Daugumą lėtinių ligų, o ir patį senėjimą, lemia oksidacinis stresas. Jį sukelia padidėjusi laisvųjų radikalų gamyba arba sutrikusi jų neutralizacija, kai pažeidžiamos ląstelės. Laisvieji radikalai – tai deguonies atomo laisvieji radikalai, kurie nuolat susidaro organizme. Mūsų organizmo apsauginės antioksidacinės struktūros neutralizuoja šiuos radikalus ir taip ląstelės bei audiniai apsaugomos nuo pažeidimo. Todėl maiste turi būti pakankamai šių antioksidantų: vitamino C, vitamino A, vitamino E, liuteino.
Mūsų organizmas ne tik negamina vitamino C, bet gana greitai iš organizmo pasišalina. Verdant vitamino C kiekis sumažėja, o taip pat šį vitaminą skaldo šviesa (todėl sultis pirkite nepermatomoje taroje). Vitamino C gausu citrinose, apelsinuose, greipfrutuose, mango vaisiuose, avietėse, žemuogėse, melionuose, raudonosiose ir žaliosiose paprikose, kopūstuose, brokoliuose, bulvėse.
Rekomenduojama vitamino C dienos norma 60-70 miligramų. Rūkantiems, piktnaudžiaujantiems alkoholiu, sergantiesiems diabetu rekomenduojama paros dozė dar didesnė.
Ten kur yra vitamino C, ten yra ir bioflavonoidų, kurie padeda organizmui jį pasisavinti. Moksliniai tyrimai įrodė, kad dideli bioflavonoidų kiekiai stabdo kataraktos, senatvinės makulos (akies geltonosios dėmės) degeneracijos išsivystymą bei mažina akispūdį, sergantiesiems glaukoma (padidėjusio akispūdžio liga). Bioflavonoidai dar vadinami vitaminu P. Be to, jie gali būti pavadinti rutinu, kvercetinu ar hesperidinu. Šios medžiagos suteikia maistui tam tikrą spalvą ir veikia kaip antioksidantai. Bioflavonoidų taip pat yra mėlynėse, vyšniose, violetinėse vynuogėse ir slyvose.
Vitaminas A yra antioksidantas, kurio gauname valgydami gyvulinės kilmės maistą, pvz., kepenėles, sviestą, arba augalinės kilmės maistą, turintį daug karotinoidų. Pastarieji – tai geltonos ar oranžinės spalvos pigmentai, tokie kaip liuteinas ir zeaksantinas. Organizme jie pavirsta vitaminu A. Kadangi mūsų organizmas jų negamina, todėl jų reikėtų gauti kiekvieną dieną. Didžiausias šaltinis – tai žaliosios lapinės daržovės, ypač špinatai, lapiniai kopūstai, lapinės salotos, brokoliai, žiediniai kopūstai ir kiaušinio trynys. Taip pat geltoni bei oranžiniai vaisiai ar daržovės (kukurūzai).
Kai trūksta vitamino A, vystosi vištakumas (blogas matymas tamsoje), sausėja akys, gali atsirasti ragenos opų, pažeidžiamos gleivinės. Šio antioksidanto gausu žuvų taukuose, jautienos ar paukštienos kepenėlėse, morkose, batatuose, kopūstuose, moliūguose, raudonosiose paprikose, mango vaisiuose, melionuose.
Vitamino A paros norma 3000 TV.
Mokslininkų teigimu, vitaminas E taip pat padeda apsaugoti akis nuo kataraktos bei geltonosios dėmės degeneracijos. Vis dėlto yra ir įrodymų, kurie prieštarauja šiam teiginiui. Rekomenduojama paros dozė – nuo 15 iki 19 mg per dieną. Tai atitiktų 22–28 tarptautinius vienetus. Vitaminas E mažina antrinių radikalų susidarymą, šalina peroksido radikalus ir nutraukia peroksidacijos reakciją ląstelių membranose ir lipoproteinuose. Svarbiausi jo šaltiniai – saulėgrąžos, džiovinti migdolai ir lazdynų riešutai, arachisai, kviečių grūdų gemalai, nesmulkinti grūdai, žuvų kepenys, augaliniai riebalai.
Mineralai taip pat padeda organizmui absorbuoti (sugerti) antioksidantus. Vienas iš jų – tai selenas. Selenas padeda organizmui pasisavinti vitaminą E, kovoja su oksidacijos reakcijų sukeltais ląstelių pažeidimais. Jo daug randama braziliniuose riešutuose, kiaušinio trynyje, jūros gėrybėse (austrėse), raudonojoje mėsoje, česnakuose.
Kitas mineralas – tai cinkas, kuris padeda organizmui absorbuoti vitaminą A, be to, yra enzimų (fermentų), kovojančių su laisvaisiais radikalais, dalis. Cinko dozė neturėtų būti didesnė kaip 8-10 mg per parą, nes didesnės dozės gali turėti atvirkštinį poveikį ir mažinti imunitetą.
Sunku patikėti, bet riebalai yra būtini jūsų sveikatai, be jų organizmas negalėtų deramai funkcionuoti. Nustatyta, kad omega-3 riebalų rūgštys naudingos akims. Kai jų trūksta, didėja rizika susirgti tinklainės ligomis. Nurodoma, kad jos svarbios akies skysčių nutekėjimo funkcijai, reguliuoja akies vidaus spaudimą, svarbų glaukomos eigai. Žmonėms, vyresniems nei 65 metų, patariama žuvies valgyti bent du kartus per savaitę. Kartu moterims sumažėja rizika susirgti sausų akių sindromu.
Rekomenduojama valgyti šiaurinių jūrų žuvį – lašišas, skumbres, silkes, sardines, tuną. Geriau valgyti Aliaskos lašišas, o ne Atlanto, nes jose mažesnis šalutinių medžiagų kiekis (gyvsidabrio ir kitų). Galima pakeisti žuvų taukais.
Kitas omega-3 riebalų rūgščių šaltinis – tai graikiniai riešutai, tamsiai žalios lapinės daržovės, linų sėmenų aliejus. Svarbu pažymėti, kad organizmas iš pastarųjų sunkiau pasisavina omega-3 riebalų rūgštis nei iš žuvies produktų.
Margarine ir perdirbtame maiste yra netinkamų, organizmą žalojančių trans- riebalų rūgščių. Norėdami padėti savo akims, turėtume stengtis vartoti alyvuogių aliejų, kuriame yra daug mažiau nepageidautinų omega-6 riebalų rūgščių, valgyti daug žuvies ir daržovių, vengti keptų maisto produktų, margarino.
Atsiradus kondicionieriams patalpose bei mašinose, kompiuteriams, prie kurių praleidžiame ištisas darbo dienas, padaugėjo žmonių, besiskundžiančių akių sausumu, skaičius. Nurodoma, kad šiais atvejais naudinga vartoti linų sėmenų aliejų, kuriame daug omega-3 riebalų rūgščių. Šis aliejus, atidarius butelį, greitai oksiduojasi, todėl jį reikia laikyti šaldytuve. Geriausiai šalto spaudimo, be to, geriau jį absorbuoti organizmui padeda kaimiškas sūris, jogurtas. Rekomenduojama paros dozė yra 1 valgomasis linų sėmenų aliejaus šaukštas per parą.
Akims sveika dieta, turinti pakankamą antioksidantų kiekį. Ji turėtų susidėti iš penkių ar net devynių vaisių ir daržovių patiekalų per dieną, trijų nesmulkintų grūdų patiekalų ir dviejų žuvies patiekalų per savaitę. Reikėtų atsisakyti kepto, perdirbto, saldaus, sūraus, krakmolingo, greito maisto, riebių pyragėlių.
Taip. Galima vartoti ir tiksliai subalansuotus maisto papildus. Mokslininkai rekomenduoja perkant atkreipti dėmesį, kad įeitų šie komponentai: vitamino C 250 mg, vitamino E 200 mg, beta karotino 5 000 TV, cinko 25 mg., liuteino 10 mg , zeaksantino 500 mcg, seleno 100 mcg, kalcio 500 mg, folio rūgšties 800 mcg, tiamino 2 mg, omega-3 riebalų rūgščių 2000–3000 mg, alfa lipoinės rūgšties 100 mg, N-acetyl cisteino 100 mg. Gali būti visi ingradientai kartu arba galima vartoti tinkamus kiekius atskirai.
Nurodoma, kad kapsulės yra geriau absorbuojamos nei tabletės. Atsiminkite: kaip atpildas už tinkamo maisto vartojimą ir netinkamo vengimą bus sveikos akys ir sveikas kūnas.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
el.p. vilmute1966@g
mail.com