){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Abiejų nervų sistemos dalių svarbiausias struktūrinis ir funkcinis elementas yra nervinė ląstelė (neuronas). Jų priskaičiuojama šimtai milijonų ar net milijardai. Taigi kiekvienas ant pečių turime po mikrogalaktiką! Neuronas yra sudėtinga struktūra, turinti apie 5–100 µm (mikrometrų) dydžio ląstelės kūną ir dvejopas ataugas, kuriomis smegenų link plinta informacija iš išorinio pasaulio (garsas, šviesa ir kt.), taip pat smegenyse kilę elektrocheminiai impulsai perduodami arba kitiems neuronams, arba, pvz., raumenims, liaukoms ir kt. kūno struktūroms. Smegenyse nervinių ląstelių kūnai būna smegenų paviršiaus žievėje, įvairiuose nerviniuose branduoliuose arba periferijoje, kur jie suformuoja įvairaus dydžio ir formos ląstelių kūnų sankaupas – nervinius mazgus (ganglijus).
Nervas yra periferinei nervų sistemai priskiriama struktūra. Kiekvieno stambaus nervo kamienas yra apskritas ar kiek suplokštėjęs, vidutiniškai tvirtos konsistencijos, šiek tiek galintis išsitempti, blyškiai balzganas, neretai į nedidelę sausgyslę panašus darinys. Nervą apraizgo daug plonyčių kraujagyslių, kuriomis nepaliaujamai jam teikiamos maisto medžiagos, deguonis ir kt. gyvybinei veiklai būtini komponentai. Nervai itin jautrūs deguonies stokai, todėl, sutrikus jų kraujotakai, kilus ilgiau trunkančiam išoriniam spaudimui gana greit gali būti pažeisti jų struktūriniai komponentai. Nervo išorę kloja puraus jungiamojo ar (ir) riebalinio audinio sluoksnelis, kuriuo nervas siejasi su greta gulinčiomis kraujagyslėmis, limfagyslėmis, antkauliu, raumenų sausgyslėmis ar kt. struktūromis. Jungiamasis audinys leidžia nervo kamienams ar jo šakoms kūnui judant pasislinkti, tai sumažina jų sužalojimo galimybes.
Nuo nervinės ląstelės kūno tarsi nuo kokio krūmokšnio kelmo dažniausiai atsišakoja daug šakotų, dažniausiai trumpų ataugėlių, vadinamų dendritai. Jais dirgesiai sklinda nervinės ląstelės kūno link. Neretai dendritai audiniuose (odoje, sąnarių kapsulėse ir kt.) baigiasi įvairaus sudėtingumo galiniais „priėmimo“ įtaisais, vadinamaisiais receptoriais. Pastarieji geba išorinį poveikį (spaudimą, vibraciją, terminį ar kt. dirginimą) paversti bioelektriniu impulsu, kuris toliau jau plinta nervinės ląstelės kūno link.
Kito pobūdžio viena storėlesnė už dendritus neurono atauga yra aksonas; juo dauguma dirgesių iš nervinės ląstelės kūno skinda į periferiją, audinių link ir pasibaigia tam tikrais mikroskopiškais kontaktų dariniais, vadinamosiomis sinapsėmis, kuriomis dirgesiai (cheminių, elektriniu būdu) perduodami kitai nervinei ląstelei ar jų ataugoms, raumeninei skaidulai ir kt.
Beveik visus kūno audinius išvarstantys nervai yra įvairaus storio. Stambiausias yra didumą kojos raumenų ir odos inervuojantis sėdimasis nervas; jis būna maždaug rankos mažylio piršto, t.y. apie 0,8–1 cm storio. Stamboki (apie 3–4 mm) yra regos, klausos ir pusiausvyros, taip pat vadinamojo trišakio galvinio, rankos stipininio, viduriniojo ir kt. nervų kamienai.
Periferiniai nervai būna įvairaus ilgio. Ploni, trumpi (apie 1cm) yra uoslės nervai, ilgi – galūnių nervai (pvz., aukštaūgių sėdimasis nervas ir nuo jo besitęsiančios šakos būna net 1–1,5m ilgio, ilgas yra šlauninis, vidurinysis, stipininis ir kt. nervai, taip pat daugelį vidaus organų inervuojantys nervai (pvz., klajoklis, liežuvinis ryklės ir kt.).
Įvairiu atstumu nuo nervo tarsi nuo medžio kamieno pradžios formuojasi nervų šakos, kurios kūne dar daug kartų šakojasi. Tam tikrose kūno vietose gretimų nervų šakų nervinės skaidulos susipina, sudaro nervinius rezginius, o iš pastarųjų susidaro nauji įvairaus storio nervai, inervuojantys, pvz., kaklą, galūnes.
Kiekvieno nervo struktūrinį pagrindą sudaro nervinių ląstelių (neuronų) ataugos. Neurono ataugos (aksonai ir dendritai) suformuoja vadinamąsias nervines skaidulas. Savo ruožtu skaidulas sudaro mikroskopiški vamzdeliai, kuriomis nuo ląstelės kūno ar jo link lėtai plinta neurono veiklai būtinos medžiagos. Nervinėmis skaidulomis plinta nerviniai (elektrocheminiai, dar vadinami „gyvieji elektros“ arba bioelektriniai) impulsai.
Nervinės skaidulos, jų stambūs pluoštai ir sudaro periferinius nervus. Nervo kamieno sandarą galima lengviau suprasti lyginant jį su daugiagysliu elektros kabeliu: kiekvieną jo viduje esantį laidelį (ar mažus jų pluoštelius) tam tikra medžiaga izoliuoja nuo kitų, o ir visą kabelio išorę dengia panaši izoliuojanti ir apsauganti nuo išorinio poveikio medžiaga.
Panašiai yra ir periferinio nervo kamiene – daugelį skaidulų dengia tam tikra riebalinga medžiaga – mielinas, todėl jos darosi storesnės, impulsai jomis plinta greičiau (apie 50–100 m/sek) negu tos, kurių mielinas nedengia (apie 1 m/sek). Pastarųjų daugiau yra autonominėje nervų sistemoje. Bet ir mielinu nepadengtos skaidulos nebūna „nuogos“, jų išorinį paviršių dengia plonas tam tikrų (neurolemos) ląstelių suformuotas izoliacinis sluoksnelis.
Mūsų kūno nervai nevienodi. Vienų jų skaidulomis dirgesiai (uodimo, regos, klausos, skausmo, skonio, lietimo ir kt. impulsai) plinta į smegenis. Tokie nervai vadinami juntamaisiais (sensoriniais). Pažeidus tokius nervus (ar apie juos sušvirkštus atitinkamų vaistų), kyla jų inervuojamos srities audinių nejautra (arba vadinamoji anestezija).
Kitų nervų skaidulomis dirgesiai (nerviniai impulsai) sklinda iš smegenų (nuo branduoliuose esančių nervinių ląstelių kūnų) iki, pvz., raumeninių skaidulų ir sukelia valingus pastarųjų susitraukimus. Tai vadinamieji judinamieji (arba motoriniai) nervai. Pažeidus tokių nervų skaidulas, valingi kūno raumenys, kuriuos toks nervas inervuoja, nebesusitraukia, nustoja veikti, kyla jų paralyžius, raumeninės skaidulos sunyksta.
Bet daugumos mūsų kūne esančių nervų sudėtyje yra ir juntamųjų ir judinamųjų nervinių skaidulų, t.y. vienomis tokių nervų skaidulomis dirgesiai plinta į smegenis, kitomis, greta gulinčiomis – iš jų. Tokie nervai vadinami mišriais.
Vidaus organų (širdies, žarnų, liaukų ir kt.) darbą reguliuoja atskira autonominė (vegetacinė) periferinės nervų sistemos dalis. Joje skiriami simpatiniai ir parasimpatiniai nervai, kurie lemia autonomišką, t.y. nuo mūsų valios nepriklausomą vidaus organų, liaukų darbą. Sunkiau dirbant tarsi savaime (mums taip gali atrodyti) išsiplečia bronchai, įkvepiame daugiau oro, kraujagyslėmis plūsta didesnis kraujo kiekis ir t.t.
Sunkių galūnių sužalojimų atvejais neretai lūžta kaulai, nutrūksta raumenys, sausgyslės, kraujagyslės, taip pat gali būti nutraukiami ir nervai. Didelėmis chirurgų pastangomis, pasitelkus sudėtingą mikroskopinę ir kitą operacinę techniką dažnai pasiseka sujungti nukirstų kraujagyslių galus, ir pamažu atsinaujina audinių kraujotaka. Su nutrauktais nervais sunkiau: operacijų metu stengiamasi pirmiausia sujungti sužalotų nervinių kamienų išorinių dangalų (išorinių cilindrų) galus, bet ir po to inervacija atsikuria labai lėtai, nes nervą sudarančios nervinės skaidulos „atauga“ labai lėtai. Taip vyksta todėl, kad nuo nervinės ląstelės kūno traumos atveju atskirtos nervinės skaidulos sunyksta, o į po traumos susiūtą nervinį kamieną labai lėtai ima įaugti lėtai regeneruojančios neuronų ataugos. Jei nervą gaubiančio cilindro tinkamai sujungti nepavyksta, skaidulos atauga netvarkingai ir neretai sudaro dažniausiai skausmingą į randą panašų darinį – neurinomą.
Amputavus galūnės dalį, sugijus nupjautų nervų kamienams, pooperacinėms žaizdoms, pacientai neretai dar gana ilgai jaučia amputuotos galūnės dalies, pvz., pirštų, skausmus. Tai vadinamieji fantominiai skausmai, kurie susidaro pooperaciniam randui slegiant nupjautų nervų galus. Šie nemalonūs pojūčiai palaipsniui nurimsta.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę