Suaugusiųjų skiepijimas: būdas išvengti ligų

[klausimas]Taigi, kada reikia skiepytis suaugusiems?[/klausimas]
Jeigu pacientas priklauso kokiai nors rizikos grupei ir gali susirgti infekcine liga, nuo kurios yra sukurta efektyvi vakcina, tai skiepytis reikia. Tam tikrų grupių žmonėms rizika susirgti yra didelė. Pavyzdžiui, rizikos užsikrėsti hepatitu B (kepenų uždegimu) grupei priklauso visi medicinos darbuotojai, susiduriantys su pacientų organizmo skysčiais (krauju, gleivinių išskyromis): gydytojai, medicinos seserys, slaugės. Išsivysčiusiose šalyse prieš priimant į darbą visiems medicinos darbuotojams yra ištiriami hepatito B žymenys. Jeigu jie neigiami (tai rodo, jog toks žmogus nėra sirgęs hepatitu), tuomet žmogus paskiepijamas ir tik susidarius imunitetui jam leidžiama dirbti. Štai, pavyzdžiui, Belgijoje visi baigusieji medicinos studijas tiriami norint nustatyti, ar nėra sirgę hepatitu B ir jeigu testų rezultatai teigiami, tuomet tokiam medikui sunku surasti klinikinį darbą, dažniausiai jam tenka dirbti administracinį darbą. Didžiausia rizika užsikrėsti hepatitu B yra chirurgams, akušeriams ginekologams, hemodializių skyriaus darbuotojams. Dar 1988 metais Kauno infekcinių ligų klinikoje, vadovaujant prof. Dievaitienei, buvo tiriamas hepatito B paplitimas tarp Kauno infekcinės ligoninės hepatitų ir Kauno akademinių klinikų akušerijos ginekologijos skyrių medicinos darbuotojų. Kontrolinėje grupėje buvo studentai medikai. Deja, nustatyta, kad hepatito B žymenys buvo apie 30 proc. medicinos darbuotojų ir 8 proc. studentų (jie niekada anksčiau nebuvo pastebėję kokių nors simptomų). Ir, beje, dažnas iš jų gali per kraują užkrėsti kitus asmenis.
Nuo hepatito B turi būti skiepijami ir kitų profesijų žmonės, kurie kontaktuoja su žmonių organizmo skysčiais. Tai gaisrininkai, kuriems gali tekti nešti apdegusius žmones iš gaisro, policininkai, kuriems įvairių nelaimių metu gali tekti kontaktuoti su krauju, įkalinimo įstaigų darbuotojai. Rizikos grupėms taip pat priklauso homoseksualistai, narkomanai. Beje, hepatito B virusu galima užsikrėsti lygiai tokiais pat keliais kaip ir ŽIV, bet hepatito B virusas yra daug piktesnis ir jo sukeltos pasekmės daug grėsmingesnės (t.y. nuo jo kasmet miršta kur kas daugiau žmonių nei nuo AIDS).
Suaugusiems žmonėms sezono metu reikia skiepytis nuo gripo. Tai virusinė liga, galinti sąlygoti staigią mirtį. Praėjusiais metais nuo gripo Kaune mirė du žmonės - jauna moteris ir mažas vaikutis. Liga prasidėjo gripu, vėliau komplikavosi. Jeigu jie būtų pasiskiepiję nuo gripo, tikrai nebūtų mirę. Pasiskiepijus liga dažniausiai apsiriboja nosiaryklės uždegimu, kelias dienas galimas ir subfebrilus karščiavimas, bet mirties tikrai pavyks išvengti. Gripo vakcinos patikimumas yra pats mažiausias iš visų mano žinomų vakcinų: jis siekia 80-89 proc. Tai reiškia, jog iš 100 pasiskiepijusių žmonių gripu gali susirgti 11-20. Tačiau vakcinacijos nauda pasaulyje neabejojama ir kiekvienais metais sukūrus naują vakciną nuo tuo metu cirkuliuojančio viruso net susidaro pasiskiepyti norinčių žmonių eilės. Ypač naudinga pasiskiepyti vyresniems nei 65 metų amžiaus žmonėms, taip pat sergantiems įvairiomis lėtinėmis ligomis (pvz., cukriniu diabetu, tuberkulioze, inkstų, kraujo ligomis), vaikams ir tiems, kuriems tenka daug bendrauti su žmonėmis (t.y. jų rizika užsikrėsti yra didelė).
Prieš penkerius metus buvęs difterijos protrūkis Lietuvoje, o ypač Baltarusijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Latvijoje, rodo, jog negalima pamiršti ir šios ligos. Žmogaus imuninės sistemos atmintis išsenka ir todėl dabartiniai keturiasdešimtmečiai penkiasdešimtmečiai, jeigu buvo paskiepyti tik vaikystėje, nėra atsparūs šiai ligai. Papildomas skiepų nuo difterijos dozes reikia skirti kas 10 metų.
Kadangi poliomielito atvejų labai sumažėjo, jau pradėta svarstyti apie galimybę nustoti skiepyti nuo šios ligos. Paprastai suaugusieji nuo poliomielito nevakcinuojami, išskyrus tuos asmenis, kurie vyksta į šalis, kur poliomielitu tebesergama.

Labai norėčiau priminti apie vakciną nuo pneumokokinės infekcijos. Į ją įeina 23 labiausiai paplitusių pneumokokų antigenai. Pati vakcina visiškai nekenksminga žmogui, nes į jos sudėtį neįeina sveiki ligos sukėlėjai. Ji duoda labai daug naudos žmonėms, kurie dažnai serga įvairiomis pūlinėmis infekcijomis: pneumonijomis, viršutinių kvėpavimo takų, ausų uždegimais. Tiesiog būtina pasiskiepyti vyresniems nei 65 metų žmonėms ar sergantiems gretutinėmis (tarp jų ir onkologinėmis) ligomis, nes tokių žmonių atsparumas infekcijoms yra labai sumažėjęs. Šią vakciną ypač rekomenduočiau žmonėms, kurie yra ruošiami planinėms operacijoms ir ypač organų transplantacijoms. Tokiu atveju jie turi būti skiepijami ne vėliau kaip vieną mėnesį prieš operaciją, mažiau sudėtingais atvejais - prieš dvi savaites, bet, pabrėžiu, ne prieš dieną. Nes suleidus antigeną antikūnai pasigamina tik per dvi savaites, o asmenims, kurių imunitetas susilpnėjęs, ir vėliau. Vakcina padės išvengti pooperacinių pūlinių komplikacijų (pneumonijos, pūlinių pjūvio srityje), kurios gana dažnai pasitaiko pooperaciniu laikotarpiu ir net gali tapti mirties priežastimi. Ši vakcina ilgalaikė, pakartotinai reikia skiepytis tik kas 5 metai.
Pati raudonukė nėra labai pavojinga, ja sergantys greitai sveiksta. Pats didžiausias pavojus būna tuomet, kai užsikrečia nėščia moteris, nes raudonukės virusas pasižymi labai stipriu teratogeniniu (apsigimimus sukeliančiu) poveikiu vaisiui. Jeigu užsikrečiama pirmais trimis nėštumo mėnesiais, liga gali baigtis vaisiaus mirtimi. Infektologai ir akušeriai - ginekologai tokiu atveju net rekomenduoja nėštumą nutraukti, nes pilnaverčio žmogaus jau negalima tikėtis. Jeigu moteris užsikrečia trečiąjį nėštumo trimestrą, praktiškai visos vaisiaus sistemos jau būna susiformavusios ir didesnių apsigimimų nepasitaiko, bet tokiems kūdikiams metus laiko su šlapimu ir išmatomis išsiskiria raudonukės virusas, todėl gali užsikrėsti aplinkiniai. Moterys, kurios planuoja nėštumą, turėtų išsitirti antikūnus, veikiančius raudonukės virusą, ir jeigu jų titras pakankamas (pvz., jei buvo sirgusi vaikystėje ar yra skiepyta), skiepytis nereikia. Jeigu antikūnų nerandama arba jų yra tik vienas balas, tokios moters organizmo atsparumas raudonukei nepakankamas ir reikia papildomai pasiskiepyti viena ar dviem vakcinos dozėm su trijų mėnesių pertrauka. Nuo paskutinių skiepų iki planuojamo nėštumo turi praeiti ne mažiau kaip 3 mėn. Ypač rekomenduočiau pasiskiepyti jaunoms vaisingo amžiaus moterims, dirbančioms su mažais vaikais: gydytojoms, medicinos seselėms, darželių auklėtojoms, nes būtent vaikai dažniausiai serga raudonuke ir todėl šios moterys nėštumo metu yra mažiausiai apsaugotos nuo užsikrėtimo.
Norėčiau pakalbėti apie vakciną nuo erkinio encefalito. Aišku, epidemiologinė situacija dar nėra tokia, kad kiltų grėsmė, jog erkės išnaikins lietuvių tautą, bet sergamumas erkiniu encefalitu Lietuvoje nemažėja. Jis nėra labai didelis, siekia 700 atvejų per metus, ir šių metų duomenys rodo, kad sergamumas mažesnis tikrai nebus. Šią problemą pradėjo spręsti Centrinės Europos šalys maždaug prieš 20 metų, kai ten sergamumas erkiniu encefalitu buvo toks kaip pas mus. Buvo sukurta labai efektyvi inaktyvinta vakcina. Tai reiškia, jog žmogui suleidžiami erkinio encefalito viruso lavonėliai. Todėl žmogui ji yra visiškai saugi ir pati ligos sukelti jokiu būdu negali. Šiuo metu, pvz., Austrijoje yra paskiepyta daugiau nei 80 proc. visų gyventojų ir ten pasitaiko tik pavieniai erkinio encefalito atvejai. Paprastai suserga naujai atvažiavę į šią šalį. Yra aprašyta tik du atvejai, kai žmonės buvo pasiskiepiję, bet erkiniu encefalitu susirgo. Tai buvo senyvo amžiaus žmonės (apie 80 metų), sergantys onkologinėmis ligomis. Matyt, jų imuninė sistema buvo visai išsekusi ir praktiškai nebežinojo, kaip į ką reaguoti. O šiaip vakcinos efektyvumas yra 98 proc., t.y. didžiausias iš man žinomų. Kadangi lietuviai vis tik yra gamtos mylėtojai, mėgsta grybauti ir uogauti, pasiskiepyti reikėtų. Tiesa, ne kiekvienas žmogus suserga erkiniu encefalitu net jeigu jam įsisiurbė encefalito virusu užkrėsta erkė. Viskas priklauso nuo to, kokia šiuo metu yra jo imuninės sistemos būklė. Bet, deja, ji mums apie tai jokiais ženklais nepraneša.
[klausimas]Kiek vakcinų vienu metu žmogui galima suleisti?[/klausimas]
Suaugusiam žmogui tą pačią dieną galima suleisti iki 8 vakcinų. Antikūnų gamyba bus pilnavertė ir vyks lygiagrečiai. Tačiau labai svarbu išlaikyti vadinamąją indukcinę fazę, t.y. kitas 3 savaites - jokių papildomų skiepų. Jeigu mes paskiepysim papildoma vakcina indukcinės fazės metu (per 3 savaites po pirmosios vakcinos), anksčiau suleistos vakcinos antikūnų gamyba nebevyks, nes organizmas gauna naują informaciją ir pradeda gaminti naujus antikūnus, veikiančius kitos infekcijos sukėlėjus.
[klausimas]Kada žmogaus negalima skiepyti?[/klausimas]
Kontraindikacijų sąrašas yra labai sutrumpėjęs. Nevakcinuojami karščiuojantys žmonės, taip pat jeigu jie yra jautrūs kokiai nors sudedamajai vakcinos daliai. Jeigu žmogui buvo leistas donorinis imunoglobulinas ar serumas, vakcinuoti galima tik po 3 mėnesių. Tik tada susiformuos pilnavertė reakcija į vakciną.
[klausimas]Ar galima skiepytis nėščioms?[/klausimas]
Jei vakciną sudaro inaktyvintas ar suskaldytas į daleles sukėlėjas, visose instrukcijose rašoma, kad galima, tačiau yra nedidelis prierašas, jog poveikis nėštumui nėra ištirtas. Manau, kad prieš pastojant ir nėštumo metu vakcinų reikėtų vengti.
[klausimas]Ar dažnai pasitaiko šalutiniai skiepų poveikiai?[/klausimas]
Gali pasitaikyti nedidelis paraudimas, sukietėjimas, skausmingumas vakcinos suleidimo vietoje, taip pat karščiavimas iki 37.3oC. Tai yra normalu. Jeigu temperatūra pakyla daugiau nei 38oC ir vietinė reakcija - sutinimas, infiltratas - yra išplitę nuo vieno sąnario iki kito ar ištinka anafilaksinis šokas - tai jau yra vakcinacijos komplikacijos. Noriu pasidžiaugti, kad pas mus tokių komplikacijų nepasitaikė.
[klausimas]Ar visose gydymo įstaigose galima skiepytis?[/klausimas]
Galima skiepytis tose įstaigose, kurioms leista dirbti imunoprofilaktinį darbą ir gydytojai turi specialius sertifikatus.
[klausimas]Kiek tokių įstaigų yra Kaune?[/klausimas]
Man sunku tiksliai pasakyti, nes laikas bėga, bet žinau, kad tokius sertifikatus turi gydytojai, dirbantys Dainavos vaikų poliklinikoje, Kalniečių poliklinikoje, Centro poliklinikoje ir Kauno apskrities infekcinės ligoninės diagnostikos ir profilaktikos centre (Giedraičių gatvėje). Kiekvienam suaugusiam žmogui pasiskiepijus išduodamas tarptautinis vakcinacijos pasas.
[klausimas]Kalbant apie skiepų efektyvumą dažnai sakoma: “išlaikyta šalčio grandinė”. Ką tai reiškia?[/klausimas]
Vakcinos, serumai, imunoglobulinai - tai biologiniai preparatai. Kad jie išliktų efektyvūs, būtina saugoti ir transportuoti tam tikroje temperatūroje: +2o +8o. Tai ir vadinama šalčio grandine. Neišlaikius šalčio grandinės, vakcinų efektyvumas labai sumažėja. Pvz., encefalito vakciną palaikius apie 20 min. ant saulės apšviestos palangės, efektyvumas sumažėja beveik iki nulio. Todėl Lietuvoje yra atsisakyta labdarinių vakcinų, nes paprastai jas transportuojant šalčio grandinė yra pažeidžiama.
[klausimas]Prisimenu žmogų, kuris atėjo pasiskiepyti ne tiek norėdamas išvengti infekcijos, kiek dėl to, kad po vakcinavimo jam labai sumažėja sąnarių skausmai. Kaip tai galima paaiškinti ir ar tai yra indikacija skiepytis?[/klausimas]
Tokių žmonių yra ne vienas. Sergant įvairiomis autoagresinėmis (tarp jų ir sąnarių) ligomis organizme gaminami antikūnai, veikiantys nuosavas ląsteles, ir jos ardomos. Tokį žmogų paskiepijus, imuninė sistema pradeda gaminti antikūnus, veikiančius tam tikrų infekcijų sukėlėjus, todėl sumažėja autoagresinių antikūnų gamyba ir žmogus pasijunta geriau, sumažėja skausmai. Tokiu būdu nušaunami du zuikiai: ir apsisaugoma nuo infekcinės ligos, ir susilpnėja neinfekcinės ligos simptomai.
Pastaruoju metu atsirado naujovių ir skiepijant vaikus: šiek tiek pasipildė pagrindinis skiepų kalendorius.
Taip. Nuo 1998 m. balandžio 1 d. į vaikų skiepijimo bazinį kalendorių įtraukta vakcina nuo hepatito B. Tai reiškia, jog po šios datos gimę vaikai bus nemokamai skiepijami nuo hepatito B - ligos, pažeidžiančios kepenis, sukeliančios lėtinį uždegimą, dažnai pasibaigiančios kepenų ciroze ar kepenų vėžiu.
[klausimas]Ką norėtumėte palinkėti skaitytojams?[/klausimas]
Medicina orientuojasi į profilaktiką. Kiekvienas turime būti sąmoningas ir skiepytis. Ne tik todėl, kad patys nesusirgtume, bet ir todėl, kad neužkrėstume kitų.