){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Saulės spektrą sudaro matoma saulės šviesa ir nematomi infraraudonieji bei ultravioletiniai A ir B tipo spinduliai (UVA ir UVB). Akims pavojingi yra UV spinduliai, kurie labiausiai pažeidžia skaidrias akies dalis – rageną ir lęšiuką ir sukelia smarkius tinklainės pakitimus. Nukentėti gali ir akių junginė.
Ragena, dengianti priekinę akies dalį, sugeria trumpabangius UVB spindulius. Tai gali sukeli jos paburkimą, o UVB spinduliams veikiant ilgesnį laiką – ir nudegimą. Toks žmogus skųsis akių ašarojimu, šviesos baime, matymo pablogėjimu.
Dėl ypatingos lęšiuko struktūros (jame nėra kraujagyslių, dėl to neišsklaidoma su spinduliais gaunama šiluminė energija ir nenukenksminami susidarę laisvieji radikalai) UV spindulių veikimas sudaro palankias sąlygas lęšiuko drumstumui – kataraktos atsiradimui.
UVA spinduliai labiausiai žeidžia tinklainę, ypač funkciškai svarbiausią jos sritį – geltonąją dėmę. Pakitimai dažnai būna sunkūs, sukeliantys nebeišnykstamą regėjimo pablogėjimą.
• Vengti saulės tarp 11–15 val., kai jos aktyvumas yra didžiausias.
• Vietose, kur UV spinduliavimas yra ypač didelis dėl atsispindėjimo efekto (paplūdimiuose, kalnuose, dideliuose vandens telkiniuose), būtina nešioti saulės akinius.
• Atsiminti, kad UV spinduliavimo nesumažina debesuotas dangus.
• Nešioti tik kokybiškus, turinčius sertifikatą saulės akinius, kurie 100 proc. apsaugo nuo UVA ir UVB spindulių. Gydytoja įspėja, kad geriau nenešioti jokių akinių nei tamsintus akinius, neturinčius UV spindulių apsaugos.
• Kontaktiniai lęšiai gali turėti apsaugą nuo UV spidulių. Tačiau jie neapsaugo akių junginės ir vokų, todėl nešiojantiems kontaktinius lęšius taip pat būtina nešioti ir saulės akinius.
Švarus jūrų ar ežerų vanduo sveikai akiai nėra pavojingas. Jei vanduo užterštas, – didelė rizika užkratui patekti į akis. Tai dažniausiai sukelia paraudimą ir pūliavimą iš akių. Maudantis su kontaktinias lęšiais, infekcinės ligos dažnai komplikuojasi sunkiais ragenos uždegimais (su opomis, drumstimis ar prakiurimu), jų gydymas ilgai užtrunka.
Norint išvengti infekcijos patekimo į akis, reikėtų nesimaudyti užterštuose vandens telkiniuose ir su kontaktiniais lęšiais. Jei akys pradeda pūliuoti, būtina nedelsiant kreiptis į akių gydytoją, kad būtų kuo anksčiau pradėta gydyti ir išvengta sunkių komplikacijų išsivystymo.
Patalpų ir mašinų kondicionieriai sausina orą, pagreitina drėgmės garavimą iš akių gleivinės – sutrikdo ašarų plėvelės vientisumą. Dėl to atsiranda didelis diskomfortas akyse, jos rausta, peršti, kaista.
Su šia problema dažniausiai susiduria tų profesijų atstovai, kurių darbas susijęs su didele akių įtampa ir retu mirksėjimu (biurų darbuotojai, tolimųjų reisų vairuotojai).
Daug laiko praleidžiantiems prie kondicionierių gydytoja pataria stengtis dažniau mirksėti, drėkinti patalpų orą. Mirksėjimas – apsauginis refleksas nuo daugelio nepalankių išorės veiksnių, taip pat ir džiūvimo. Mirksint atsinaujina ir stabilizuojasi ašarų plėvėlė, dengianti akį iš išorės ir neutralizuojanti įvairių dirgiklių poveikį ragenai.
Šiuo atveju gali padėti dirbtinės ašaros. Tai natūralių ašarų pakaitalas, sudarytas iš vandens ir papildomų medžiagų, suteikiančių klampumą ir stabilumą. Dirbtinės ašaros sutepa ir sudrėkina akies paviršių, sudaro plėvėlę, kuri apsaugo nuo išdžiūvimo ir išorinių dirgiklių poveikio. Dirbtinės ašaros būna tirpalų, gelių ir tepalų pavidalo. Geliai dėl didesnio klampumo ilgiau išlieka akies paviršiuje, todėl lašinami rečiau nei tirpalai. Dar ilgiau išlieka tepalai.
Varginantis akių džiūvimas bei perštėjimas gali būti ir kai kurių akių ligų požymis, todėl dėl dirbtinių ašarų naudojimo rekomenduojama pasitarti su gydytoju. Jis, įvertinęs negalavimus ir atidžiai ištyręs sudėtingą ašarų sistemos aparatą, parinks tinkamas dirbtines ašaras, jų derinį ar kitą gydymo būdą.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę