){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Didysis momenėlis ne visiems vaikams vienodai užsidaro. Tai labai individualu, ir jokios normos nėra. Ankstyvas momenėlio užsidarymas rodo, kad momenėlis buvo mažas. Vėliau užsidaro momenėlis tiems vaikams, kuriems jis būna ypač didelis. Vitaminas D kaulėjimui turi reikšmės, tačiau su momenėlio didumu neturi nieko bendra. Normaliai jis turi užsidaryti iki 1,5–2 metų. Tačiau, neatsižvelgiant į momenėlio dydį ir jo ankstyvą užsidarymą, vitamino D duoti reikia. Šiuo atveju dėl reikiamos vitamino D dozės reiktų konsultuotis su gydytoju. Ankstyvas momenėlio užsidarymas neturi įtakos vaiko vystymuisi. Momenėlio pulsavimo nereiktų baiminantis, tai visiškai normalus reiškinys.
Išsipūtęs momenėlis kelia įtarimą, kad gaminasi per daug smegenų skysčio. Jei vaikas liūdnas, be priežasties verkia, būtinai kreipkitės į savo gydytoją, prireikus gausite reikiamų specialistų konsultacijas. Kūdikiui gali būti reikalinga okulisto ir vaikų neurologo konsultacija. Tikslinga būtų atlikti ir galvos smegenų echoskopiją. Echoskopija – tai ultragarsinis tyrimas, ir jokio „spinduliavimo“, kaip dažnai baiminasi mamytės, vaikas negauna.
Gilus momenėlio įdubimas rodo, kad vaiko organizme trūksta skysčių, todėl patariama dažniau girdyti arbatėles, vandenį.
Neišnešiotiems vaikučiams šiek tiek vėluoja kaulėjimo procesas. Svarbiausia, kad, atlikus echoskopinį galvos smegenų tyrimą, nebūtų nustatyta pakitimų. Kai vėluoja kaulėjimas, svarbu ir vaiko maitinimas. Jei mama maitina pati, viskas gerai, jei pieno mišiniu, – reikėtų rinktis karvės pieno baltymais pagamintus mišinius, o ne sojos mišinius. Be to, mamytės neturėtų permaitinti vaikučio vaisiais ar vaisių tyrelėmis. Perdozuojant vaisių tyrelių, slopinamas kalcio pasisavinimas.
Profilaktinę vitamino D dozę reikia vartoti iki 1, 5 metų, o paskui iki 3 metų galima duoti tik tamsiuoju sezonu, kai mažai saulės. Vitaminas D2 – aliejinis, jame yra 1400VV vitamino D viename laše, vitaminas D3 – vandeninis – 500 VV viename laše. Pagal naujausias rekomendacijas, vitamino D rachito profilaktikai reikia vartoti po 1000 VV per parą. Taigi, jei vartojate vandeninį vitamino D tirpalą, per parą reikės 2 lašiukų. Iki 1, 5 metukų vaikui tokias vitamino D dozes reikia vartoti nuolat. Kai kurie pediatrai vasarą rekomenduoja jas sumažinti ar nutraukti iš viso, bet, kadangi Lietuva nėra labai saulėtoje klimato juostoje, patarimas būtų toliau tęsti tokias pačias dozes iki 1,5 metų, o iki 3 metų galite mažinti dozes pavasario–vasaros sezonu. Svarbiausia ne tai, koks vitaminas D (aliejinis ar vandeninis), bet kad, vartojant jų atitinkamomis dozėmis būtų užtikrinta rachito profilaktika.
Vitaminą D reikia lašinti tiesiai į burnytę. Jokiu būdu nereikia lašinti į pieną ir girdyti iš buteliuko, nes bus labai netiksli dozė. Dideles vienkartines vitamino D dozes rekomenduojama sugirdyti kūdikiams iš probleminių šeimų, kai medikai nėra tikri, kad tėvai girdys vitaminą reguliariai. Geriausiai pasisavinamas geriamasis vitaminas D, nes tai yra natūralus jo patekimo į organizmą būdas. Leisti vitaminų reiktų tuo atveju, kai dėl įvairių ligų iš virškinamojo trakto jie nepasisavinami.
Grynas vitaminas D alergijos nesukelia, bet pagalbinės medžiagos, tokios kaip kvapai, skonį gerinančios medžiagos, alergiją gali sukelti. Rekomenduojama pažiūrėti ant pakuotės, kur turi būti surašytos visos preparato sudedamosios dalys.
Perdozavus vitamino D pasireiškia pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai. Ilgesnį laiką vartojant labai dideles vitamino D dozes, pasireiškia galvos skausmai, gali išsivystyti ūminio nefrito, meningito simptomai, didėja Ca koncentracija kraujyje ir šlapime; jis pradeda kauptis kraujagyslėse, ragenoje, širdies raumenyje, inkstų kanalėliuose, antkaulyje. Gali sutrikti šių organų fiziologinės funkcijos. Apsinuodijus vaikui vitaminu D, reikia duoti gerti daug skysčių, vengti Ca turinčio maisto. Taigi, mamytės, geriau jo neperdozuoti.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauŽinia apie nėštumą visada pakeičia tiek nėščiosios, tiek artimiausių jos žmonių gyvenimą, ir nors, kaip teigia gydytojai, – tai normali fiziologinė būsena, su kuria reikia susitaikyti, moteris dažniausiai tampa daug atsargesnė ir dėmesingesnė savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Juk dabar ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už naujo žmogaus gyvenimą. Tad kokios gi tos pagrindinės gairės, kurių nėštumo metu turėtų laikytis kiekviena būsimoji mama? Konsultuoja gydytoja ginekologė Eugenija ABRAITIENĖ. ...
Skaityti daugiauPagal anksčiau egzistavusią balų sistemą (dabar ji nebenaudojama) buvo laikoma, kad moteris yra „pavėlavusi pirmakartė“, jei ji pirmą kartą gimdo vyresnė nei 30 metų. Pasaulyje ta riba, kada laikoma, kad pirmasis gimdymas šiek tiek vėluoja, yra 35 metai. Tai daugmaž visuotinai priimta riba. Optimaliu gimdymo amžiumi laikoma 20–29 metai....
Skaityti daugiauMoterys menopauze tradiciškai vadina visą laikotarpį, kuris prasideda pradėjus trikti mėnesinių ciklui ir atsiradus su tuo susijusiems savijautos pokyčiams. Medicinoje šis laikotarpis vadinamas menopauzine pereiga, klimakteriniu laikotarpiu arba klimaksu. Taigi klimaksas – tai pereinamasis laikotarpis nuo moters lytinio brandumo pabaigos iki senatvės pradžios, apimantis ciklo sutrikimų pradžią, menopauzę ir pomenopauzę. Ir nors žinoma, kad klimaksas yra natūralus gyvenimo etapas, jo laukimas ir su tuo susiję organizmo pokyčiai neretai sukelia nerimo. Atsakyti į visus moterims rūpimus klausimus sutiko LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja dr. Eglė Tvarijonavičienė....
Skaityti daugiauVaisingumas – didžiausia žmogui skirta dovana, tik reikia ja išmintingai naudotis. Vyrai tampa vaisingi nuo paauglystės ir tokie gali likti iki gilios senatvės. Kitaip su moterų vaisingumu: moteris yra vaisinga trumpą gyvenimo dalį. Mokėjimas apskaičiuoti vaisingas dienas aktualus tiek planuojančioms nėštumą, tiek bandančioms jo išvengti. Vis dėlto pastaruoju metu vis daugiau žmonių linksta prie natūraliosios medicinos, nesusijusios su cheminių preparatų vartojimu. Šeimos planavimo srityje – tai vaisingumo pažinimu pagrįsti natūralaus šeimos planavimo metodai, kurie tampa alternatyva aloterapinei ir invazinei medicinai. Reikėtų paminėti, jog nei vienas egzistuojantis kontracepcijos būdas nėra idealus ir 100 proc. patikimas. Straipsnio tikslas – supažindinti su natūralia kontracepcija ir vaisingų dienų apskaičiavimo metodais....
Skaityti daugiauCezario pjūvis – alternatyva natūraliam gimdymui. Tai puiki galimybė ateiti kūdikiui į šį pasaulį tuomet, kai gimimas natūraliu būdu neįmanomas. Tiesa, yra duomenų, bylojančių, kad kai kurios išlepintos ar gimdymo bijančios moterys gimdymą cezario pjūvio būdu neoficialiai pasirenka pačios. Skaitykite toliau ir sužinosite atsakymus į aktualiausius klausimus šia tema....
Skaityti daugiauMėnesinės yra natūraliai nuo lytinių hormonų priklausantis ciklinis reiškinys. Kartais jis pasikeičia organizmą veikiant tam tikriems išoriniams ir vidiniams reiškiniams ar požymiams. Pavyzdžiui, kartais nutinka taip, kad išvykstate į turistinę kelionę ar į kitą šalį ir mėnesinės arba vėluoja, arba prasideda anksčiau. Kodėl taip yra? Ar tai normalu? Ar galima kaip nors to išvengti?...
Skaityti daugiauMenstruacijų metu moteriai ypač svarbu jaustis patogiai. Nuo pasirinktų higienos priemonių gali priklausyti ne tik fizinė ar psichologinė savijauta, bet ir sveikata, mat netinkamos ar neteisingai naudojamos priemonės gali sukelti net ligas. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauKontraceptinėms tabletėms sukako 45 metai. Pirmųjų tablečių sudėtyje buvo labai didelis hormonų kiekis, net 150 mg estrogenų. Dabar galima įsigyti net kelių kartų ir ypač mažai hormonų turinčių kontraceptinių tablečių. Tereikia išsirinkti tinkamiausias. Norint tai padaryti, moterims kyla įvairių klausimų apie jų vartojimą ir poveikį. Atsakome į kai kuriuos dažniausius iš jų....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę