Kepenys yra tarsi centrinė organizmo laboratorija, kuri aprūpina jį reikalingomis medžiagomis, nukenksmina patekusius ar susidariusius toksinus, gamina virškinimui reikalingą tulžį. Iš virškinamojo trakto pasisavintos medžiagos pirmiausia patenka į kepenis, čia nukenksminamos, o tik po to – į bendrąją kraujo apytaką. Todėl kepenys ir nukenčia.
Dažniausiai jas pažeidžia hepatito B ir C virusai, alkoholis, vis dažniau ir įvairios vaistinės medžiagos.
Nėra tikslios vaistų sukeliamo kepenų pažeidimo statistikos, tačiau gyventojų sergamumas ir mirštamumas nuo jų yra gana reikšmingas. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose 2–5 proc. pacientų, hospitalizuotų dėl ūminės geltos, diagnozuoti vaistų sukelti kepenų pažeidimai ir net 10–20 proc. tokių ligonių yra tarp paguldyta į ligoninę dėl žaibinio kepenų nepakankamumo.
Dažniausiai kepenis pažeidžia antibiotikai, psichotropiniai preparatai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Taip pat pavojingi kai kurie vaistai nuo tuberkuliozės, grybelio, kontraceptikai. Kepenis gali pažeisti ir kai kurie anestetikai, kalcio kanalų blokatoriai. Ypač atsargiai reikėtų vartoti populiarųjį plačiai vartojamą paracetamolį. Šis vaistas tiesiogiai pažeidžia kepenis. Nors įprasta dozė – iki 4g per parą yra saugi, tačiau sergantiesiems kepenų ligomis neretai net vienkartinė 3–4 g dozė gali būti toksiška. Išgėrus daugiau nei 7,5 g paracetamolio, pažeidžiantis kepenis poveikis pasireiškia ir sveikiems žmonėms.
Šiuo metu priskaičiuojama apie 1000 vaistų, kurie gali pažeisti kepenis. Todėl vaistų būtina vartoti griežtai laikantis gydytojo nurodymų, savarankiškai nekoreguoti dozės ar gydymosi trukmės. Patarčiau medikamentus pirkti tik vaistinėse, o ne turgavietėse ar iš neaiškių prekiautojų. Jų prekės gali būti neaiškios kilmės ir sudėties preparatai, kurie gali visam laikui pažeisti ne tik kepenis, bet ir kitus organus.
Pastaruoju metu vis labiau populiarėja vaistažolės bei augalinės kilmės preparatai. Tačiau reiktų nepamiršti, kad vaistažolės nėra jau toks nekaltas dalykas ir taip pat gali sukelti įvairių kepenų funkcijos pažeidimų.
Gana atsargiai reikėtų vartoti vaistažoles, kurios yra gaminamos Kinijoje. Pavyzdžiui, senos lapus. Tuo tarpu Lietuvoje augantys vaistingieji augalai retai pakenkia kepenims. Kita vertus, nepatartina ilgai ir didelėmis dozėmis vartoti tokių vaistažolių, paprastasis raugerškis, baikalinė kalpokė, vaistinis valerijonas, paprastasis amalas. Nuo jų gali išsivystyti įvairaus sunkumo kepenų uždegimas.
Vaistų išleidimo forma kepenų pažeidimui įtakos neturi. Kepenis paveikia vaisto sudėtis, t.y. veiklioji medžiaga. Žinoma, vietiškai vartojamų vaistų poveikis kepenims mažiausias, nes į kraują rezorbuojasi tik nedidelė vaisto dalis.
Kiek gali būti pažeidžiamos kepenys, įtakos turi ir lytis, amžius, svoris, vartojami vaistai, fiziologiniai organizmo pokyčiai, tokie kaip nėštumas, inkstų ar kepenų ligos. Beje, moterims kepenų pažeidimas diagnozuojamas dažniau nei vyrams. Kodėl? Kol kas tai nepaaiškinama.
Apie 60–80 proc. visų lėtinių kepenų uždegimų sudaro virusiniai B ir C hepatitai, kurie yra perduodami per kraują arba lytiniu būdu. Todėl labai svarbu nesinaudoti svetimomis asmens higienos priemonėmis (ant kurių gali likti kraujo), susižeidus būtina pridengti pleistru ar bintu odos įpjovimus, įbrėžimus ar žaizdas, kad į juos nepatektų užkrėsto kraujo ar sekreto. Taip pat svarbu laikytis higienos darant tatuiruotes. Ir, aišku, propaguokime saugų seksą. Žodžiu, labai žmogiški patarimai. Beje, nepamirškime, kad nuo hepatito B galima pasiskiepyti.
Kepenų ligų simptomai yra odos ir gleivinių pageltimas, maudimas po dešiniuoju šonkaulių lanku, pykinimas, nevirškinimo jausmas, pilvo padidėjimas. Pajutę šiuos negalavimus, kuo skubiau kreipkitės į gydytoją. Kad būtų išvengta kepenų pažeidimų, kuriuos gali sukelti vaistai, gydytojas, prieš skirdamas vaisto, turėtų išsiaiškinti, ar žmogus nealergiškas, kokių medikamentų vartoja.
Kepenų ligos gydomos hepatoprotektoriais. Tai vaistinės medžiagos, mažinančios kepenų struktūros pokyčius bei gerinančios jų funkciją.
Dažniausiai hepatoprotektoriai gaminami iš vaistinio augalo margalapio margainio. Pastarasis saugo kepenų ląsteles nuo žalingų medžiagų, mažina uždegimą, skatina tulžies išsiskyrimą, lėtina cirozės vystymąsi.
Taip pat vartojami ir sudėtiniai preparatai su ugniažolės ir ciberžolės ekstraktais.
Tik laiku pradėjus gydyti bus užkirstas kelias kepenų pažeidimo progresavimui. Norėdami, kad nebūtų kepenų sutrikimų, visų pirma stenkitės saikingai vaišintis. Kuo mažiau vartokite alkoholinių gėrimų, nes alkoholis negailestingai pažeidžia kepenis. Alkoholis ypač pavojingas jau sergantiesiems kepenų ligomis.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę