){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Niekas neužginčys fakto, kad žmonės miršta ne nuo senatvės, o nuo ligų. Deja, neretai ir gana jauname amžiuje. Bet mokslas nestovi vietoje. Jei XIX amžiuje perversmą sukėlė antibiotikai, praėjusiame šimtmetyje – iššifruotas DNR kodas, tai pastarųjų metų laimėjimas – kamieninės ląstelės. Tik dešimtmečio klausimas, kada jos bus taikomos dar plačiau. Tačiau tada gali iškilti kitas klausimas: iš kur jų paimti? Vienas saugiausių ir pigiausių kamieninių ląstelių šaltinių – virkštelės kraujas. O gauti jo galima tik kartą gyvenime – naujos gyvybės atėjimo į šį pasaulį metu.
Unikali galimybė XXI amžiaus vaikams
Kai aplanko kūdikio laukimo stebuklas, mamytė visą dėmesį sutelkia į vaikelio atėjimą. Atsakingai ruošiasi šeimos pagausėjimui, rūpinasi kūdikio ir savo savijauta, rengia mažylio kraitelį. Artėjant šiai jaudinančiai akimirkai nereikėtų pulti į paniką, juk nėštumas ir gimdymas – ne liga, o natūralūs moters organizmui procesai. Daugiau derėtų būti gryname ore, klausytis mėgstamos muzikos... Tiesiog mėgautis nėštumu ir kuo daugiau bendrauti su mažyliu. Medikų teigimu, šalia visų džiaugsmų besilaukianti mama turėtų neužmiršti pagalvoti ir apie neįkainojamą galimybę – gimdymo metu surinkti virkštelės kraujo kamienines ląsteles, kurios ateityje galbūt galės išgelbėti gyvybę.
Kamieninės ląstelės – natūrali organizmo apsauga
Ankstyvajame vystymosi etape embrionas sudarytas tik iš nediferencijuotų kamieninių ląstelių, kurios vėliau virsta visų audinių ir organų ląstelėmis. Suaugusio žmogaus organizme kamieninių ląstelių yra kraujyje ir kaulų čiulpuose, labai maži kiekiai – kone visuose organuose ir audiniuose. Kadangi šios ląstelės gali transformuotis į bet kurio organo ir audinio ląsteles, jos veikia tarsi greitoji pagalba: įsitraukia į pažeisto organo „remontą“ ir padeda atkurti jo funkcijas. Šia unikalia galimybe stengiasi pasinaudoti ir mokslas, kurdamas įvairias ligų gydymo technologijas bei metodikas. Jau dabar naujausiais tyrimais įrodytas kamieninių ląstelių poveikis gydant itin sudėtingas ligas.
Kamieninės ląstelės mažos, bet galingos, ir būsimieji tėveliai turėtų žinoti apie jų potencialą medicinoje bei galimybę jas išsaugoti. Pats virkštelės kraujo surinkimo procesas – tai saugi ir nesudėtinga procedūra. Išvydęs pasaulį mažylis guldomas mamai ant krūtinės, taip jis jaučiasi saugus, o medikai tuo metu surenka virkštelės kraują. Kamieninių ląstelių surinkimas – tarsi biologinis sveikatos išsaugojimas. Kartą paimtos, jos gali būti saugomos dešimtmečius, o susirgus panaudojamos. Nuo visų pasaulio ligų gal ir neapsisaugosime, tačiau turime galimybę pasirūpinti natūraliu gamtos vaistu, kuriuo kasmet išgydoma vis daugiau ligų ir kuriuo pasinaudoti gali visa ląsteles išsisaugojusi šeima.
Kamieninės ląstelės – medicinos dabartis ir ateitis
„Ligų, kurias galima gydyti kamieninėmis ląstelėmis, sąrašas nuolat ilgėja. Išsaugojus savo kamienines ląsteles, užsitikrinama galimybė ateityje pasinaudoti ląstelių terapijos gydymo metodais – pačios gamtos sukurta pagalba. Šios ląstelės gali pagelbėti gydant išsėtinę sklerozę, diabetą, kt. Galima teigti, kad gamta ir technologijos suteikė galimybę iš anksto pasirūpinti savo ir savo vaikų išgijimu“, – pažymi akušerė-ginekologė dr. Daiva Bartkevičienė.
„Ląstelių terapija gali būti taikoma ir po miokardo infarkto širdies raumeniui atkurti. Tai perspektyvi sritis, kurioje atliekama daug tyrimų“, – teigia kardiochirurgas prof. habil. dr. Vytautas Jonas Sirvydis.
Sutelktos mokslininkų ir gydytojų pajėgos skelbia vis naujus modernius gydymo metodus, kurių rezultatai įrodo gydymo veiksmingumą. Kamieninėmis ląstelėmis pagrįsta terapija laikoma naujos – regeneracinės – medicinos pagrindu. Siekiama atrasti būdų, kad kamieninių ląstelių dėka organizmas pats atsinaujintų, atkurtų pažeistus audinius, organus. Jau daugelį metų pripažinta, kad kamieninės ląstelės yra nepaprastai efektyvus būdas gydyti kraujo, imuninės sistemos onkologines ligas. Kitoms ligoms gydyti dar atliekami moksliniai tyrimai, tačiau klinikiniai tyrimai skelbia sėkmingus rezultatus gydant cerebrinį paralyžių, išeminį insultą, kaulų, kremzlių defektus. Jeigu kiekvienas žmogus turėtų savo kamieninių ląstelių atsargų, jis kur kas lengviau galėtų išsigydyti daugelį ligų, kuriomis gali susirgti per savo gyvenimą. Šiuolaikinės technologijos leidžia sveikas ir jaunas kamienines ląsteles užšaldyti beveik neribotam laikui, todėl šios ląstelės formuoja naują ateities medicinos kryptį.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę