){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Prieš skiepijantis pravers žinoti, kad skiepai skirstomi į tris kategorijas.
Planiniai, t.y. atliekami pagal standartinį skiepų kalendorių; pasidomėkite, ar jūs ir jūsų vaikai skiepyti nuo visų ligų, įtrauktų į jį.
Rekomenduojamų skiepų paskirtis – apsaugoti nuo infekcinių ligų, gresiančių šalyje, į kurią planuojate vykti.
Nuo kokių ligų rekomenduojama pasiskiepyti? Tai priklauso nuo to, į kokią šalį vykstate.
Vienos labiausiai paplitusių keliautojų užkrečiamų ligų, kurių galima išvengti paprasčiausiai pasiskiepijus, yra hepatitas A ir hepatitas B.
Virusinio hepatito A vakcina rekomenduojama vykstant į daugumą šalių: Egiptą, Tunisą, Graikiją, Alžyrą, Turkiją, Maroką beveik visas Afrikos, Pietų Amerikos šalis, Meksiką, dauguma Azijos šalių, Rusiją, Ukrainą, Bulgariją.
Virusinio hepatito B vakcina pravers daugumoje Viduriniųių Rytų šalių (Turkijoje, Izraelyje, Jordanijoje, JAE ir kt.), , Afrikoje (Egiptes, Tunise, Maroke, Kenijoje, PAR ir t.t.), Pietų ir Centrinėje Amerikoje (Brazilijoje, Čilėje, Meksikoje), daugumoje Azijos šalių (Indijoje, Kinijoje, Šri Lankoje, Honkonge, Tailande), Pietų ir Vakarų Ramiojo vandenyno salų teritorijose.
Kadangi daugumoje šalių būna padidėjusi rizika užsikrėsti tiek hepatitu A, tiek hepatitu B, nuo abiejų ligų patogu pasiskiepyti viena kombinuota vakcina. Skirtingai nei skiepijantis nuo kitų ligų, skiepai nuo hepatitų (visa trijų dozių schema) suteikia imunitetą mažiausiai keliasdešimčiai metų.
Pasiskiepyti nuo japoniškojo encefalito ne tik patartina, bet ir būtina prieš vykstant į Indiją, Kiniją, Japoniją ir kitas Pietryčių Azijos šalis.
Jei ruošiatės keliauti ruošiantis į Centrinę ir Pietų Ameriką, Indiją, Afriką būtinai save ir visą šeimą paskiepykite nuo vidurių šiltinės.
Tokiose šalyse, kaip Kinija, Indija, Lotynų Amerika, Filipinai, Indonezija, daugumoje Afrikos šalių tyko labai pavojinga liga – pasiutligė, todėl prieš vykdami į jas būtinai nuo jos pasiskiepykite. Jeigu kelionės metų jus sukandžiojo gyvūnai, nedelsdami kreipkitės pagalbos vietoje ir būtinai grįžę po kelionės.
Paskutinė skiepų kategorija – privalomieji skiepai. Pagal Tarptautinį sveikatos reglamentą vykstant į Afrikos tropikus, Centrinę ir Pietų Ameriką būtini skiepai nuo geltonojo drugio, o keliaujant į Meką (Saudo Arabija) – nuo meningokokinės infekcijos. Nepamirškite pasiimti ir tai patvirtinantį sertifikatą – jis yra būtinas.
Nors medicina pažengusi labai toli, vis dar atsiranda žmonių, įtariai žiūrinčių į skiepijimąsi. Skeptikus galime nuraminti – šiuolaikinės vakcinos yra gana saugios ir veiksmingos.
Daug dėmesio pacientui skiriama ir prieš skiepijimą: įvertinama jo bendroji sveikatos būklė, amžius, lėtinės ligos, vartojami vaistai, ankstesni skiepijimai ir t.t.
Atidžiau skiepais pasidomėti reikėtų žmonėms su nusilpusiu imunitetu (sergantiems diabetu, inkstų, kepenų, blužnies funkcijos nepakankamumu, po organų transplantacijos, vartojantiems imunitetą slopinančių vaistų). Neretai šiems asmenims patartina papildomai pasiskiepyti pneumokokine, hepatito B, gripo vakcinomis.
Gal nuskambės kiek neįprastai, tačiau gripo vakcina siūloma skiepytis ir sveikiems asmenims, jei gripo sezono laikas sutampa su kelione, t.y. lapkritis–kovas Šiaurės pusrutulyje, balandis–rugsėjis Pietų pusrutulyje.
Taip pat būtina atkreipti dėmesį nėščiosioms – kai kuriais skiepais jų skiepyti negalima.
Atsižvelgiant į amžių, yra ir atskirų rekomendacijų vaikams. Visais atvejais tarkitės su savo gydytoju.
Daugeliui gali kilti klausimas – kodėl skiepytis dabar, jei atostogos tik po mėnesio ar dar vėliau? Taip yra todėl, kad po kiekvieno skiepo reikalingas tam tikras laikas, per kurį organizme susidaro pakankamas kiekis antikūnų, kovojančių su infekcija. Tik tokiu būdu yra pasiekiama tinkama ir užtikrinta apsauga.
Tačiau vis dėlto geriau pasiskiepyti net ir tada, jei jūsų lėktuvas pakyla jau už kelių dienų, nei nesiskiepyti visai. Tokiais atvejais be aktyvios imunizacijos, t.y. skiepijimo, atliekama pasyvioji – jos metu suleidžiami jau paruošti imunoglobulinai (t.y. antikūnai, kurie iš karto gali kovoti su infekcija). Taip daroma, jei skiepijamasi per vėlai ir antikūnų organizmas nespėtų pasigaminti tiek, kad jie pasiektų apsauginį lygį.
Taipogi yra ir kombinuotų vakcinų, kuriomis vienu kartu galima pasiskiepyti nuo kelių ligų.
Deja, yra situacijų kai gydytojai, norėdami apsaugoti nuo nepageidaujamų skiepų šalutinių poveikių, atsisakys jus skiepyti, o ir jūs patys turėtumėte lukterėti.
Šios situacijos – tai ūminės vidutinio sunkumo ir sunkios ligos, pakilus temperatūrai (nors tai nėra pagrindinis rodiklis). Tačiau atidėti skiepų nereikia viduriuojant ar turinti lengvą viršutinių kvėpavimo takų infekciją bei esant neaukštai temperatūrai.
Skiepams taip pat įtakos neturi antibakterinių preparatų vartojimas, išskyrus skiepijimąsi oraline (geriamąja) vidurių šiltinės vakcina.
Prieš vykstant į gydytojo kabinetą, taip pat būtina žinoti, kad pasiskiepijus gali atsirasti alergija, jei yra padidėjęs jautrumas kurioms nors vakcinos sudedamosioms dalims. Alergiją gali sukelti bet kokia medžiaga: antigenai, gyvuliniai baltymai, antibiotikai, konservantai, stabilizatoriai (pvz., želatina).
Vykstant į „paskutinės minutės“ keliones, nėra laiko iš anksto pasiruošti, todėl skiepai, reikalaujantys kelių vakcinos dozių su atitinkamais tarpais, pasidaro neįmanomi. Išeitis tokiais atvejais – sutrumpintas skiepų grafikas. Tačiau taip galima pasiskiepyti ne nuo visų ligų. Kita vertus, nuo kai kurių ligų, pvz.., hepatitų A ir B, pasiskiepijus kartą visa schema, imunitetas išlieka ne vieną dešimtmetį. Todėl verta paskiepyti net likus labai trumpam laikui iki išvykimo (geriau vėliau nei niekada).
Kaip ir bet kurioje kitoje srityje, taip ir skiepų vis atrandama naujovių ir patobulinimų. 2006 m. Lietuvoje pradėta vartoti nauja vakcina nuo rotaviruso (geriamoji forma). Ji naudojama kūdikiams skiepyti: pirmoji dozė 6–20 sav. amžiaus, antra dozė – po 4 savaičių. Skiepijimas turi būti baigtas iki kūdikiui sueina 24 savaitės.
Rotavirusinė infekcija – dažniausia sunkaus mažų vaikų gastroenterito (skrandžio ir žarnyno uždegimo) priežastis visame pasaulyje, labai dažnai šia sunkia ir varginančia infekcija užsikrečiama ligoninėje (kai kūdikis ar vaikas gydomi dėl kitos priežasties ir papildomai užsikrečia rotavirusu). Sunkiausiai šia liga serga 6–24 mėn. vaikai. Ypač pavojinga ji neišnešiotiems kūdikiams. Tarp suaugusiųjų rotavirusine infekcija dažniausiai užsikrečia keliautojai, slaugantieji sergančius vaikus, nusilpusio imuniteto ir vyresnio amžiaus asmenys.
Rotavirusinė vakcina kūdikių neapsaugo nuo vėlesnių infekcijos pasireiškimų, tačiau yra būtina norint apsisaugoti nuo sunkių šios infekcijos formų, dehidratacijos ir komplikacijų, mirčių.
Kad ir kaip gaila, nuo kai kurių ligų (maliarijos, choleros, šiltųjų kraštų karštinės) skiepų nėra. Pvz., vykstant į maliarijos endemines zonas, būtina prieš kelionę, jos metu bei grįžus vartoti antimaliarinių vaistų.
Tad nepamirškite užsukti pas savo gydytoją ir ...Laimingos kelionės!
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
-čia angliškai galite pasiskaityti rimtus straipsnius apie vakcinų sukeliamus padarinius.
o suprantantiems tik lietuviškai yra geras filmukas su titrais:
http://www.youtube.com/watch?v=zXS9-Fm_hl8&feature=player_embedded
Dr. Terry Phillips, Professor of Medicine at George Washington University Medical Center, tarptautinėje konferencijoje 1997metais, kad vakcinose esantys svetimi žmogaus organizmui baltymai sukelia imuninės sistemos chaosą. Vakcinos pakeičia imunines sistemos atsaką padarydamos ilgalaikę žalą. Vakcinose esantys negyvi ir gyvi virusai ir bakterijos uždeda ilgalaikę naštą ant imuninės sistemos. Kai kurie mokslininkai mano, kad pastovus antikūnių cirkuliavimas kraujotakoje (dėl vakcinos sukeltos simuliacijos) žaloja imuninę ir nervų sistemas. Tai labai alina ir silpnina imuninę sistemą ir priveda iki autoimuninių ligų, kaip reumatoidinis artritas, astma ir kt. skaitantiems angliškai, apie tai
http://www.nature.com/jes/journal/v10/n6s/abs/7500118a.html
ir dar - daugelis vakcinų savo sudėtyje turi negyvus virusus, bakterijas ar mikrobų komponentus. Toksiškus ekstraktus ar net gyvus organizmus, kurių virusiškumas(pavojingumas) sumažintas naudojant Atenuacijos (attenuation) metodą. norėdami stimuliuoti ir sustiprinti imuninės sistemos atsaką prieš šiuos organizmus, vakcinų gamintojai prideda stiprių imuninę sistemą stimuliuojančių medžiagų, kaip squalene, aliuminio, lipopolisacharidų ir kt. Visi jie yra vadinami imunines sistemos adžiuvantai(adjuvants) Priedo daugelis vakcinose esančiu virusų išgaunama iš beždžionių, vištų kiaušinių ir kt. gyvūnų. Todėl nenuostabu, kad vakcinose randama beždžionių ir vištų DNR ir visa tai suleidžiama į žmogaus organizmą (kiek žmonių prieš skiepijant apie tai yra informuojami?). Priedo daugelį metų į vakcinas buvo dedamas gyvsidabris, kuris yra viens toksiškiausių elementų. Gyvsidabris buvo naudojamas kaip konservantas pratęsti vakcinų galiojimo laiką. Ir beje, kai kuriose vakcinose jis vis dar randamas, nes buvo uždrausta tik gaminti vakcinas su gyvsidabriu, bet jas vis dar daugelyje šalių galima eksploatuoti, kol pasibaigs jų atsargos.