoti neslidžiu vašku, išpylus skysčių ant grindų, tuoj pat išvalyti, pakeisti suplyšusius kilimus, pašalinti slenksčius.
3. Praėjimas: pašalinti smulkius daiktus (vazas, batus ir kt.) nuo grindų, ties praėjimais statyti stabilius baldus, į kuriuos būtų galima atsiremti ar pasilaikyti.
4. Patalpų apšildymas: žiemą kambario temperatūra – 22O C.
5. Laiptai: stabilūs turėklai abiejose laiptų pusėse, neaukštos ir tvarkingos pakopos, geras apšvietimas, pasiekiami jungikliai, ryškios kontrastinės juostelės ant laiptų krašto; nestatyti ant laiptų daiktų.
6. Virtuvė: pritvirtinti stalą, palypėjimui naudoti saugų kojų suolelį, lentynas pakabinti patogiame aukštyje, pažymėti dujinės viryklės čiaupų pozicijas.
7. Vonia: įrengti ranktūrius prie sienos, patiesti neslidų guminį kilimėlį, įsigyti specialią dušo kėdę ar persikėlimo į vonią suolelį; dušas turi būti rankinis, paaukštinta tualeto sėdynė; durų nerakinti.
8. Kiemas ir įėjimas: užtaisyti plyšius grindinyje, pašalinti kliūtis, įrengti gerą apšvietimą, valyti ledą ar lapus, įdėti iš abiejų pusių atrakinamas spynas.
9. Baldai: kėdės aukštis turi būti toks, kad sėdint pėdos būtų padėtos ant grindų ir kojos sulenktos 90O kampu; kėdės turi būti su aukšta atrama nugarai ir šoninėmis atramomis rankoms; lovos aukštis – 45 cm nuo grindų iki lovos čiužinio.
10. Avalynė: batai turi būti neslidžiu, nesudėvėtu padu, neaukšta pakulne; nevaikščioti tik su kojinėmis.
Jatrogenijos išvengsime, žinodami senatvės ligų ypatumus.
Slaugant pagyvenusio amžiaus pacientus būtina remtis darbo su pagyvenusiais žmonėmis principais. Vyresni ligoniai yra gydytini, pagalba jiems turi būti visapusiška, prieš skiriant gydymą reikia atlikti išsamius tyrimus.
šlapimo nelaikymas - šlapimo pūslės kontrolės praradimas - yra dažna problema. ...
Skaityti daugiaušlapimo nelaikymas reiškia, kad šlapimas išteka atsitiktinai. nors tai gali...
Skaityti daugiauDažnai klaidingai manoma, kad šlapimą sugeriančios priemonės yra masyvios, nepatogios ir reikalingos tik mažai judantiems senyvo amžiaus žmonėms arba prie lovos prikaustytiems ligoniams. Šlapimo nelaikymas pasireiškia daug dažniau, nei daugeliui atrodo, šis negalavimas neaplenkia ir jaunesnio, darbingo amžiaus moterų ir vyrų. Praradus šlapimo pūslės kontrolę, labai svarbu suvokti, kad gyvenimas nesustojo, juolab kad yra specialių šiuolaikiškų higienos priemonių, padedančių išlikti aktyviems, jaustis patogiai ir užtikrintai. ...
Skaityti daugiauInkontinencija, taip moksliškai vadinamas šlapimo nelaikymas, yra būklė, kai nevalingai išteka bet koks kiekis šlapimo. „Tai dažna moterų bėda, dažnesnė nei cukrinis diabetas, hipertenzija ar depresija, tačiau moterys gėdijasi apie ją kalbėti garsiai. Daugelis net nežino, kad šią problemą galima ir reikia spręsti“, – sako VšĮ „Inkocentras“ vadovė Jurga Misevičienė. ...
Skaityti daugiauČarlzas Šulcas yra pasakęs, kad „jokia problema nėra tiek rimta, kad negalėtum nuo jos pabėgti“. Vis dėlto realybėje nuo problemų ne taip paprasta pasislėpti ir apskritai daugelis pasakys banalią tiesą, kad problemas reikia spręsti, o ne jų vengti. Ši tiesa tinka ir tiems, kurie užsimerkia ir tiesiog nenori sau pripažinti, kad jų gyvenimo kokybę drumsčia tam tikri sveikatos sutrikimai. Vienas tokių – šlapimo nelaikymas. Apie tai TV 3 laidoje „Sveikas žmogus“ kalbėjomės su vidaus ligų gydytoja Jurgita Knašiene, viešosios įstaigos „Inkocentras“ vadove Jurga Misevičiene ir Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos pirmininku Gediminu Žižiu. ...
Skaityti daugiauSu įvairiomis sveikatos problemomis susiduria visi, tačiau apie kai kurias jų garsiai kalbėti nori retas. Vienas iš tokių „paslaptingų“ ir nutylimų sutrikimų – šlapimo nelaikymas. Moterims jis pasitaiko du kartus dažniau nei vyrams, tačiau net ir paprastai atviresnės jos taip pat retai drįsta apie tai prabilti. Tačiau tylėjimas nepadės, todėl „Sveikas žmogus“ šiame numeryje kviečia visas moteris drąsiai spręsti problemą....
Skaityti daugiauPo mįslingu, net kiek mistišku medikų vartojamu terminu „inkontinencija“ slypi itin proziškas sveikatos sutrikimas, su kuriuo kasdien susiduria daugiau nei 200 mln. žmonių visame pasaulyje. Deja, medicininės statistikos duomenys tėra tik skaičiai, kurie absoliučiai nejaudina sveikųjų ir menkai guodžia dėl šlapinimosi sutrikimo kenčiančius vyrus ir moteris. ...
Skaityti daugiauDaugybė žmonių, ir ne tik pagyvenusio amžiaus, kenčia nuo šlapimo nelaikymo. Literatūros duomenimis, vyresnių nei 60 metų amžiaus grupėje šlapimo nelaikymu gali skųstis iki 40 proc. žmonių, o tarp vyresnių nei 75 metų – net iki 80–90 proc. Taip pat teigiama, kad ši problema kamuoja kas trečią moterį. Apie šlapimo nelaikymą anksčiau buvo vengiama kalbėti, tačiau paskutiniais metais ši tendencija kinta. Ir tai teisinga, nes tik pripažindami problemą galime ją išspręsti....
Skaityti daugiau„Niekur negaliu išeiti. Jaučiuosi sugniuždyta. Bijau važiuoti troleibusu, lankytis svečiuose. Nuolat atrodo, kad aplinkiniai užuodžia šlapimo kvapą ir šalinasi manęs, keistai „žvairuoja” į mane. Net mano vyras vengia su manimi mylėtis. Mano gyvenimas tapo nesibaigiančia kančia. Jei būčiau žinojusi, kad taip bus, tikrai nebūčiau gimdžiusi“, – rašo keturiasdešimtmetė mūsų skaitytoja. Apie tai, kaip išvengti šlapimo nelaikymo, klausėme „Kardiolitos“ klinikos gyd. akušerę-ginekologę medicinos mokslų daktarę Danguolę Vildaitę....
Skaityti daugiauŠlapimo nelaikymas kankina daug žmonių. Jis pasireiškia dažniau nei manoma. Dėl jo kenčia milijonai suaugusiųjų, moterys - dažniau už vyrus....
Skaityti daugiauSergant šlapimo ir lyties organų ligomis moteris, vyrus ir net vaikus gali varginti šlapimo sutrikimai. Priežastys yra įvairios, o gydymas – dažnai ilgalaikis, reikalauja tiek paciento, tiek gydytojo kantrybės....
Skaityti daugiauŠlapimo nelaikymas Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, deja, vis dar tebelaikomas „gėdinga“ tema, kuria kalbėti lyg ir nepatogu. Apklausus šios problemos kamuojamus asmenis, nustatyta, kad tik penktadalis jų apie tai pasisako savo gydytojui. Kiti geriausiu atveju pamini lyg tarp kitko. Daugelis nežino, ką daryti, o klausti bijo. Tai rodo kad ir toks pavyzdys. Danijoje įkurta šlapimo nelaikymo klinika, į kurią žmonės gali kreiptis anonimiškai. Sulaukiama apie 2000–3000 skambučių per dieną....
Skaityti daugiauPagrindinės klinikinės būklės – „geriatrijos gigantai“, su kuriomis susiduriame slaugydami pagyvenusio amžiaus pacientus, – tai šlapimo nelaikymas, nejudrumas, nestabilumas (griuvimai), demencija, delyras, jatrogenija. Kokybiška slauga padeda išvengti šių situacijų, smarkiai pagerina pacientų gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauPo mįslingu, net kiek mistišku medikų vartojamu terminu „inkontinencija“ slypi itin proziškas sveikatos sutrikimas, su kuriuo kasdien susiduria daugiau nei 200 mln. žmonių visame pasaulyje. Deja, medicininės statistikos duomenys tėra tik skaičiai, kurie absoliučiai nejaudina sveikųjų ir menkai guodžia dėl šlapinimosi sutrikimo kenčiančius vyrus ir moteris. ...
Skaityti daugiauKol žmogus nėra susidūręs su rimta liga, jis ramiai džiaugiasi gyvenimu, planuoja savo kasdienę veiklą ir nesijaudina dėl savo ir artimųjų sveikatos. Deja, įvairios ligos užklumpa nelauktai, ir dėl jų kyla nemažai rūpesčių tiek pačiam žmogui, tiek jo artimiesiems. Ligi tol darbingi ar aktyvūs, kupini planų žmonės akimirksniu gali tapti nesugebančiais pasirūpinti savimi. Insultas, Alzheimerio liga, Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė, traumos ar kitos sunkios ligos apverčia gyvenimą aukštyn kojomis. Su šiomis ligomis dažnai pasireiškia ir šalutinis poveikis – šlapimo nelaikymas. Šlapimo nelaikymas – viena dažniausių problemų, kuri kamuoja ne tik sunkiomis ligomis sergančius ir nuo patalo nesikeliančius žmones. Skaičiuojama, kad šalyje dėl šios problemos kenčia apie 250 tūkst. gyventojų. ...
Skaityti daugiauGyvenimas po 50-ties tik prasideda, tačiau visavertiškai džiaugtis amžiaus teikiamais malonumais neretai sutrukdo sveikatos sutrikimai. Ignoruodami ar sąmoningai slėpdami, anot stipriosios lyties, „gėdingus“ negalavimus „žemiau diržo“, vyrai ne tik leidžia ligai progresuoti, bet ir, siekdami išvengti nepatogių situacijų, pasmerkia save izoliacijai nuo visuomenės. Tačiau, įdėjus pastangų ir laiku kreipiantis į specialistą, yra būdų, galinčių grąžinti pirmykštę gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauLietuvoje apie 200–250 tūkst. asmenų patiria nevalingo šlapimosi epizodus. Dažnai manoma, kad tai natūrali senėjimo dalis, tačiau iš tikrųjų sutrikimas gali varginti bet kurio amžiaus vyrus ir moteris. Kas antras žmogus apie šia problemą net neužsimena namiškiams ir gydytojams, laikydamas ją asmenine, o ne medicinine problema. Kokios dažniausios šlapimo nelaikymo priežastys? Ką reikėtų žinoti, norint šio negalavimo išvengti? ...
Skaityti daugiauŽmonės, kurie turėtų naudoti sauskelnes dėl šlapimo nelaikymo ar kitų priežasčių, dažnai jų vengia ar net atsisako. Pasak jų, sauskelnės trukdo jaustis patogiai ir gyventi visavertiškai. Išties, norint išvengti tokių nemalonių jausmų, tereikia pasirinkti tinkamas sauskelnes ir mokėti jas užsidėti. Šiuo klausimu kalbiname Šeimos sveikatos centro „Vitalonga“ vyr. slaugytoją Ritą BALIUKONIENĘ....
Skaityti daugiauNet jei šlapimo nelaikymas yra visiškai nedidelio laipsnio, pavyzdžiui, nusičaudėjus išbėga pora šlapimo lašų, tai jau nemalonu. Ypač vasarą, kai dėl išbėgusio šlapimo greitai atsiranda nemalonus kvapas. Apriboti socialinį gyvenimą ne tik nepageidaujama, bet neretai ir neįmanoma. O nuolatinė įtampa ir nepasitikėjimas savimi tiesiogine prasme žlugdo. Netrukus skaitykite apie tai, kaip net ir karštomis vasaros dienomis galima rasti kompromisą su šia problema....
Skaityti daugiauYra keletas negalavimų, apie kuriuos žmonės kalba nenoriai, slepia juos nuo pažįstamų ir artimųjų. Vienas iš tokių – šlapimo nelaikymas. Neretai būna, kad atėjęs į vaistinę žmogus laukia, kol joje neliks klientų, ir tada tyliai sukužda – „man kokių įklotų ar ko nors“. Pradėjus aiškintis pasirodo, kad žmogus nelaiko šlapimo....
Skaityti daugiauŠlapimo nelaikymas - aktuali problema, varginanti įvairaus amžiaus pacientus ir turinti tesioginės įtaką jų gyvenimo kokybei. Šlapimo nelaikymo problemą patiria nemažai jaunų 18-40 metų amžiaus moterų. Kodėl tai atsitinka? Kaip galima padėti? ...
Skaityti daugiauŠlapimo nelaikymas kankina daug žmonių. Jis pasireiškia dažniau nei manoma. Dėl jo kenčia milijonai suaugusiųjų, moterys - dažniau už vyrus. ...
Skaityti daugiauDaugiau nei 112 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Didžiosios Karalystės, Japonijos gyventojų kenčia nuo šlapimo nelaikymo. Daugeliui iš jų – tai rimta problema, bloginanti gyvenimo kokybę. Šlapimo nelaikymas vargina ir Lietuvos gyventojus. ...
Skaityti daugiaušlapimo nelaikymo tipai ir simptomai skiriami šie pagrindiniai tipai: 1. šlapimo...
Skaityti daugiauŠlapimo nelaikymas – sutrikimas, varginantis bet kurio amžiaus asmenis, bet vis tik dažnėjantis metams bėgant. Vien JAV nuo šlapimo nelaikymo kenčia apie 20 mln. moterų, o diagnostikai ir gydymui skiriama net 30 mlrd. JAV dolerių per metus. Tikslios statistikos nėra, tačiau manoma, kad Lietuvoje serga apie 280 tūkstančių moterų. Šiuolaikinė moteris yra veikli, pasiryžusi daugiau nuveikti, labiau linkusi ieškoti pagalbos. Specialistų pagalbos ieškoti būtina, nes šlapimo nelaikymas gali atsirasti dėl skirtingų priežasčių, todėl ir gydymas turi būti parinktas tinkamai....
Skaityti daugiau