Sveikas žmogus
Sveikas žmogus
Pradžia  » GYVENIMO BŪDAS  » Profilaktika  » Gripo pavojai ir galimybės jo išvengti

Gripo pavojai ir galimybės jo išvengti

Artėjant žiemai, ne tik laukiame jos teikiamų malonumų ir akį džiuginančių baltų sniego patalų. Ne vieną neramina tikimybė susirgti peršalimo ligomis, o dar labiau – gripu. Jis ne tik pats pavojingas, o kartais net mirtinas, bet ir sukelia daug sunkių komplikacijų. Taigi kaip išvengti žiemos nemalonumų ir mėgautis jos teikiamais džiaugsmais?
 

Pavojinga liga


Gripas – viena labiausiai paplitusių ir pavojingiausių virusinių ligų. Ir pavojinga ji dėl keleto priežasčių. Visų pirma dėl to, kad plinta oro-lašeliniu būdu. Tai yra galima lengvai užsikrėsti kam nors šalia nusičiaudėjus ar kosėjant. Miestuose sergamumas gripu būna ypač didelis, ir, tarptautinių ekspertų apskaičiavimais, kasmet rimtai gali susirgti iki 50 milijonų žmonių.
Kita priežastis, daranti šią ligą tokią pavojingą, – gripą sukeliančio viruso kitimas. Gripo virusai (tipas A ir B) ypatingi tuo, kad keičia antigenines ir biologines savybes. Nauji virusų štamai, skirtingai nuo savo pirmtakų, nesijungia su specifiniais antikūnais, kurie būna susikaupę populiacijoje.
O pati skaudžiausia priežastis ta, kad gripas gali būti mirtinas arba sukelti labai sunkias komplikacijas.
Dažniausia komplikacija yra pneumonija (plaučių uždegimas). Kitos antrinės infekcijos, kurios atsiranda susirgus gripu, yra rinitas, sinusitas, bronchitas, otitas.
Gali išsivystyti, beje, retai, ir Rejė sindromas. Jis pasitaiko tik vaikams ir paaugliams, sirgusiems gripu ir vartojusiems aspiriną, todėl iki 13 m. aspirinas neskiriamas. Širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijų dažniausiai atsiranda pagyvenusiems asmenims. Gali išsivystyti miokarditas ir perikarditas (uždegiminė širdies raumens liga, skatinanti širdies nepakankamumo išsivystymą).
Centrinės nervų sistemos komplikacijos dažniausiai atsiranda, kai gripo intoksikacija pasiekia piką, dažniau mažiems vaikams.
Po gripo paūmėja lėtinės ligos, tokios kaip bronchinė astma ir lėtinis bronchitas, širdies ir kraujagyslių ligos, maisto medžiagų apykaitos sutrikimai, inkstų ligos.
 

Gripas ar peršalimas?


Tačiau sukosėjus ar suslogavus nereikia tuoj pat pulti išsigąsti. Dažnas šaltu metų laiku pasireiškiančius negalavimus, tokius kaip sloga, čiaudulys, gerklės skausmas ir pan., vertina kaip gripą. Tačiau paprastai tai būna įvairių bakterijų ir virusų sukelta viršutinių kvėpavimo takų uždegiminė liga.
Gripo virusinė infekcija skiriasi tuo, kad jai būdinga ūminė pradžia, karščiavimas, sausas kosulys, galvos skausmas, raumenų skausmas, nuovargis.
Pagal sunkumą liga gali būti skirstoma į lengvos eigos, vidutinio sunkumo ir sunkios eigos. Lengva forma, kai temperatūra vos per 37°C arba normali, intoksikacijos požymiai nesunkūs.
Kai liga vidutinio sunkumo, atsiranda drebulys, galvos skausmas, raumenų ir sąnarių skausmai, temperatūra pakyla iki 39,5 °C.
Sunki forma, kada jau yra stipri intoksikacija, iki sąmonės pritemimo ir haliucinacijų. Temperatūra pakyla net iki 40–40,5°C, atsiranda širdies ir kraujagyslių veiklos sutrikimų.
Dar yra skiriama dažnai mirtina hipertoksinė forma. Tokiu atveju infekcija apima meningoencefalinį, hemoraginį ir hiperterminį sindromus.
Apie 10 proc. sergančiųjų gripu serga labai sunkia gripo forma, o 2 proc. gripas būna net mirtinas. Pavyzdžiui JAV, kasmet nuo gripo ir jo padarinių miršta nuo 10 iki 40 tūkstančių žmonių,
Gripas ir kitos ūminės kvėpavimo takų infekcinės ligos yra vienos iš dažniausių ir Lietuvoje. Pas mus kasmet užregistruojama 400-700 tūkst. gripo ir kitų ūminių kvėpavimo takų ligų atvejų, o iš tikrųjų šiomis ligomis serga dar daugiau žmonių.
Ypač gripas pavojingas kūdikių besilaukiančioms moterims. Moteriai pirmąją nėštumo pusę susirgus gripu, gali galima vaisiaus žūtis arba priešlaikinis gimdymas.
 

Tai kaipgi nesusirgti?


Visi ne kartą girdėjome pasakymą, kad lengviau nesusirgti nei susirgus gydytis. Taigi ką daryti, kad gydytis nereikėtų?
Kaip pastebi šeimos klinikos „Sveiga“ gydytoja Renida Liutkuvienė, pats veiksmingiausias metodas užkirsti kelią ligai yra skiepijimas. „Vakcinacija ypač svarbi tam tikrų vadinamųjų rizikos grupių asmenims, – sako gydytoja. – Tai sergantieji lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, vyresni nei 65 m. asmenys, gyvenantieji kolektyvuose (globos namuose, slaugos skyriuose). Taip pat reikėtų pasiskiepyti nėščiųjų šeimos nariams.“
Labai svarbi imunitetui yra taisyklinga visavertė mityba. Reikėtų valgyti kuo įvairiau, daugiau vartoti daržovių ir vaisių, kadangi juos valgant gauna vitaminų A, C, E ir B, kurie yra svarbūs imuninei sistemai. Rudens metas tam yra ypač palankus. Taip pat labai naudingas yra medus, nes turi gydomųjų savybių, jis aktyvina medžiagų apykaitą, stiprina imunitetą.
Į savo racioną reiktų įtraukti spanguoles (šviežias), erškėtrožių vaisių arbatą, šaltalankių ir juodųjų serbentų sultis. Jie visi turi daug apsauginių imunitetą stiprinančių medžiagų, vitaminų ir mikroelementų.
Taip pat gaminant maistą galima rinktis imunitetą stiprinančius prieskonius, tokius kaip imbieras ar pankolis. Medikai pataria įtraukti į racioną ir raudonuosius pipirus, morkas, moliūgus, pomidorus, svogūnus, gudobelės vaisius, produktus, kuriuose yra daug karotino.
 

Kuo gydėsi senoliai?


Nuo seno, norint užkirsti kelią peršalimo ligoms, vartoti įvairiausi vaistiniai augalai. Ne visi šie augalai veikia vienodai. Pvz., kvėpavimo takus stiprina gyslotis; čiobrelis, šalpusnis ir saldymedis – puikios priemonės sekretui skystinti ir atsikosėjimui pagerinti.
Kvėpavimo takų sudirgimą malšina svilarožė, vaistinė ramunė slopina kvėpavimo takų spazmus. O štai pušis ir praėjusiais metais taip visų pamėgtas imbieras veikia antibakteriškai ir mažina uždegimą.
Nevertėtų pamiršti ir tradicinių liaudiškų vaistų nuo gripo – česnako ir svogūno. Tiek svogūne, tiek česnake esama ypatingų medžiagų – fitoncidų, kurios stabdo bakterijų ir virusų dauginimąsi.
Tačiau nepamirškite, jog imuniteto negalima stimuliuoti neribotą laiką. Būtina duoti organizmui „poilsio“.
 

Kitos paprastos priemonės


Gydytoja R. Liutkuvienė primena, kad viena svarbiausių profilaktikos ir gydymo priemonių yra pakankamas skysčių kiekis – net iki 2–3 l per dieną.
Ir dar. Labai svarbus yra grūdinimasis. Jis stiprina organizmo atsparumą ir prisitaikymo galimybes, susidarius nepalankioms sąlygoms.
„Taip pat gripo epidemijos metu vengti masinio žmonių susibūrimo vietų, uždarų erdvių (autobuse, traukinyje, lifte), nes čia rizika užsikrėsti gripu didesnė,“ – pabrėžia gydytoja.
Dar labai svarbu dažnai plauti rankas – ne trumpiau nei 20 sekundžių. Reikia stengtis išsaugoti gerą bendrą organizmo sveikatos būklę, išsimiegoti; svarbus fizinis aktyvumas.
Beje, kinų specialistai siūlo dar ir tokį paprastą būdą kaip, pavyzdžiui, rankų trynimas. Tai gerina kraujotaką ir tam tikru prasme taip pat stiprina organizmo imunitetą.
„O jei jau susirgote jūs ar jūsų šeimos narys, reikia likti namuose ir gydytis, o ne vaikščioti i darbą, mokyklą ar darželį, platinant užkratą ir laukiant komplikacijų, – pabrėžia gydytoja R. Liutkuvienė.
 

Profilaktikai


Farmacijoje daugiau kaip 15 metų vartojamas specifinis preparatas, kurio veiklioji medžiaga – rimantadinas, jis pasižymi antivirusiniu poveikiu. Konkrečiau – slopina A tipo viruso gyvybingumą, dauginimąsi, B tipo viruso neveikia, tačiau, manoma, sujungia ir šio viruso išskiriamus endotoksinus, todėl, esant B tipo gripo infekcijai, sumažina intoksikaciją.
Svarbu žinoti, kad šį preparatą tikslinga pradėti vartoti anksti, geriausia – vos tik pasireiškus gripo simptomams, bet ne vėliau nei per 48 valandas nuo simptomų atsiradimo. Jei sergate jau kelias paras, tikslingumas vartoti šį preparatą tolydžio mažėja. Jeigu pradėjote rimantadiną vartoti laiku, nepamirškite, kad jo veiksmingumas mažėja vartojant karščiavimą mažinančių preparatų. Rimantadino nereikėtų vartoti nėščiosioms, sergantiesiems ūminėmis kepenų, inkstų ligomis arba skydliaukės ligomis (tirotoksikoze).
 

Kaip preparatą reiktų vartoti?


Suaugusiesiems reikia gerti po 2 tabletes 3 kartus per dieną arba 6 tabletes iš karto, antrąją ir trečiąją dieną –2 kartus per dieną po 2 tabletes, ketvirtąją ir penktąją dieną – kartą per dieną 2 tabletes. 7 - 10 metų amžiaus vaikams reikia gerti 2 kartus per dieną po 1 tabletę, 11 – 14 metų – 3 kartus per dieną po tabletę.

Gydoma 5 dienas.
Vartojant gripo profilaktikai, kai plinta gripo infekcija, suaugusiesiems reikia gerti kasdien po 1 tabletę, ne ilgiau kaip 30 dienų. Šiuo atveju rimantadinas veiksmingas 70–90 proc. atvejų, jei pradėta vartoti kuo anksčiau.

Populiariausi straipsniai

Rodyti daugiau

Lankytojų komentarai

Mečislovas
2010-12-30 15:28
Sveikata tai dar ne viskas,tačiau viskas be sveikatos yra niekas(sokratas).Sveikata tai kažkas,kuo medicina neužsiima(ji užsiima tik ligomis ir iš to daromu bizniu...).Link sveikatos yra daug kelių,tačiau vienu iš jų siūlau pasinaudoti ir aš,mečislovas iš klaipėdos...
Daugiamatė medicina,alternatyvios medicinos šaka -metodas,dirbantis su ligas sukeliamomis priežastimis,jas šalinanti ir taip sveikatinanti visą organizmą iš karto,nepriklausomai nuo ligos pavadinimo,dėl kurios kreiptumėtės pagalbos...
Metodas vienintelis tarp daugelio didžiulį dėmesį skiria organizme esančioms infekcijoms,vienintelis moka jas diagnostoti labai konkrečiai ir greitai,moka spec.instrumentu ir pašalinti,tame tarpe, ir su virusais.Reikia pažymėti,kad tai daroma be jokių vaistų,kitų mechaninių priemonių.Diagnostika atliekama biolokacijos principu,vos per keliasdešimt minučių,kas gali būti labai reikalinga susirgus labai greitai tekančia infekcine liga,o ir sustabdo ligą irgi vos per keletą valandų,o kas svarbiausia ,kad naikinamos visos infekcijos iš karto ir visame organizme,nepriklausomai nuo ligos įsisenėjimo... Galima dirbti ir su atskirais židiniais,kas yra labai reikalinga turint tik židininę infekciją ,pvz galvos smegenyse,širdies vožtuvų ,skrandžio,kepenų ar kitoje jautrioje kūno vietoje...mecislovas77@gmail.com
Gripo virusai -tai labai paprasta,kiek sudėtingiau jau antrinė gilesnė infekcija...
Linas
2010-12-18 18:59
Labai prasti patarimai. Vienas dalykas skiepai negarantuoja apsisaugoti nuo gripo, ypač tai galioja vaikams iki 4 metų ir pagyvenusio amžiaus žmonės. Vakcinos turi ir pašalinį poveikį apie kurį niekas nekalba. Žmonėms reiktų pateikti vakcinų sudėtį ir manau daug kas apsigalvotų skiepytis. Na bet farmacijos kompanijoms tai neblogas pasipelnymo šaltinis.
Kitas dalykas straipsnyje labai mažai vietos skirta mitybai ir paminima kad daugiau daržovių ir vaisių reiktų vartoti, nes daug vitaminų kaip A, C, E ir B. Kad daržovių daugeliui dugiau reiktų tai sutinku, kas dėl vaisių didesnio kiekio tai klausimas. Gaila, jog nepaminėjo svarbiausio, kaip pavydžiui vitamino D reikšmė, kuris efektyviai apsaugo nuo peršalimų ir gripo. Žalias pienas, riebi žuvis, neliesa mėsa. Cinkas labai svarbus, o vaisiuose ir daržovėse jo labai mažai, nemažas kiekis jo yra jautienoje. Taip pat nemažai žmonių turi magnio trūkumą. Grūdai turi fito rūgšties, kuri stabdo mineralų pasisavinimą, todėl prieš ruošiant geriau pamirkyti bent per naktį tai dalis neutralizuojasi ir yra pasisavinama didesnė dalis mineralų.
Vakcinos ir tabletės neišgelbės jei žmonės valgys šlamštą ir mažai pilnaverčio maisto, bet iš kitos pusės ką tuomet gydydojai ir farmacininkai veiktų jei chroniškomis ligomis sergančiųjų butų labai mažai?

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Rodyti daugiau

Video

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi forumo įrašai

Sveikas žmogus Sveikas žmogus

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2024. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS