[klausimas]Kiek Lietuvoje per metus asmuo vidutiniškai suvartoja vaistų? Ką šis kiekis reiškia, palyginti su kitomis šalimis? [/klausimas]
Įvairiuose šaltiniuose nurodomi skirtingi skaičiai, vis dėlto galima teigti, kad 2005 metais Lietuvoje vaistų nupirkta maždaug už 1,2 milijardo litų. Taigi vienas Lietuvos gyventojas pernai įsigijo vaistų vidutiniškai už 350 Lt. Receptinių vaistų parduodama apie 2,5 kartų daugiau nei nereceptinių, o bendras vaistų suvartojimas pastaraisiais metais Lietuvoje didėja apie 15–20 proc. Lietuvos mažmeninė vaistų rinka yra didesnė nei Latvijos, Estijos, Baltarusijos, bet gerokai atsilieka nuo didžiųjų kaimynių – Lenkijos ir Rusijos. Reikia pripažinti, kad gerokai atsiliekame ir nuo turtingų Europos šalių. Pavyzdžiui, 2004 metais bendra Suomijos vaistinių apyvarta siekė beveik 7 milijardus litų, o Norvegijos – 7,6 milijardo.
[klausimas]Kokias paslaugas, pirkdami vaistų, dar turėtume gauti vaistinėje? Jeigu vaistininkas tik parduoda vaistų ir nieko nepataria, ko apie vaistą bei jo vartojimą turėtume jo klausti? [/klausimas]
Vaistininkas turi ne tik parduoti vaistą, bet ir suteikti farmacinę paslaugą. Kaip teigiama Lietuvos respublikos Farmacijos įstatyme, farmacinė paslauga – tai vaistininko praktika vaistinėje, t.y. gydytojo išrašytų receptų kontrolė bei vertinimas, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimas, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimas gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimas. Taigi, parduodamas vaistą, vaistininkas turi informuoti pacientą apie vaisto vartojimo ypatumus. Deja, šiandien teisės aktai nereglamentuoja, kokią informaciją konsultacijos metu vaistininkas turi pateikti pacientui. Todėl daug kas priklauso ne tik nuo vaistus parduodančio specialisto kvalifikacijos, bet ir nuo paciento siekio tą informaciją gauti.
Įsigydamas vaistą, pacientas turėtų pasidomėti:
• Kam vaistas skirtas
• Kokia vaisto sudėtis
• Kaip vaistas veikia
• Kada reikia vaisto vartoti
• Kaip vartoti
• Koks galimas šalutinis poveikis
• Ar yra specialių įspėjimų dėl vaisto vartojimo
• Ką reikia žinoti kartu vartojant kitų vaistų
• Kokios vaisto laikymo sąlygos
Kuo daugiau informacijos apie vaistą pavyks sužinoti, tuo mažesnė problemų, susijusių su jo vartojimu, tikimybė. Jei pacientui yra tam tikrų sveikatos sutrikimų, apie tai būtina pasakyti vaistininkui, prieš įsigyjant vaistų. Jei vaistas perkamas nėščiai ar kūdikį maitinančiai moteriai, taip pat jeigu jo vartosiančio paciento sutrikusi inkstų ar kepenų veikla, jeigu pacientas kam nors alergiškas, ypač vaisto sudedamosioms dalims, apie tai taip pat būtina pasakyti vaistininkui.
[klausimas]Ar būtina skaityti vaisto informacinį lapelį? Ką daryti, jei jis nesuprantama užsienio kalba arba jo visai nėra? [/klausimas]
Informaciniame arba pakuotės lapelyje pateikiama informacija yra skirta pacientui. Specialistai savo darbe naudojasi kur kas platesniu vaisto aprašu – preparato charakteristikų santrauka. Pakuotės lapelyje pacientas gali perskaityti, kokios vaisto vartojimo indikacijos, kaip jį reikia vartoti, kas gali vartoti, kokios šalutinės reakcijos gali pasireikšti, ar vaistas tinka nėščioms moterims ir žindyvėms, kokios vaisto laikymo sąlygos ir t.t. Ši informacija yra labai svarbi, jei norime pasiekti geriausių rezultatų ir greičiau pasveikti. Pakuotės lapelį ypač svarbu perskaityti prieš vartojant receptinių vaistų.
Visų Lietuvoje registruotų vaistų pakuotėje turi būti ir specialistų parengtas lapelis lietuvių kalba. Pacientams rekomenduočiau patikrinti, ar toks lapelis yra, o, jei jo nėra, – paprašyti, kad vaistininkas duotų. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad kai kurie pakuotės lapeliai būna parengti keliomis kalbomis, todėl reiktų atidžiai patikrinti, ar tikrai nėra lietuvių kalba pateikiamos informacijos. Pasitaiko, kad kai kurie pakuotės lapeliai sunkiai įskaitomi dėl per mažo raidžių dydžio. Dėl to pacientams, kurių regėjimas sutrikęs rekomenduoju pasinaudoti savo teise į kokybišką vaistininko konsultaciją ir, įsigyjant vaisto, išsiaiškinti svarbius vaisto vartojimo ypatumus.
[klausimas]Kokios dažniausios vaistų vartojimo klaidos? [/klausimas]
Specialistai nurodo septynias dažniausias su vaistų vartojimu susijusias problemas:
• Pacientui reikia parinkti ir papildomą ar naują vaistą.
• Pacientas gydosi vaistais, kurie, pakitus jo
sveikatos būklei, po to, kai vaistų buvo išrašyta, tapo nereikalingi.
• Pacientas vartoja ne tų vaistų.
• Pacientas vartoja vaistų per mažomis dozėmis.
• Pacientui pasireiškė šalutinė vaisto vartojamo reakcija.
• Pacientas vartoja per didelę vaisto dozę.
• Dėl netinkamo vaisto vartojimo pacientą ištiko nepageidautina medicininė būsena.
Bendraudamas su pacientu, vaistininkas turi įvertinti paciento sveikatos būklę ir identifikuoti vaistų vartojimo problemą. Tai atlikus, problemą reikia išspręsti. Jei reikia, pacientą būtina siųsti konsultuotis pas gydytoją. Tačiau dažnai pacientai atsisako tai daryti. Statistikos departamento prie LRV duomenimis, 2005 metais gydytojo konsultacijos atsisakė 284 tūkst. pacientų (atsisakymo motyvai – laiko stoka, tikėjimasis, kad negalavimas praeis savaime; eilės sveikatos priežiūros įstaigose). Tai reiškia, kad pacientai, kurie negavo tinkamos konsultacijos apie vaistų vartojimo ypatumus iš gydytojo, galėjo be reikalo suvartoti vaistų beveik už 100 mln. litų. Tačiau juk visiems šiems pacientams potencialiai galėjo kilti problemų, susijusių su vaistų vartojimu. Gydytojo ir vaistininko konsultacijos padėtų išvengti daugelio jų. Pacientams patariu būti žingeidiems ir patiems užduoti daugiau klausimų specialistams.
[klausimas]Kokios maisto papildų, vitaminų vartojimo klaidos?[/klausimas]
Vitaminų preparatai yra skirti ligų ir sveikatos būklių, išsivysčiusių dėl vitaminų disbalanso arba jų trūkumo organizme, profilaktikai ir joms gydyti. Maisto papildai yra skirti mitybai papildyti.
Prieš vartojant maisto papildą rekomenduočiau atidžiai perskaityti ant pakuotės pateiktą informaciją apie papildo sudėtį. Į kai kurių maisto papildų sudėtį įeinančių medžiagų, pavyzdžiui, vitaminų, kiekis kartais gali viršyti rekomenduojamą paros normą net keliais šimtais procentų. Gydytojas ar vaistininkas gali kompetentingai patarti, ar pacientui reikia vitaminų preparatų bei maisto papildų, kokie tinkamiausi. Labai dažnai pacientai vartoja vitaminų preparatų, kai poreikio tam visiškai nėra. Neracionalų vitaminų vartojimą labai dažnai lemia ir reklama. Todėl, rūpindamiesi savo sveikata, neskubėkite savarankiškai rinktis ir vartoti vaistinių preparatų, pasitarkite su specialistais ir sužinokite pagrįstą nuomonę, ar jums tikslinga vartoti, pavyzdžiui, maisto papildų ar vitaminų, ir kaip.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę