){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Sukūrus vakcinas, pasaulis pasikeitė neatpažįstamai: buvo likviduoti raupai, sėkmingai vykdoma poliomielito likvidavimo programa, prasidėjo tymų likvidavimo programa, smarkiai sumažėjo sergamumas difterija, stablige, virusiniu hepatitu B, raudonuke ir daugeliu kitų vakcinomis valdomų ligų. Dabar vakcinomis galima kontroliuoti 28 ligas. PSO duomenimis, vakcinos kasmet išsaugo mažiausiai du milijonus gyvybių.
Didžiulis vakcinomis valdomų ligų sergamumo sumažėjimas davė ir paradoksalių rezultatų: plačioji visuomenė, o neretai ir medikai, užmiršo buvusių ligų paplitimo mastą ir sunkumą, vakcinų vaidmenį ligų kontrolei, neadekvačiai sureikšmindami nepageidaujamus vakcinų poveikius. Dauguma jaunų tėvų šiandien nėra matę tymų, parotito, raudonukės, poliomielito, difterijos, stabligės ar kokliušo atvejų. Dėl to dalis jų kelia klausimą, ar vakcinos ir toliau yra reikalingos.
„Kas atsitinka skiepijant: kuo daugiau vakcinuojame, tuo mažiau žmonių serga, tačiau atsiranda nepageidaujamų poveikių. Kai ligų nebėra, žmonės užmiršta jų keliamas sveikatos problemas, ir tada net nedidelis paraudimas skiepo vietoje tampa bėda. Sutrinka pasitikėjimas vakcinomis, dėl to skiepų atliekama mažiau ir kyla ligų protrūkiai“, – aiškina Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikos vedėjas prof. Vytautas Usonis.
Skiepai apsaugo pasiskiepijusį žmogų ir sukuria visuomenės imunitetą. Skiepų priešininkai nesupranta, kad visuomenės imunitetas grįžta asmeniui. Jie sako, kad medikai kankina jų sveiką vaiką, taip didindami visuomenės imunitetą. „Tačiau kuo daugiau visuomenės narių pasiskiepys, tuo didesnė bus apsauga ne tik tiems, kurie pasiskiepijo, bet ir nepasiskiepijusiems. Pavyzdžiui, gyvena dvi kaimynės, vienos jų visi vaikai paskiepyti, kitos – nė vienas. Nei vieni, nei kiti vaikai neserga, nes šios dvi šeimos gyvena izoliuotai ir niekur iš savo teritorijos neišvyksta. Tačiau kas bus, jeigu nepaskiepyti vaikai išvyks pakeliauti?“, – retoriškai klausiai prof. V.Usonis.
Taigi vakcinos turi būti skiriamos dėl trijų priežasčių:
• Kai kurios ligos yra tiek paplitusios, kad sprendimas neskirti vakcinos yra sprendimas prisiimti šios ligos riziką (pavyzdžiui, kokliušo).
• Kai kurios ligos vis dar egzistuoja aplinkoje. Šios ligos ir toliau išsivysto, tačiau pakankamai retai (pavyzdžiui, tymai, parotitas ir raudonukė). Sumažėjus imunizacijos apimtims, vėl bus šių ligų protrūkiai ir galbūt mirs vaikai.
• Kai kurios ligos išsivysčiusiose šalyse iš esmės išnyko (pavyzdžiui, poliomielitas ir difterija).
Tačiau šios ligos kituose pasaulio regionuose ir toliau sukelia protrūkius. Atsižvelgiant į didelį tarptautinių kelionių mastą, šias ligas keliautojai ar imigrantai gali labai lengvai įvežti į šalį.
„Antivakcininiai judėjimai sukuria įvairius šūkius, kad infekcinės ligos nesunkios. Tikrai taip nėra. Kad ligų sumažėjimas susijęs ne su skiepais, o su pagerėjusia gyvenimo kokybe. Irgi netiesa, kodėl tuomet tokioje pažangioje šalyje, kaip Šveicarija, įvyko tymų protrūkis. Dar vienas mitas – vakcinos slopina imuninę sistemą. Epidemiologai pastebi, kad sunkių, mirtinų ligos formų dažnis sutampa su sunkių povakcininių atvejų skaičiumi. Tai reiškia, kad labai gerai, jog vaikas, kuriam pasireiškia sunkesnė povakcininė reakcija, buvo paskiepytas, kitaip jis sirgtų itin sunkia ligos forma“, - pabrėžia prof. V.Usonis.
Vaisius motinos įsčiose yra sterilus. Tik gimus, prasideda galingas naujagimio odos, žarnyno, viršutinių kvėpavimo takų ir kitų vietų užsisėjimas mikroorganizmais. Tai natūralus procesas, ir naujagimio imuninė sistema prie to puikiai prisitaikiusi. Tie, kurie nesugebėjo prisitaikyti, neišgyveno prieš milijonus metų. Skiepijimo esmė – sužadinti kūdikio imuninės gynybos sistemas, nesukeliant didesnių klinikinių požymių. Tam vartojamos vakcinos – natūralios substancijos, t. y. mikroorganizmai ar jų komponentai. Paskiepijus sužadinama visiškai natūrali imuninė reakcija, dažniausiai nesiskirianti nuo tos, kuri kyla sergant infekcine liga. Vaikai yra imunizuojami per kelis pirmuosius gyvenimo mėnesius, kadangi vakcinomis valdomomis ligomis užsikrečia būdami labai maži.
Skirtumas tarp vakcinacijos ir imunizacijos sergant natūralia liga yra už imunitetą mokama kaina. Už vakcinaciją mokama kaina yra kelių injekcijų sukeltas nepatogumas ir kartais skaudanti ranka. Už kiekvieną natūralią infekciją mokama kaina dažniausiai yra gerokai didesnė: natūralios poliomielito infekcijos sukeltas paralyžius, psichinio vystymosi sulėtėjimas po natūralios Haemophilus influenzae b tipo (Hib) infekcijos, kepenų sutrikimai po natūralios hepatito B infekcijos, kurtumas po natūralios parotito infekcijos ar pneumonija po natūralios vėjaraupių infekcijos yra didelė už imunitetą mokama kaina.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę