Skiepai vos išvydus pasaulį
Jau pirmą dieną po to, kai jūsų mažylis išvydo pasaulį, gydymo įstaigos, kurioje gimdėte, seselė turėtų išsinešti jūsų mažylį pirmajai vakcinai nuo virusinio hepatito B (VH-B), mat ja naujagimius reikia skiepyti per pirmąsias 24 gyvenimo valandas. Vakcina suleidžiama paprastai į šlaunį. Paskiepytas mažylis 95 proc. apsaugotas nuo šios nepageidaujamos ligos, net jei atsitiktų taip, kad pati to nežinodama hepatitu B serga naujagimio mama.
Tai ne vienintelis adatos dūris, su kuriuo jūsų mažylis susidurs dar neperžengęs savo namų slenksčio. Visuotinai gimdymo namuose naujagimiai skiepijami ir BCG vakcina, kuri maždaug metus mažylius saugo nuo sunkių tuberkuliozės formų. Vyresniems vaikams šio skiepo paprastai nereikia, nes jų imuninė sistema jau gerokai stipresnė.
Keturiomis skiepų link
1 mėnuo
Pirmosiomis dienomis pajutęs adatos „saldumą“ mažylis jo greičiausiai ragaus dar ne kartą, ypač pirmaisiais gyvenimo metais. Vos mėnesio kūdikiai turi gauti antrąją injekciją nuo hepatito B, trečioji injekcija kūdikio lauks kai jam sueis pusė metų.
2 mėnuo
Į antrąjį gyvenimo mėnesį įžengęs mažylis pas savo šeimos gydytoją turėtų gauti dar vieną skiepą – kombinuotą penkiavalentę DTPa-IPV-Hib vakciną, kuri skirta apsaugoti naujagimį nuo difterijos, stabligės ir kokliušo, taip pat poliomielito ir Haemophilus influenzae b tipo bakterijos. Šis skiepas turi būti pakartotas, kai mažyliui sueis 4 ir 6 mėnesiai.
Kalbant apie „pasirenkamas“ vakcinas, antrąjį gyvenimo mėnesį mažyliai gali būti skiepijami nuo pneumokokinės infekcijos. Pneumokokinė infekcija – tai ūminė bakterijų sukelta liga, kuri gali sukelti plaučių ar vidurinės ausies uždegimus, sepsį ar net meningitą. Kaip ir rotaviruso atveju, tai nėra vienkartinė vakcina, visam skiepijimo kursui paprastai suvartojamos 4 vakcinos dozės: trys pirmaisiais gyvenimo metais ir ketvirta – antraisiais.
Taip pat tokio amžiaus vaikus jau galima skiepyti nuo rotaviruso, tačiau šie skiepai nėra valstybės kompensuojami. Rotavirusinė vakcina saugo tik nuo sunkiausių rotavirusinės infekcijos formų, todėl išlieka tikimybė, kad net paskiepytas vaikas gali susirgti rotavirusiniu viduriavimu, bet jis greičiausiai bus daug lengvesnis. Jei ši liga suaugusiesiems ir vyresniems nei 5 metų vaikams nėra labai pavojinga, to negalima pasakyti apie kūdikius. Ar skiepyti vaiką – spręsti jums, tačiau jei nusprendėte tai padaryti, skiepas į burnytę vaikučiui sugirdomas antrąjį gyvenimo mėnesį. Beje, kaip ir nuo hepatito B, nuo rotaviruso reikia skiepyti ne vieną kartą (pakartotinai ji „sugirdoma“ 3, kartais ir 4 mėnesį). Paprastai tėvai, norintys skiepyti vaiką, savo norą turi patvirtinti parašu, o informacija apie tai, kad mažylis gavo šį skiepą, turėtų būti įrašoma į vaiko sveikatos raidos istoriją.
6 mėnuo
Šešių mėnesių mažylis tėvų pageidavimu jau gali gauti skiepą nuo sezoninio gripo. Tiesa, ir čia egzistuoja įvairių nuomonių, kadangi aiškiai nuspėti, kokio tipo gripo virusas atkeliaus, neįmanoma, tai net ir paskiepijus mažylį jis vis tiek gali susirgti. Na, o jei apsisprendėte, tai turite žinoti, kad pirmą kartą turi būti suleisto dvi vakcinos, tarp kurių būtina mažiausiai vieno mėnesio pertrauka. Vėliau vaiką galima skiepyti tik po kartą prieš gripo sezoną (geriausia – rugsėjo–spalio mėnesį).
1 metai
Vienerių metukų sulaukę pypliai turėtų būti paskiepijami kombinuota MMR vakcina, skirta apsisaugoti nuo tymų, parotito (geriau žinomo kaip kiaulytė) ir raudonukės.
Taip pat tokio amžiaus mažylius auginantys tėvai savo noru gali nuspręsti vaikutį paskiepyti nuo vėjaraupių. Nors šia vakcina leidžiama skiepyti jau devynių mėnesių kūdikius, tačiau dauguma specialistų rekomenduoja palaukti, kol mažyliui sueis metai. Dažniausiai šia vakcina rekomenduojama skiepyti kartu su MMR vakcina. Abi šios vakcinos puikiai dera. Jei apsispręsite vaiką paskiepyti, jums prireiks ne vienos vėjaraupių vakcinos dozės, antroji skiriama ne anksčiau kaip po keturių ir ne vėliau kaip po šešių savaičių.
Vienerių metų sulaukę mažyliai jau gali būti skiepijami nuo erkinio encefalito (tėvų pageidavimu). Čia taip pat neapsieisite be kelių vakcinos dozių, po pirmo skiepo antroji vakcina skiriama praėjus 1–3 mėnesiams, o trečioji – po 5–12 mėnesių. Vėliau vaikas gali būti skiepijamas praėjus trejiems metams nuo trečios vakcinos dozės, o dar vėliau – kas 5 metus. Dažniausiai šia vakcina skiepijama pavasarį–vasarą, kai susirgti erkiniu encefalitu didžiausia tikimybė.
Aš jau didelis užaugau...
2 metai
Jei nusprendėte, kad dvejų metų mažylis jau pakankamai didelis, kad lankytų darželį, galite jį paskiepyti nuo virusinio hepatito A. Šio tipo vakcina vaikus patartina skiepyti ne tik vežantis į šalis, kuriose galima užsikrėsti šiuo virusu, bet ir prieš leidžiant juos į darželį, kur susirenka daug įvairiausių vaikų. Jei nuspręsite, kad šio skiepo jūsų mažyliui reikia, teks pas gydytoją apsilankyti du kartus. Pirmoji vakcina mažyliui rekomenduojama likus mėnesiui iki viešnagės darželyje ar kelionės į svečią šalį, o antrąją reiks suleisti po 6–12 mėnesių.
6–7 metai
Tokio amžiaus vaikai paprastai skiepijami kombinuota DTPa-IPV vakcina nuo difterijos, kokliušo, stabligės ir poliomielito, taip pat turėtų būti paskiepyta MMR kombinuota vakcina nuo tymų, parotito ir raudonukės.
12 metų
12 metų mergaičių tėvų pageidavimu gali būti paskiepijama žmogaus papilomos viruso vakcina. Įrodyta, kad žmogaus papilomos virusas gali būti gimdos kaklelio epitelio ikivėžinių ir vėžinių pokyčių priežastis. Kadangi ši liga plinta lytiškai, mergaites rekomenduojama skiepyti dar joms nepradėjus lytinio gyvenimo.
15–16 metų
Šio amžiaus paaugliai turėtų gauti dar vieną sustiprinamąją vakciną nuo difterijos ir stabligės (vėliau šis skiepas lauks jau suaugusio žmogaus, po 10 metų).
Visi norime, kad mūsų vaikai užaugtų sveiki, stiprūs ir laimingi. Vienareikšmiškai pasakyti, kad skiepai padės išvengti ligų, negalima, tačiau kol kas nesugalvota veiksmingesnių būdų, kaip apsisaugoti nuo įvairiausių infekcijų ir virusų. Kita vertus, kaip rašyta, vakcina nėra šimtaprocentinis garantas, kad apsisaugosite nuo ligų, o ir vaikučiai į skiepą reaguoja skirtingai, kai kada net labai sunkiai. Kokius skiepus rinktis ir ar skiepyti vaiką, sprendžia šeima, šeimos gydytojas gali patarti, tačiau paskutinį tašką apsispręsdami ir prisiimdami atsakomybę už savo vaikų sveikatą turite padėti jūs.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę