Kodėl moterys kartais nenori mylėtis?

Nuo ko priklauso seksualumas?

Medikams sudėtinga vienu sakiniu apibrėžti sąvoką „seksualumas“. Viena vertus, tai gebėjimas pritraukti priešingos lyties žvilgsnį, kita vertus, laisvas, nesukaustytas elgesys lovoje ir noras mylėtis.
Žmogaus libido, arba lytinis potraukis, moksline prasme – tai lytinė vara, geismas ir visa tai, kas charakterizuoja asmenį kaip seksualią būtybę. Libido yra viena iš žmogaus seksualumo sudedamųjų dalių. Iš esmės seksualumas neturėtų būti primityviai suprantamas vien tik kaip noras lytiškai santykiauti. Nepaisant daugybės Z. Froido, I. Pavlovo ir kitų žymių mokslininkų tyrinėjimų, vis dar nėra galutinai aišku, kaip vertinti žmogaus seksualumą, libido, kaip jis keičiasi žmogaus gyvenime.
Yra keli svarbūs aspektai, kurie nulemia moters seksualumą. Pirmasis – tai auklėjimas. Gali skambėti keistai, tačiau būtent vaikystėje ima formuotis moters seksualumas. Tėvų auklėjimas palieka pėdsakus kiekvienos moters seksualumo formavimesi. Puiku, kai maža mergaitė mato darną tarp tėvų. Jei artumas šeimoje nėra gėdingas, vaiko galvoje jis taip pat nustoja būti gėdingas. Tačiau kartais, atrodo, visai mažos nesėkmės gali stipriai paveikti augančio vaiko psichiką.
„Negerai, kai vaikas užklumpa tėvus lytinio akto metu. Jeigu mama aikčioja ir skleidžia garsus, vaikui sunku suprasti, kas vyksta. Galbūt tėtis skriaudžia mamą? Tas pamatymas, ko neturėtum matyti, ir nežinojimas, ką tai reiškia, be abejo, traumuoja vaiko psichiką. Čia tik viena auklėjimo klaida. Tėvai gali pasistengti, kad taip nenutiktų. Kitas dalykas, paliekantis stiprų pėdsaką žmogaus asmenybės formavimesi, – tai smurtas. Jei mergaitė mato smurtaujantį tėvą ir jeigu dar nejaučia tėvo meilės, ji ima jo nekęsti. Augant tokiai mergaitei formuojasi suvokimas, kad vyras – tai visų nesėkmių garantas. Prisirišimas prie mamos, meilė tik mamai gali tapti padidėjusios traukos tai pačiai lyčiai priežastimi. Išbalansuota hormonų sistema gali tik sustiprinti šią trauką. Tačiau jeigu moters sveika hormoninė sistema, ją trauks vyrai, o ne moterys,“ – sakė gydytojas seksopatologas Mindaugas Buragas.
Psichologiniai veiksniai daro įtaką seksualumui visais moters gyvenimo periodais. Jų atradimas ir suvokimas sudėtingas procesas, kartais prireikia ir specialistų pagalbos. Ne mažiau svarbus seksualumo garantas – teisinga lytinio gyvenimo patirtis. Teisinga – tai tokia, kurią malonu prisiminti, kuri nesukelia neigiamų asociacijų ir nepalieka gilių žaizdų.
Geras hormonų sistemos funkcionavimas yra pagrindas, ant kurio laikosi išorinis grožis, vidinė sveikata ir gera psichinė būklė. Tam tikrų hormonų perteklius ar trūkumas gali nulemti ir figūros pokyčius, formuoti agresyvesnį moters charakterį ar, atvirkščiai, nuolankesnį. Ieškant prarasto ar neatrasto seksualumo priežasčių, verta užsukti pas endokrinologą.

Kodėl moteris nenori mylėtis?

Remiantis literatūra, nenorą mylėtis daugiausiai lemia psichologinės priežastys, jos sudaro apie 80–90 proc. Neretai tos priežastys būna gana individualios, tačiau egzistuoja ir keletas daugeliui tuo besiskundžiančių moterų būdingų priežasčių. Pavyzdžiui, artumo baimė. Suartėti, vadinasi, atsiduoti, pasitikėti tuo žmogumi. Dažnai moteris tokių savo jausmų net nesuvokia ir tokios pasąmoninės baimės nulemia tai, kad ji vengia lytinių santykių.
„Būna ir taip, kad moteris dėl kažkokių priežasčių nenori santykių, o vyras pavadina ją „frigidiška“, morališkai spaudžia. Žinoma, ji sutiks mylėtis, tačiau tai darys be noro, nepatirs jokio pasitenkinimo. Ir tai savo ruožtu kels dar didesnį nusivylimą vyru. Jausmą, kad negali kalbėtis, nors nori, bet bijai; kalbi, bet jis negirdi, ir ratas užsidaro,“ – sako psichiatrė Vaida Medišauskaitė.
Nenoras mylėtis susijęs su tam tikru pykčiu, agresija. Tačiau jokiu būdu negalima kaltinti moters, kad tą ji daro sąmoningai. Aišku, sunku ginčytis, kad nėra moterų, kurios tuo manipuliuoja. „Ryte tu buvai bjaurus, tai aš tau vakare atkeršysiu”. Bet moteris, kuri pati jaučia potraukį, negalės ilgai išbūti „karo stovyje“, anksčiau ar vėliau ji ims bendrauti su vyru.
Kitas atvejis, kai moteris pasąmoningai pyksta ant vyro. Gal už anksčiau patirtą nuoskaudą. Dabar lyg ir viskas išsisprendę, susitaikyta, šeimoje apie tai nebekalbama, bet ji nenori mylėtis. „Pas mane atėjusi moteris nuoširdžiai prisipažino, kad ji nesuvokia, kodėl nenori mylėtis su vyru, nors santykiai lyg ir idealūs. Galiausiai mes išsiaiškinome, kad praeityje buvo vyro neištikimybė, kuri, pasirodo, nėra taip lengvai pamirštama,“ – gydytoja prisiminė atvejį iš asmeninės praktikos.

 

Užaugus prezervatyvas išmetamas

Šimtmečiais žmonės stengiasi suderinti du dalykus – mėgavimąsi seksu ir galimybę nepastoti bei apsisaugoti nuo lytiškai plintančių ligų. Šiuo metu galima rinktis dviejų rūšių apsisaugojimo priemones – barjerines ir hormonines.
Iš barjerinių priemonių populiariausias visame pasaulyje yra prezervatyvas. Jis buvo sukurtas prieš keletą šimtų metų, nors aistringi prezervatyvų gerbėjai teigia, kad dar senovės Egipte buvo priemonių, kurias galima vadinti šiuolaikinių prezervatyvų proproproseneliais.
Šimtmečiais formavosi ir dvi barikadų pusės. Vieni sako, kad mylėtis su prezervatyvu – tai panašu į ledų valgymą per stiklą; kad prezervatyvai sugriauna visą lytinio akto spontaniškumą; kad jie nusmunka, suplyšta ir t.t. Pagrindinis oponentų argumentas – tai saugu ir patikima. O lytinį aktą prezervatyvo uždėjimas gali tik paįvairinti ir suteikti jam tam tikro pikantiškumo. Santūrūs prezervatyvų gerbėjai japonai gamina juos šiek tiek mažesnius nei europiečių ir dėkingai linksi.
Pasak gydytojos akušerės ginekologės, med. dr. Žanetos Kasilovskienės, barjerinės kontracepcijos priemonėmis naudojasi nemažai lietuvių. Jos kabinete lankosi moterys, kurios taip saugosi daugybę metų ir nekalba apie neigiamą šių priemonių poveikį jų seksualumui. „Dažniausiai pastebiu tokią tendenciją, prezervatyvai naudojami jaunesniame amžiuje, kai egzistuoja partnerių kaita. Kai partneris tampa nuolatiniu, moterys linkusius pasirinkti hormoninius kontraceptikus. Tos, kurioms negalima vartoti hormoninių kontraceptikų, lieka ištikimos prezervatyvams,” – sakė med. dr. Žaneta Kasilovskienė.
„Moters libido veikia daugybė veiksnių, ir kontracepcijos metodas tėra vienas iš daugelio. Labai svarbus, bet toli gražu ne pagrindinis. Hormoninė kontracepcija nuo pat jos atsiradimo prieš 50 metų kėlė ir tebekelia daug klausimų, yra daug prieštaringų nuomonių. Tikrai įrodyta moksliškai, kad hormoninė kontracepcija yra saugi ir labai patikima. Tačiau visada bus moterų, kurioms ji netiks ar nepatiks, arba nebus priimtina dėl moralinių ar religinių nuostatų. Ir nieko čia blogo nėra. Visuomet yra galimybė rinktis,” – sako gydytoja akušerė-ginekologė Vilma Vasjanova.
 

Kontraceptinės tabletės: už ir prieš

Kontraceptinės tabletės veikia hormoninį moters balansą. Jos iš dalies užblokuoja kiaušidžių veiklą, todėl gali būti skiriamos ir gydomuoju, ir apsisaugojimo tikslais. Pagal tai, kokiu tikslu jos skiriamos, atitinkama bus jų sudėtis ir vartojimo ritmas. Pasak gydytojos akušerės ginekologės Žanetos Kasilovskienės, kai formuojasi funkcinės cistos, kai yra policistinės kiaušidės, kai yra krūtų skausmingumas, kartais net migrenos priepuoliai – visais atvejais rekomenduojama skirti kontraceptines tabletes.
„Hormoninė kontracepcija yra viena iš patikimos kontracepcijos rūšių. Patikima kontracepcija atpalaiduoja moterį, suteikia jai galimybę be baimės mylėtis su mylimu žmogumi, patirti gyvenimo pilnatvę. Baimė pastoti be kontracepcijos ar naudojant mažai patikimas kontracepcijos priemones trukdo moteriai patirti laimę,“ – teigia gydytojas psichoterapeutas seksopatologas Viktoras Šapurovas.
Pasak V. Šapurovo, retai, bet atsitinka, kad sumažėja hormonines tabletes vartojančių moterų seksualumas. Jos ne taip nori mylėtis ar iš viso apie tai prisimena tik tada, kai vyras paklausia. „Jei taip atsitiko, nelaukiant verta keisti tabletes į kitą kontracepcijos priemonę, pavyzdžiui, spiralę,“ – patarė gydytojas.
Jo praktikoje buvo porų, kurioms iškilo tokio pobūdžio moters šaltumo problema. Gydytojas sako, kad šiuolaikiniai žmonės nebijo kalbėtis apie intymiausias problemas, jie ieško pagalbos. „Pakeitus kontraceptines tabletes į kitą kontracepcijos rūšį, naudojantis afrodiziakais, gerinant poros psichologinį klimatą, galima pažadinti ir sugrąžinti atšalusį moters seksualumą. Pirmiausia reikia susirūpinti seksualinio pasitenkinimo kokybe, ieškoti sekso įvairovės su nuolatiniu partneriu. Abiejų partnerių veikla turi būti nukreipta į moters pasitenkinimą. Gal teks keisti, gerinti glamones, naujai rinktis sueities pozas... Kai kurios moterys, vartojančios hormonus, patiria seksualumo sumažėjimą ir dėl kitų priežasčių, labiau psichologinio pobūdžio, pavyzdžiui, seksualinio potraukio orientacija į vaikų gimdymą, priekaištai vyrui dėl būtinumo vartoti kontracepciją ir kt. Sudėtingesnius dalykus pavyksta išsiaiškinti tik su specialistu,“ – patarė specialistas.
Gydytoja akušerė-ginekologė Vilma Vasjanova teigia, kad hormoninė kontracepcija turi ryšį su libido. Anot jos, kai kurios moterys pastebėjo, kad hormoninė kontracepcija neigiamai veikia lytinį potraukį, slopina norą turėti lytinių santykių. Tačiau pastebėta, kad tokį poveikį sukelia ne visi hormoniniai kontraceptikai. „Labiau libido slopina geriamosios kontraceptinės tabletės, kurių sudėtyje esantis progestinas veikia antiandrogeniškai. Kitaip tariant, slopina neigiamą testosterono pertekliaus sukeltą kūno plaukuotumą ir aknę, veido bėrimus. O testosteronas yra vienas iš tų hormonų, kuris tiesiogiai didina libido. Vadinasi, moterims, kurioms ir taip yra mažas testosterono ir kitų vyriškų hormonų kiekis, hormoniniai kontraceptikai gali slopinti lytinį potraukį. Toms, kurios jų per daug, tai niekaip neatsilieps. Jei moteris skundžiasi, kad hormoniniai kontraceptikai sumažino lytinį potraukį, tuomet reikia keisti kitos sudėties hormoniniu kontraceptiku. Gera išeitis yra pleistras arba žiedas,“ – rekomendavo ginekologė.
 

Gal mylėtis be apsisaugojimo priemonių?..

Gydytojas seksopatologas Mindaugas Buragas teigė, kad moters baimė pastoti stipriai veikia jos seksualumą. Atima iš moters normalų orgazmo pajautimą. „Kontraceptinių priemonių pasirinkimas yra didelis, tačiau ne visi randa tai, kas tiktų abiem. Mano nuomone, nesudėtinga rasti būdų patenkinti vienas kitą neišliejant sėklos į makštį. Tai ir poza 69, ir sėklos išsiveržimas ant veido, ant kūno, oralinis, analinis seksas. Variantų yra daug, tereikia pasirinkti tinkamiausią abiem partneriams,” – sakė gydytojas M. Buragas.
Tamsa suteikia drąsos, tačiau paslepia degančias moters akis ir jos kūną. Indų „Kamasutros“ pozų neįmanoma atlikti tamsoje, nebent tai darysite 125-ąjį kartą. Beje, tokia pozų įvairovė buvo sugalvota, aprašyta ir nupiešta tam, kad būtų patenkintas vyro poreikis matyti. Kiekvienos pozos metu jis mato savo moterį iš skirtingų pusių, jis mato jos kūno daleles, mato ją visą, kartais tik užuodžia ar jaučia. Taip pat ir moteris. Kiekviena poza suteikia jai progą matyti savo mylimąjį. Ir nepamirškite! Parodyti save. Kas gali būti maloniau save mylinčiai ir mylimai moteriai.
Med. dr. Žanetos Kasilovskienės nuomone, tik nuo vyro priklauso, ar jis sugebės pažadinti moteryje aistrą. Reta moteris jaučia stiprų poreikį mylėtis, daugeliui reikia preliudijos, sujaudinimo, vadinamojo „dirgiklio“. „Partnerio vaidmuo yra labai svarbus. Kontraceptikai yra tik viena medalio pusė. Jie gali varžyti ar suteikti moteriai laisvės jausmą. Tačiau jei nebus vyro, kuris uždegs jos širdį, kuris pakels iki dangaus, kuriam esant šalia, jausite milijono drugelių sparnelių virpėjimą, jei to nebus, nebus ir pasitenkinimo. Svarbiausia, mylėti partnerį ir būti jo mylima,“ – įsitikinusi gydytoja Ž. Kasilovskienė.