){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Dabar vyresnio amžiaus būsimų motinų daugiau. Moterys pirmiausia siekia įgyti aukštąjį išsilavinimą, kopti karjeros laiptais. Išsivysčiusiose šalyse tai tampa problema. Danijoje pirmą kartą gimdančių moterų amžiaus vidurkis apie 29–30 metai, Lietuvoje apie 27 metus (prieš 10–15 metų buvo apie 24) ir turi tendenciją didėti.
Jei moteris jau kelis kartus gimdžiusi ir po to vyresniame amžiuje dar ir pagranduko susilaukia – viskas gerai. Problema, kai atidėliojamas pirmasis gimdymas.
Pirmą kartą vyresniame amžiuje (ta riba, kaip minėta, laikykime 35 metus) gimdančioms moterims dažniau pasitaiko gimdymo jėgų silpnumas, ir gimdymo procesas gali strigti, dėl to jos dažniau operuojamos.
Pats vyresnis amžius savaime nėra kažkas, kas turėtų gąsdinti. Bet metams bėgant visos lėtinės ligos dažniausiai progresuoja ir todėl blogina nėštumo bei gimdymo prognozę.
Kraštutinis to pavyzdys – cukrinis diabetas. Jei moteris nuo vaikystės serga cukriniu diabetu, kiekvienais metais jos organizme vyksta pokyčiai, ypač kraujagyslėse. Kuo anksčiau ji gimdo, tuo trumpesnė ligos trukmė, tuo tie pokyčiai mažesni. Jei nėštumas atidėliojamas vyresniam amžiui, liga gali būti labai progresavusi, ir nėštumas gali būti pavojingas ne tik sveikatai, bet ir gyvybei.
Kitos ligos gal ne tiek progresuoja, tačiau sergant lėtine liga būklė negerėja, o tai turi įtakos ir nėštumui.
Vyresniame amžiuje moterys dažniau serga hipertonine liga, dažniau turi antsvorio, dėl to nėštumo metu kyla problemų.
Pavyzdžiui, sergančiosioms arterine hipertenzija didesnė įvairių embolinių komplikacijų tikimybė. (Beje, vyresniame amžiuje kojų venos ir savaime gali daugiau plėstis.) Jeigu venose susidaro krešulių, jie vėliau gali atitrūkti, nukeliauti per širdį į plaučių arterijas, užkimšti jas, taip atsiranda pavojinga plaučių embolija. Šių komplikacijų būna gana retai, bet metams bėgant tikimybė didėja.
Kaip ir tikimybė, kad moters gimdoje atsiras gerybinių auglių (miomų) – 35-metėms jų pasitaiko kur kas daugiau nei 20-metėms. Dėl jų gali pasireikšti įvairių problemų – didesnė kraujavimų tikimybė ir nėštumo metu, ir po gimdymo, miomos gali sudaryti kliūtį vaisiui užimti normalią padėtį gimdoje. Pavyzdžiui, dėl to, kad vaisius guli skersai, gali nutekėti vandenys, iškristi virkštelė ir pan. Jei mazgai didesni, ypač jei jie žemesnėse gimdos dalyse, moteris negali gimdyti natūraliais takais. Dėl minėtų priežasčių dažniau tenka atlikti cezario pjūvį.
Tokios yra bendrosios nėštumo vyresniame amžiuje problemos. Vien dėl jų būtų galima net nekalbėti apie gimdymo pavojingumą – moterys tiesiog turi būti tinkamai prižiūrimos ir greičiausiai normaliai pagimdys. Mano praktikoje vyriausia pirmą kartą gimdanti moteris buvo 46 metų, ir viskas praėjo be jokių problemų, taip, lyg ji būtų 20-metė.
Blogiausia yra tai, kad vyresniame amžiuje labai padidėja chromosominių (paveldimų) ligų tikimybė.
18–20 metei tikimybė pagimdyti Dauno liga (tai pati dažniausia iš visų trisomijų) sergantį kūdikį yra beveik 1 iš 2000, 35-erių metų moteriai ši tikimybė maždaug 1 iš 220, 45 metų moteriai – 1 iš 30.
Kaip viskas vyksta? Kai iš paprastos ląstelės gaminasi lytinė ląstelė – kiaušiąlastė, vyksta skilimai, ir jų metu kažkodėl neatsiskiria chromosoma. Todėl kiaušialąstė turi dvi tas pačias chromosomas (šiaip turėtų turėti visų po vieną). Kai ji susilieja su vyriškąja ląstele, chromosomų pasidaro 3. Dažniausias variantas, kai yra trys 21-osios chromosomos – tai Dauno liga. Ji pasaulyje labiausiai žinoma todėl, kad iš visų kitų chromosominių liga yra pati švelniausia. Daugeliu kitų atvejų vaisius žūsta, ir moteris patiria persileidimą. Dauno ligos atveju pažeidimas pats mažiausias, todėl gana daug vaisių moterys išnešioja ir pagimdo. Sergantieji Dauno liga dažniausiai gyvena kelis ar keliolika, kartais net iki 50 metų. Jų protinis atsilikimas gana didelis, gali būti įvairaus laipsnio. Dažnai būna labai neatsparūs įvairioms ligoms.
Kitos ligos – tai 18 trisomija (trys 18-tos chromosomos) – Edvardso sindromas, 13-tos chromosomos trisomija – Patau sindromas. Šitie kūdikiai retai kada išnešiojami iki pabaigos ir dažniausiai, jei ir gimsta, žūsta per pirmąsias savaites ar metus.
Šie apsigimimai kur kas yra retesni. Jei kūdikio Dauno ligos tikimybė visoms moterims vidutiniškai 1 iš 950, tai Edvardso sindromo – maždaug 1 iš 10 000 – 20 000.
Yra tyrimo metodų – biocheminių, ultragarsinių ir histologinių (genetinių), kurie leidžia nustatyti vaisiaus apsigimimus.
Pradžioje reiktų patikrinti ultragarsu – juo maždaug tarp 11 ir 13 nėštumo savaitės galima pasižiūrėti, ar nėra skysčių sankaupos vaisiaus sprando srityje. Jei yra, moteris tikrai patenka į didesnės rizikos grupę ir ją reiktų tirti toliau. Tokioms moterims atlikus biocheminius tyrimus, invaziniam tyrimui atlikti jos atrenkamos dar tiksliau.
Jei šie tyrimai rodo, jog moteriai padidėjusi kūdikio apsigimimo rizika, dar atliekamas invazinis tyrimas.
Patekusiai į rizikos grupę moteriai pasiūloma atlikti invazinį tyrimą. Jei tai atliekama pačioje nėštumo pradžioje, paimama dalis choriono (iš jo vėliau formuojasi placenta) ir tiriamos chromosomos. Jei nėštumas jau 16–18 savaičių, imamas ne choriono gabaliukas, o vaisiaus vandenys – punktuojant pro pilvo sieną. Iš jų imama leukocitų, auginamos ląstelės ir tiriamos jų chromosomos.
Jei genetinį tyrimą reikia daryti vėlesniu nėštumo periodu, trečiąjį nėštumo trimestrą, kraujo galima imti tiesiai iš virkštelės ir ištirti chromosomas.
Šiuo atveju tyrimas užtrunka 3–4 dienas, kai imami vaisiaus vandenys – maždaug 3 savaites.
Kaip minėta, moterims, kurioms 35 m. ir daugiau, tikimybė pagimdyti vaiką, sergantį Dauno liga, maždaug 10 kartų didesnė nei 25-metėms, bet moterys iki 35 metų pagimdo 2/3 visų sergančiųjų Dauno liga (dėl to, kad gimdančių šiuo laikotarpiu daugiau nei vyresniame amžiuje). Tad natūraliai kyla klausimas, ar nereiktų visuotinės patikros. Daugelyje Vakarų šalių ji atliekama. JAV, Didžiojoje Britanijoje ir daugelyje kitų išsivysčiusių šalių visos nėščios moterys, vyresnės nei 35-erių (Nyderlanduose šis amžius – 36 metai, Prancūzijoje – 38-eri), laikomos priklausančios padidėjusios rizikos grupei ir tiriamos itin išsamiai. Pirmojo nėštumo trimestro pabaigoje atliekami du tyrimai. Vienas – tiriama ultragarsu, ar nėra skysčio sankaupų vaisiaus sprando srityje, ir antra, atliekamas biocheminis tyrimas. Pagal jų duomenis sprendžiama, ar reikia atlikti invazinį tyrimą. Jis atliekamas, kai apsigimimo tikimybė yra didesnė kaip 1:200.
Reikia nepamiršti, kad genetiniai tyrimai yra invaziniai ir gali turėti komplikacijų. Pavyzdžiui, imant dalį choriono, persileidimo tikimybė siekia iki 2 proc., imant vaisiaus vandenų – maždaug 1 proc. Tad prieš juos atliekant būtinai reikia pasverti jų naudą ir riziką. Pagaliau tai yra pačios moters pasirinkimas.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauPagal anksčiau egzistavusią balų sistemą (dabar ji nebenaudojama) buvo laikoma, kad moteris yra „pavėlavusi pirmakartė“, jei ji pirmą kartą gimdo vyresnė nei 30 metų. Pasaulyje ta riba, kada laikoma, kad pirmasis gimdymas šiek tiek vėluoja, yra 35 metai. Tai daugmaž visuotinai priimta riba. Optimaliu gimdymo amžiumi laikoma 20–29 metai....
Skaityti daugiauMoterys menopauze tradiciškai vadina visą laikotarpį, kuris prasideda pradėjus trikti mėnesinių ciklui ir atsiradus su tuo susijusiems savijautos pokyčiams. Medicinoje šis laikotarpis vadinamas menopauzine pereiga, klimakteriniu laikotarpiu arba klimaksu. Taigi klimaksas – tai pereinamasis laikotarpis nuo moters lytinio brandumo pabaigos iki senatvės pradžios, apimantis ciklo sutrikimų pradžią, menopauzę ir pomenopauzę. Ir nors žinoma, kad klimaksas yra natūralus gyvenimo etapas, jo laukimas ir su tuo susiję organizmo pokyčiai neretai sukelia nerimo. Atsakyti į visus moterims rūpimus klausimus sutiko LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja dr. Eglė Tvarijonavičienė....
Skaityti daugiauVaisingumas – didžiausia žmogui skirta dovana, tik reikia ja išmintingai naudotis. Vyrai tampa vaisingi nuo paauglystės ir tokie gali likti iki gilios senatvės. Kitaip su moterų vaisingumu: moteris yra vaisinga trumpą gyvenimo dalį. Mokėjimas apskaičiuoti vaisingas dienas aktualus tiek planuojančioms nėštumą, tiek bandančioms jo išvengti. Vis dėlto pastaruoju metu vis daugiau žmonių linksta prie natūraliosios medicinos, nesusijusios su cheminių preparatų vartojimu. Šeimos planavimo srityje – tai vaisingumo pažinimu pagrįsti natūralaus šeimos planavimo metodai, kurie tampa alternatyva aloterapinei ir invazinei medicinai. Reikėtų paminėti, jog nei vienas egzistuojantis kontracepcijos būdas nėra idealus ir 100 proc. patikimas. Straipsnio tikslas – supažindinti su natūralia kontracepcija ir vaisingų dienų apskaičiavimo metodais....
Skaityti daugiauCezario pjūvis – alternatyva natūraliam gimdymui. Tai puiki galimybė ateiti kūdikiui į šį pasaulį tuomet, kai gimimas natūraliu būdu neįmanomas. Tiesa, yra duomenų, bylojančių, kad kai kurios išlepintos ar gimdymo bijančios moterys gimdymą cezario pjūvio būdu neoficialiai pasirenka pačios. Skaitykite toliau ir sužinosite atsakymus į aktualiausius klausimus šia tema....
Skaityti daugiauMėnesinės yra natūraliai nuo lytinių hormonų priklausantis ciklinis reiškinys. Kartais jis pasikeičia organizmą veikiant tam tikriems išoriniams ir vidiniams reiškiniams ar požymiams. Pavyzdžiui, kartais nutinka taip, kad išvykstate į turistinę kelionę ar į kitą šalį ir mėnesinės arba vėluoja, arba prasideda anksčiau. Kodėl taip yra? Ar tai normalu? Ar galima kaip nors to išvengti?...
Skaityti daugiauMenstruacijų metu moteriai ypač svarbu jaustis patogiai. Nuo pasirinktų higienos priemonių gali priklausyti ne tik fizinė ar psichologinė savijauta, bet ir sveikata, mat netinkamos ar neteisingai naudojamos priemonės gali sukelti net ligas. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauKontraceptinėms tabletėms sukako 45 metai. Pirmųjų tablečių sudėtyje buvo labai didelis hormonų kiekis, net 150 mg estrogenų. Dabar galima įsigyti net kelių kartų ir ypač mažai hormonų turinčių kontraceptinių tablečių. Tereikia išsirinkti tinkamiausias. Norint tai padaryti, moterims kyla įvairių klausimų apie jų vartojimą ir poveikį. Atsakome į kai kuriuos dažniausius iš jų....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę