){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Varėna... Vieniems – vos taškelis Lietuvos žemėlapyje, kitiems – brangiausias širdžiai kraštas, kur anot senolių, ir duonelė skalsesnė, ir paukštelio giesmė skambiau aidi, net žolynėliai gardžiau kvepia nei kur kitur. Čia, pušynų apsupty, jau 76-us metus lyg sraunioji Ūla vinguriuoja ir ponios Marijos Pūtienės likimas. Moters gyvenimas lyg ta upė – tai mįslingai suka vingį, tai purslais šuoliuoja per akmenuotus slenksčius ir vėl netikėtai nurimsta...
Šeštadienis. Pilkšvų sukrypusių plytelių takeliu žingsniuoju aplankyti močiutės Marijos. Senokai nesimatėm. Su nuostaba žvalgausi aplinkui – viskas, atrodo, gerokai pasikeitė... Vietoj sukrypusio „namo vaiduoklio“ žaliuoja veja, maža eglutė pasistiebė aukštyn ir subujojo, o gelsvų plytų triaukščio laiptai dar labiau nutrupėjo. Akys ieško... Pasigendu lange besišypsančio veido, kurį anksčiau išvysdavau vos kilstelėjusi galvą. Lėtai įsliūkinu į siaurutėlę laiptinę ir netrukus krūtinėj kirbėjusį nerimą išsklaido prieblandoj virptelėjusi gerai pažįstama gaida:
Rišau žirgelį in jovarėlį
Paėmiau mergelį kaip lelijėlį
Paėmiau mergelį kaip lelijėlį...
Atsidūsėjusi nusišypsau... Pasirodo, akmuo dūla greičiau nei žmogaus gyvastis ir stiprybė. Net sunki našlaitės dalia nesuglumino, dramatiški jaunystės įvykiai nepalaužė ir jau 37-erius metus trunkanti kova su išsėtine skleroze neišplėšė dainos iš Marijos lūpų.
Vos praveriu jaukaus butelio duris, gardžiai pakvimpa plikyta kava ir sausainių saldumas. Tikriausiai, ką tik viešėjo svečiai. Nėra nė dienos, kad kas nors neperžengtų šių namų slenksčio. Vieni užsuka pasidalinti vargais ir rūpesčiais, kiti – pasidžiaugti sėkme ar tiesiog pasišnekučiuoti, o jaunuoliai atskuba net pirmosios meilės paslaptį pakuždėti, tikėdamiesi išmintingo patarimo. Kiekvienas čia randa paguodą, prieglobstį ir supratimą. Kaip pati močiutė sako: „ Žmogus žmogaus nei teisti, nei baust negali. Tik Dievulis atrinks, kieno tiesa.“
Patyliukais atmatuoju dar keletą žingsnių trumpučiu koridoriumi ir vos kyštelėjusi galvą į mažą kambarėlį sutinku iš po baltutėlių plaukų sruogos spingsinčias šiltas mėlynas akis. ...Tas pačias guvias akis, kurias pamenu įrėmintas mažam mūrinuko langelyje linkinčias sėkmės kiekvienam praeiviui... Dabar čia, ant palangės, žydi rūpestingai prižiūrėtos gėlės, o močiutė – jau septinti metai prikaustyta baltam patale. Liepos 28-oji – diena, kai liga visiškai „atėmė“ kojas.
„Iš pradžių tiesiog greit pavargdavau“, - prisimena močiutė. –„ Būdavo, atidirbu savo pamainą parduotuvėj, o į namus pareit jau nebepajėgiu. Ačiū Dievuliui, kad yra tiek daug gerų žmonių, kurie gyvenime man labai daug padėjo... Negalia vis progresavo. Žengti žingsnį darėsi vis sunkiau... Parklumpu ant žemės... Ir vėl keliuosi, vėl bandau“, – kresteli galva ir nusišypso„Vaikščiojau kaip vėžys. Pirmyn – niekaip, o atbula dar galėjau. Taip ir judėjau po truputėlį...“
Sunku net įsivaizduoti, iš kur tiek jėgų, užsispyrimo ir ryžto. Sunkiai sirgdama Marija ne tik savo buitį kruopščiai sutvarkydavo, bet rankomis užsliuogusi turėklais dar ir kaimynams kuo galėdama pagelbėdavo. Tai indų krūvelę sumazgoja, tai dulkeles nupusto, kad jiems po darbo dienos grįžus dar namuose triūsti nereikėtų. Regis, nenuilstanti siela. Bet kūnas pavargo kovoti... Dabar kaimynai ant rankų močiutę neša, kad tik galėtų visi kartu susėsti nors prie bendro šventinio stalo. Marijos Kalėdinės giesmės kasmet glosto artimų žmonių širdis, o nuotaikingos dainos skamba vestuvėse, linkėdamos jaunavedžiams geros kloties. Ne veltui visi džiaugiasi: „ Tai mūsų Marijona, tai mūsų lakštingala.“
„Nežinia, koks tas gyvenimas butų buvęs, jei ne mano Petrulis, mano vyras, brangiausias gyvenimo žmogus, mano ramstis... Kartu užauginom puikius vaikus, mylėjom ir palaikėm vienas kitą“, – susigraudina Marija, ilgokai žvelgdama į gėlelėm apkaišytą altorėlį su šventųjų paveikslais. –„ Kad Dievulis Jam duotų amžiną ramybę...“ Minutėlei susimąsto senolė, iš sniego baltumo pagalvio traukdama mėlynu kaspinėliu perrištą seną voką. Atidžiai atlanksto ir lyg būrėja stebuklingas kortas ima dėlioti nespalvotas dantytais krašteliais fotografijas. Atmintis trumpam sujaukia dabartį. Ilgesingu žvilgsniu močiutė glosto kiekvieną portretą tardama: „ Sutarti su žmonėmis ir juos mylėti – didžiausia pasaulyje laimė. Patikėk tu manimi, vien dėl to verta gyventi. Žmogus gali visas kliūtis nugalėti, ugnį ir vandenį pereiti- jei tik turi mylinčią širdį.“
Tokios istorijos verčia iš naujo permąstyt gyvenimą, įsisąmoninti jo prasmę – džiaugtis vieniems kitais ir branginti kiekvieną akimirką, kai esame kartu.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę