Tiesa apie kontracepciją. Ar tikrai ją žinome?

Kontracepcijos priemonės – dažnai ir plačiai aptariama tema, tačiau Lietuvoje kontracepcijos pasirinkimas vis dar apipintas mediciniškai nepagrįstais mitais ir baimėmis. Todėl ir neseniai buvo parengta ir išleista Kontracepcijos metodika, skirta gydytojams akušeriams ginekologams, šeimos gydytojams, akušerėms ir slaugytojoms. Su vienu šios metodikos autorių – VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro gydytoju ginekologu dr. Vytautu Klimu (Metodiką taip pat rengė LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojai – doc. Eglė Bartusevičienė ir Heraldas Stankevičius) kalbamės apie kontracepcijos priemonių teikiamas galimybes išvengti neplanuoto nėštumo ir kitus aktualius, su šia tematika susijusius klausimus.  

Kontracepcijos vieta ir svarba šiuolaikinės moters gyvenime? Kokia jos esmė?

Kontracepcijos esmė – išvengti neplanuoto nėštumo, reguliuoti pastojimo laiką (ir tarpus tarp jų) bei nėštumų skaičių. Planuojamas nėštumas yra naudingesnis tiek moteriai, tiek visuomenei. Iš anksto planuodama nėštumą, moteris gali ne tik atsakingiau susitvarkyti savo gyvenimą, baigti mokslus, bet ir pasiruošti motinystei, išvengti nėštumo tada, kai yra tam tikri sveikatos sutrikimai. Dažniausiai neplanuoti nėštumai būna susiję su žemesniu būsimosios mamos išsilavinimu, blogesne socialine padėtimi – būtent šie dalykai visuomenėje vertinami nepalankiai ir neigiamai veikia jos gerovę. Neplanuoti nėštumai yra tam tikra rizika ir naujagimio sveikatai. Jeigu moteris nėra visiškai sveika arba prieš pastodama ir nėštumo pradžioje nevartojo folio rūgšties, kuri sumažina nervinio vamzdelio apsigimimų riziką, situacija išlieka rizikinga. Nors apsigimimų nėra labai daug – 4–5 tūkstančiui gimdymų, bet kadangi jie yra sunkūs ir vaikas visam gyvenimui tampa neįgalus, labai svarbu kaip įmanoma sumažinti šią riziką. Folio rūgšties vartojimas bent mėnesį iki pastojant ir pirmus 3 nėštumo mėnesius tą riziką sumažina nuo 50 iki 70 (ir daugiau) proc. Kodėl svarbi kontracepcija? Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) savo rekomendacijose nurodo, kad dėl su nėštumu susijusių priežasčių miršta maždaug 600 tūkst. moterų. Tai reiškia, kad tos moterys pastojo arba per anksti, arba per vėlai, arba geriau būtų galėjusios nėštumą atidėti. Jeigu jos būtų naudojusios efektyvią kontracepciją ir išvengusios nėštumo, dalis tų moterų būtų likusios gyvos. 

Pagal kokius principus ir kaip grupuojamos kontracepcijos priemonės? Kokios jos yra?   

Yra nemažai kontracepcijos priemonių grupavimo sistemų. Pirmiausia jos skirstomos pagal efektyvumą: zz Labai efektyvi kontracepcija, kai ją taikant iš 1000 moterų pastoja tik 2–5. Tai chirurginiai kontracepcijos metodai. Taip pat šiai priemonių grupei priskiriama ilgalaikė grįžtamoji hormoninė kontracepcija. zz Efektyvi kontracepcija, kai iš 100 moterų, vartojančių kontraceptines priemones, pastoja 5–6, daugiausia iki 8 moterų. Šiai grupei priklauso visa hormoninė kontracepcija – tabletės, pleistrai, į makštį dedami žiedai. zz Mažiau efektyvi kontracepcija, kai per metus pastoja 25– 20 proc. ją naudojančių moterų (iš 100 – 20–30 moterų). Tai įvairūs prezervatyvai, nutrauktas lytinis aktas, metodai, kai skaičiuojamos vaisingos dienos. zz Antroji grupė kontraceptinių priemonių – pagal kontracepcijos metodą: hormoninė, gimdinė, chirurginė (sterilizacija), barjerinė... 

Kaip apibrėžtumėte kontracepcijos pritaikymo galimybes moterims atsižvelgiant į jų amžiaus tarpsnius? 

Paprastai amžius koreguoja skirtingą lytinių santykių dažnį. Jeigu ankstyvame arba vėlyvame amžiuje moteris neturi nuolatinio partnerio, t. y. lytiniai santykiai gali būti reti – 2–3 kartai per metus ar 2 kartai per mėnesį, jai tiktų mažiau efektyvūs kontracepcijos metodai. Kitas dalykas – nuo amžiaus labai priklauso galimybė pastoti. Kuo jaunesnė moteris, tuo didesnė rizika pastoti. Pavyzdžiui, 18 metų merginos rizika pastoti nuo vienų lytinių santykių yra ženkliai didesnė nei, tarkim, 32 metų ar juo labiau – 42 metų moters. Vadinasi, jaunoms merginoms, gyvenančioms aktyvų lytinį gyvenimą, labiau tiktų efektyvi kontracepcija. Kitas dalykas – kontracepcijos efektyvumas priklauso nuo vartotojų įgudimo. Sakysim, prezervatyvas būtų visai nebloga kontracepcijos priemonė. Kadangi juos naudoja vaikinai, jie nėra labai motyvuoti ir nelabai įgudę (netinkamai, nesėkmingai panaudoti) vartotojai, todėl tokiais atvejais prezervatyvas nėra efektyvi kontracepcijos priemonė. Kadangi dauguma jaunų merginų yra labai vaisingos, pasikliauti vien prezervatyvu, kaip patikima ir vienintele apsaugos nuo neplanuoto nėštumo priemone, negalima. Kita vertus, net ir vartodamos tabletes jaunos merginos dažnai daro klaidas – užmiršta išgerti laiku, praleidžia, daro pertraukas ir dėl to labai stipriai rizikuoja pastoti. Todėl jos galėtų sėkmingai naudotis ilgalaikiais grįžtamaisiais kontracepcijos metodais (turinčios reguliarius lytinius santykius), kuriems priklauso gimdinės priemonės, hormoniniai implantai, hormoninės spiralės. Jos yra skirtos jaunoms merginoms, o jų partneriai – vaikinai kartu naudoti dar ir prezervatyvą, kad sumažintų lytiniu keliu plintančių ligų, kurios šioje amžiaus grupėje gana dažnos, riziką. 

Tad kada reikia pradėti naudoti kontracepciją? 

Kontracepciją reikia pradėti vartoti tada, kai yra rizika neplanuotai pastoti. Pagal 2015 metų statistiką (2016 m. duomenys bus paskelbti netrukus), penkiolikmetės ir jaunesnės merginos Lietuvoje pagimdė 33 kūdikius. Prieš kurį laiką VUL Santaros klinikose gimdė 14 metų mergaitė. Be abejonės, tai tragedija ir pačiai merginai, ir jos šeimai, ir bloga naujiena visuomenei. Nėra gerai, kai vaikai gimdo vaikus... Šios itin jaunos mamytės gyvenimas, net jeigu ji ištekės, greičiausiai bus komplikuotas, nes paprastai tokios santuokos nebūna stabilios ir neretai baigiasi skyrybomis. Jeigu ši mergina būtų naudojusi hormoninę kontracepciją, jos patiriama rizika būtų daug kartų mažesnė nei ta, kurią jai sukėlė nėštumas ir gimdymas. Maždaug prieš 15 metų stažavausi Švedijoje. Kurį laiką teko dirbti pirminės sveikatos priežiūros grandyje su ginekologu. Atsimenu, kai atėjusi labai inteligentiška keturiolikmetė mergina, pareiškusi, jog ketina pradėti lytinį gyvenimą, paprašė supažindinti su efektyvia kontracepcija. Ji atėjo tik dėl to, kad sirgo opiniu kolitu ir norėjo paprašyti gydytojo parinkti būtent jos sveikatos būklei tinkamą kontracepcijos priemonę. Toks požiūris į kontracepciją susiformavo ne savaime, o mokykloje vykdant ilgametę visuomenės sveikatos mokymo programą. Švedijos mokyklose šiuolaikinis lytinis auklėjimas įtvirtintas įstatymu, todėl natūralu, kad šioje šalyje keturiolikmetės pas medikus ateina pasitarti dėl kontracepcijos, o mūsų 14 metų mergaitės atvyksta gimdyti... Su amžiumi keičiasi ir moters sveikata. Deja, dažniausiai ji silpnėja, vystosi tam tikros ligos, tarp jų ir lėtinės, gali padidėti kraujospūdis, nustatomi ateroskleroziniai pakitimai kraujagyslėse, todėl, atsižvelgiant į visa tai, atitinkamai parenkama ir kontracepcija. Dažniausiai moteriai siūloma naudotis kontracepcijos priemonėmis su minimaliu estrogenų kiekiu arba visai be estrogenų, arba gimdinės priemonės, ypač spiralės su hormonais. Lietuvoje kol kas dar neįteisinta, tačiau pasaulyje taikoma ir chirurginė kontracepcija (vyrams perrišami sėkliniai latakai, moterims – kiaušintakiai). 

Skubios, trumpalaikės ir ilgalaikės kontracepcijos priemonės... Kuo jos ypatingos ir kuo skiriasi? 

Lietuvoje prieinamos trys skubios kontracepcijos rūšys. Pirmoji – tabletės su levonorgestreliu (1,5 mg), kurią reikia išgerti kaip galima greičiau po lytinių santykių, bet ne vėliau kaip po 72 val. Kuo anksčiau ji išgeriama, tuo geresnis apsaugantis poveikis. Tabletę išgėrus per pirmą parą apsaugos nuo nepageidaujamo nėštumo efektyvumas siekia 95 proc., per 48 val. – apie 75 proc. o per 3 paras – 57 proc. Antroji – tabletė su ulipristaliu (30 mg), kurią galima išgerti per 5 paras po lytinių santykių. Ji garantuoja daugiau nei 90 proc. apsaugos patikimumą. Trečioji priemonė, kuri naudojama retokai, bet taip pat yra efektyvi, tai per pirmas 5 paras po lytinių santykių į gimdą įdėta gimdinė spiralė su variu. Jos patikimumas – taip pat daugiau nei 90 proc. Šios priemonės pasižymi tuo, kad neturi kontraindikacijų, jokio neigiamo poveikio moters sveikatai. Na, nebent spiralė, kuri gali sukelti infekcijos riziką. Šias kontracepcijos priemones galima vartoti ir naudoti praktiškai be apribojimų, bet tik vieną kartą per ciklą, daugiausia – 2 kartus. Kitaip neveikia ir nuo nepageidaujamo nėštumo neapsaugo. Trumpalaikei arba, kitaip tariant, – kasdien naudojamai ir vartojamai kontracepcijai priskiriami prezervatyvai, spermicidai (dar vadinama barjerinėmis priemonėmis) ir hormoninė kontracepcija (hormoninės tabletės, hormoniniai ant odos klijuojami pleistrai, į makštį dedami hormoniniai žiedai). Ilgalaikės kontracepcijos priemonės – 3 metams po oda įvedamas implantas, kuris prieinamas ir Lietuvoje, bei į gimdą dedamos priemonės – spiralės su variu arba su hormonais (novonorgestreliu). 

Į ką atsižvelgiama parenkant moteriai kontracepcijos priemones? Ar jas gali rekomenduoti ir šeimos gydytojai – ne vien ginekologai? Kiek svarbus gydytojo vaidmuo pasirenkant kontraceptines priemones? 

Visame pasaulyje priimta, kad kontracepciją rekomenduoja arba skiria pirminės sveikatos apsaugos grandies specialistai. Tai paprasčiau, nei kreiptis į ginekologą, pas kurį neretai susidaro pacienčių eilės... Tie šeimos gydytojai, kurie galbūt stokoja patirties, visada gali pasitarti su ginekologais, su kuriais paprastai dirba vienoje komandoje. Pastarieji visada padės parinkti pacientei geriausiai tinkamas kontracepcijos priemones. Pasaulio sveikatos organizacijoje bei kitose medikų organizacijose vyksta diskusija, kuria siekiama išsiaiškinti, kas sukelia didesnę riziką sveikatai: ar tai, kad moteris, nelaukdama gydytojo rekomendacijos, pati pasirinks kurią nors kontracepcijos priemonę, ar gyvens lytinį gyvenimą be apsisaugojimo priemonių ir neplanuotai pastos? Tiesa, daugelyje šalių hormoninė kontracepcija be recepto neparduodama, todėl ir reikia kreiptis į gydytoją, kuris profesionaliai patars, kokia priemonė tinkamiausia. 

Kaip turi elgtis moteris, jeigu pasiūlyta priemonė sukelia šalutinius reiškinius? 

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad didelei daliai lieknų arba rūkančių moterų reikalingas tam tikras laikotarpis prisitaikyti prie kontracepcijos, ypač hormoninės. Tas laikotarpis gali būti gana ilgas – iki 4 mėnesių. Šiuo periodu galimi nesavalaikiai kraujavimai, tepliojimai, krūtų tempimai, nuotaikų svyravimai. Tai įrodymas, kad organizmas prisitaiko prie kontracepcijos priemonių. Beje, visa tai galima vertinti kaip nedidelę kainą už tą naudą sveikatai, kurią suteikia hormoninė kontracepcija (be efektyvios apsaugos nuo neplanuoto nėštumo, bent du kartus sumažina gimdos bei kiaušidžių vėžio riziką). 

Kaip klasifikuojamas kontracepcijos priemonių tinkamumas? Koks yra naudos ir rizikos santykis? 

PSO kontracepcijos tinkamumą skiria į 4 grupes:

-metodas tinka be jokių apribojimų;

- metodas tinka, bet yra susijęs su tam tikra rizika, nors neplanuoto nėštumo keliama rizika sveikatai yra didesnė nei kontracepcijos priemonės;

- kontracepcijos rizika dar didesnė, bet priemonės tinka, jeigu negalima panaudoti jokio kito apsisaugojimo metodo;

- absoliučios kontraindikacijos naudoti kontracepciją; tai priklauso nuo sveikatos būklės, moters amžiaus ir t. t. Visada reikia išsiaiškinti, kokia kontracepcijos priemonė geriausiai tinka konkrečiai moteriai. Jeigu ji serga kokia nors su kraujo krešėjimu susijusia liga ar yra pažeistos kraujagyslės, pirmos grupės kontracepcija moteriai netiks. 

Kuo pasižymi šiuolaikinė kontracepcija? 

Didelė kontracepcijos įvairovė suteikia galimybę kiekvienai moteriai kvalifikuotai parinkti pakankamai efektyvias ir saugias apsisaugojimo priemones. Prieš 80 metų atsiradusi kontracepcija nuolat buvo tobulinama. Kadangi kontraceptinės hormoninės priemonės yra ypatingi medikamentai, skirti masiniam vartojimui sveikoms moterims, jiems keliami dideli saugumo reikalavimai. Dėl to atliekami labai nuodugnūs klinikiniai tyrimai, kuriuose dalyvauja didelės moterų kohortos, registruojami šių priemonių šalutiniai poveikiai. Kadangi tokie dalykai sukelia didelį atgarsį visuomenėje, jiems daug dėmesio skiria žiniasklaida. Toks padidėjęs dėmesys ir savotiška kontrolė teigiamai veikia kontracepcijos vystymąsi. Tarpusavyje konkuruodamos, farmacijos kompanijos stengiasi sukurti geresnį produktą, kurį vartotojai vertintų. Kadangi sukurti vieną medicinos produktą kainuoja 1 mlrd. JAV dolerių, dirbama tikrai labai atsakingai. Kontracepcija yra ne maistas, o vaistas. Moterys vartoja ją ne dėl to, kad siūlo farmacijos kompanijos, o siekdamos išvengti nepageidaujamo nėštumo. Be šiuolaikinės kontracepcijos tai padaryti sunkiai įmanoma.

Kalbėjosi R. Pečeliūnienė

Farmacija ir laikas, Nr.5, 2017m.