){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Jeigu mes kalbame apie vienokius ar kitokius rizikos veiksnius, tai kai kuriais atvejais Lietuvos moksleivių žinios yra gerokai aukščiau nei Europos vidurkis. Tačiau derėtų atkreipti dėmesį, kad Lietuvos vaikų psichinės sveikatos rezultatai nėra patys geriausi. Mūsų šalyje gyvenantys vaikai yra kone patys nelaimingiausi Europoje. Tačiau, kai visa Europa jau kalba apie nutukimo problemą, į Lietuvą šis negalavimas dar tik atkeliauja. „O mes juk galėtume pasimokyti iš tų blogų Europos pavyzdžių ir tiesiog pasistengtume jų išvengti”, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos visuomenės sveikatos departamento visuomenės sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Rita SKETERSKIENĖ, kodėl taip svarbu mokyklinio amžiaus vaikams tikrintis sveikatą profilaktiškai.
Lietuvoje statistika yra renkama iš sveikatos priežiūros įstaigų, ir ją sudaro tik tų vaikų, kurie kreipiasi patys, duomenys. Nuo seno profilaktinių sveikatos tikrinimų metu yra užregistruojami trys pagrindiniai mokinių sutrikimai: regėjimas, stuburo iškrypimas bei nenormali laikysena.
„Šiuo metu svarstome galimybę praplėsti sąrašą negalavimų, į kuriuos derėtų atkreipti dėmesį būtent tokių patikrų metu. Nes daug jų nustatomi tik atliekant specialius mokslinius tyrimus ar situacijos analizę”, – sako visuomenės sveikatos priežiūros skyriaus vedėja R. Sketerskienė. Pavyzdžiui, tik atlikus epidemiologinį tyrimą dėl psichinės vaikų sveikatos paaiškėjo, jog situacija nėra gera. Mokslininkų duomenys rodo, kad vaikai taip pat skundžiasi greitu nuovargiu, nemiga, nerimu galvos ir pilvo skausmais. Tačiau tai tėra mokslininkų duomenys. Profilaktiškai tokių dalykų niekas netikrina, todėl sveikatos priežiūros įstaigose jie tiesiog neregistruojami. „Bandome rasti tinkamiausią būdą, kokias profilaktines patikras dar atlikti, kad galėtumėme turėti geresnę statistiką apie vaikų sveikatą”, – situaciją aiškina R. Sketerskienė.
Profilaktiniais sveikatos patikrinimais siekiama dar ankstyvuoju ligos periodu nustatyti funkcinius bei fiziologinius pasikeitimus ir stebėti vaiką, kad rizikos veiksnius pavyktų nustatyti kuo anksčiau. „Ir tai gali duoti daug daugiau teigiamų rezultatų negu laukimas, kol vaikas pats ateis skųsdamasis virtine negalavimų”, – įsitikinusi visuomenės sveikatos priežiūros skyriaus vedėja.
Visiems suprantama, jog profilaktinių sveikatos patikrų metu nustatyti visus negalavimus bei jų priežastis yra sudėtinga. „Bet man atrodo, kad kiekvienas gydytojas, vertindamas ūgį bei svorį, gali pastebėti ir vaiko negalavimus, o, jei reikia, nusiųsti pasikonsultuoti pas kitus specialistus. Numatydamas galimus rizikos veiksnius, specialistas gali patarti, ką daryti, kad tas rizikos veiksnys vėliau netaptų tam tikru sveikatos sutrikimu arba liga”, – apie profilaktinių sveikatos patikrinimų svarbą kalba R. Sketerskienė.
Labai dažnai mokyklinio amžiaus vaikų profilaktinis sveikatos patikrinimas lyg kryžius po kaklu kabo ne tik tėvams, bet ir patiems vaikams. Visuomenėje formuojamas požiūris, jog privalomas sveikatos pažymų pateikimas mokyklai tėra dar viena biurokratijos išraiška. „Norėčiau pradėti nuo tėvų požiūrio. Kai tėvai veda savo vaiką į sveikatos priežiūros įstaigą, kokį uždavinį jie sau išsikelia? Ar jie tiesiog eina gauti reikalingą pažymą mokyklai, ar veda vaiką profilaktiškai patikrinti. Jei mes einame tik pažymos, nekreipdami jokio dėmesio, kas tai yra sveikatos patikrinimas, tai mes tą paslaugą ir gauname – pažymą. Tačiau jei tėvai ateina su tikslu, kad jų vaikas iš tiesų būtų profilaktiškai patikrintas, tada nuo suformuoto tėvų požiūrio, gydytojo požiūris iš karto yra kitoks”, – apie visuomenės požiūrį mąsto R. Sketerskienė.
Sveikatos ministerija yra reglamentavusi tvarką, kas profilaktinio sveikatos patikrinimo metu turi būti atliekama ir kaip tai daryti. „Gerai, kai vaikai profilaktiniam patikrinimui užrašomi iš anksto. Visada patartina tikrintis pas tą gydytoją, kuris vaiką žino ir nuolatos stebi. Tai būtent toks patikrinimas ir duoda laukiamus rezultatus, kurių norima pasiekti reglamentavus profilaktinio patikrinimo tvarką”, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos visuomenės sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Rita Sketerskienė.
Mūsų teisės aktuose pažymėta didžiulė prievolė mokykloms. Jos atsakingos už vaiko sveikatą ir saugą pamokų metu. Tad mokykla, organizuodama mokymosi procesą, aiškiai turi žinoti, kur yra problemų. Profilaktinio sveikatos patikrinimo pažymos naudojamos tik bendrai statistikai bei stebėsenai. O jei pažymoje yra atskirų gydytojo rekomendacijų, į jas privalu atsižvelgti. Pavyzdžiui, gana dažnos rekomendacijos organizuojant kūno kultūros, chemijos pamokas. Juk, nežinodamas mokinio sveikatos būklės, mokytojas gali iš vaiko pareikalauti to, ko jam negalima daryti, ir taip sukelti dar didesnį pavojų sveikatai.
Statistika apie vaikų sveikatos būklę svarbi ir mokyklai. Apibendrinantys duomenys gali tiesiog pasufleruoti, kokia linkme mokyklai, kaip institucijai, derėtų dirbti, kokios yra problemos ir kokie negalavimai mokinius kankina, kaip juos pašalinti.
Pasitikrinti sveikatą mokiniai turi pas savo šeimos gydytoją ar vaikų ligų gydytoją. Sankcijų dėl to, kad mokinys nepasitikrino sveikatos, nėra numatyta. Mokinių sveikatos tikrinimas turi būti vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka.
Tikrinant sveikatą, stengiamasi įvertinti mokinio sveikatos būklę ir aptikti galimas lėtines ligas, kurios kol kas dar nepasireiškė, o kartu taikyti prevencines priemones (nusiųsti dengti silantais dantis, paskiepyti, duoti patarimus dėl mitybos, aktyvios fizinės veiklos ir t.t.).
Pagal Lietuvos higienos normą, mokiniai kiekvienais metais iki rugsėjo 15 d. mokyklai turi pateikti informaciją apie profilaktinio sveikatos patikrinimo rezultatus. Ši informacija naudojama auditui bei stebėsenai. Remiantis šia informacija, nustatoma, kokią fizinio lavinimo grupę mokinys gali lankyti, kur tinkamiau mokinį pasodinti, atsižvelgiant į turimas regos problemas ir t.t.
Patikrinus sveikatą, užpildomas Vaiko sveikatos būklės pažymėjimas. Jame įrašomi duomenys: svoris, ūgis, rega, klausa, kraujospūdis bei rekomendacijos.
Sveikatos specialistai primena, kad sveikatą reikia pasitikrinti vieną kartą per metus ir nebūtinai tik prieš rugsėjį. Tai galima padaryti ir daug anksčiau. Ir tai tikriausiai pirmiausia turėtų suvokti tėveliai. Juk anksčiau nuvedus vaiką pasitikrinti nereikės nervintis ir gaišti laiko nesibaigiančiose eilėse pas gydytojus rugpjūčio mėnesį.savo sveikatą. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad subjektyvus savo sveikatos
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę