Dešimt metų, praleistų įvairaus pobūdžio mokymuose, ir farmacijos studijas tuomečiame Kauno medicinos universitete baigusi Indra pasijuto tarsi kitu žmogumi, tapo visai kitos srities specialiste, kitos profesijos atstove. Ar to ji ir siekė? „Taip!“ – tvirtai patikina „transformacijos mokytoja“ šiandien prisistatanti vilnietė ir paaiškina, kodėl: „Mane natūraliai gyvenimas nešė ten, kur atnešė. Visada norėjau įdomios, aktyvios veiklos, siekiau kūrybinės ir minčių laisvės. Jokie suvaržymai, reikalavimai, paliepimai manęs neveikė, todėl viskas vyko natūraliai...“
Miela Indra, gyvenote, augote ir mokyklą baigėte Lietuvos sostinėje, o studijas pasirinkote Kaune. Pradėkime nuo tradicinio klausimo – ar galėtumėte įvardyti priežastį, lėmusią jūsų pasirinkimą studijuoti farmaciją?
Taip, esu kilusi iš Vilniaus, čia ir užaugau. Mokiausi Vilniaus tiksliųjų, gamtos ir technikos mokslų licėjuje, viskas puikiai sekėsi. Apie farmacininko profesiją pradėjau mąstyti dirbdama vasarą pas mamą vaistinėje.
Puoselėjau idėją viską išsiaiškinti iki molekulės lygio, sužinoti viską, kaip yra iš tikrųjų, o farmacijos studijos man tada pasirodė kaip labai geras būdas su šiais dalykais susipažinti, viską sužinoti iš esmės.
Jei šiandien atstovaujate ne farmacijos specialistų bendruomenei, akivaizdu, kad pasirinkimas nuvylė...
Farmacijos studijas Kauno medicinos universitete sėkmingai baigiau 2003 metais. Pirmoji mano darbovietė buvo viena Vilniaus vaistinių. Ką čia slėpti – darbas joje man nepatiko, todėl nieko nelaukusi išėjau kitur. Įsidarbinau farmacijos kompanijoje.
Galbūt nepatiko pertekliniai, su farmacininko etika prasilenkiantys reikalavimai, keliami vaistinės darbuotojui – farmacijos specialistui? Gal vargino darbas su klientais, kai nuolat privalai būti susikaupęs, tikslus ir dėmesingas, bei baimė suklysti? O gal, kaip daugumą jaunų specialistų, nuvylė gaunamas atlyginimas?
Nenorėčiau įvardyti kurios nors priežasties. Tiesiog taip nutiko, kad mane natūraliai gyvenimas nešė ten, kur atnešė. Visada norėjau daug ir įdomios veiklos, siekiau kūrybinės ir minčių laisvės. Jokie suvaržymai, reikalavimai, paliepimai manęs neveikė, todėl viskas ir įvyko, kaip minėjau, natūraliai. Dabar jaučiuosi esanti visiškoje savo kūrybos laisvėje!
Tada papasakokite, koks buvo kelias į dabartinę veiklą – esate pristatoma kaip Gyvenimo mokytoja, mokymų vadybininkė… Ar užteko trumpalaikių kursų, kad pasiektumėte esamą lygį, ar prireikė ilgiau trukusių, intensyvių, papildomų studijų?
Gyvenimo mokytoja (juokiasi)? Gal nedrįsčiau savęs taip vadinti – kolegos mane turbūt taip įvardija (juokiasi). Aš linkusi save pristatyti kiek kitaip – esu transformacijos, susivokimo mokytoja, padedanti žmonėms pasikeisti, „nebesukti“ senų programų, išlipti iš voverės rato, tapti visapusiškai atsakingiems už savo gyvenimą. Esu mokytoja, kuri padeda nukeliauti į savo esmę ir ten atrasti savo „stuburą“, kartu ir visus kitus atsakymus į kylančius klausimus. Įvairaus pobūdžio mokymuose mokiausi apie dešimt metų.
Kur sėmėtės žinių, patirties, kuria dabar dalijatės su kitais?
Mūsų aplinka yra labai dinamiška, todėl mokymasis neatsiejamas nuo kasdienybės. Netobulėdami, nesimokydami liekame ne toje pačioje vietoje, o judame atgal. Todėl, norėdami kilti aukštyn, turime lyg tuo eskalatoriumi bėgti aukštyn, mokytis kur kas efektyviau nei kiti. Beje, norint išmokti, nepakanka žinoti ar išgirsti puikią paskaitą. Mokymasis efektyvus tik tada, kai po jo pagerėja darbo rezultatai. Tam reikalingi nauji įgūdžiai, žinios ir teisingos nuostatos.
Kas yra jūsų mokiniai? Ko jų mokote? Kaip sekasi tą daryti? Ar tai išties tas darbas, į kurį einate su didžiuliu noru ir ugnele?
Vedu individualias sesijas žmonėms, kurie nori save geriau suprasti, pažinti, kurie išgyvena emocines krizes, didelius pokyčius gyvenime. Man atrodo, darau tai kaip tik įmanoma efektyvesniu būdu, kitaip tariant, „nelopau“ žmonių, o padedu jiems kuo greičiau atrasti asmeninį vidinį vadovą. Nuostabus jausmas būti sau mokytoju, mama, drauge, gyventi autentišką gyvenimą. Bent jau man toks būdas labiausiai padėjo greitai prieiti prie esmės, atrasti tikrąsias tiesas. Man toks būdas – kaip telekomunikacijoje atsiradusi naujiena touch screen (jutiklinis ekranas), tai čia naujiena – psichologijos moksle. Kviečiu išbandyti!
Kuo dabartinė jūsų veikla, turbūt galima pasakyti – dabartinė profesija – gimininga jūsų jaunystės pasirinkimui – vaistininko profesijai? O gal rastumėte daugiau skirtumų nei tapatumų?
Manau, kad viskas prasideda mūsų mintyse, mūsų požiūryje, kurie generuoja atitinkamas emocijas. Keičiant mąstymą, keičiasi ir fizinė būklė. Savo metodais išsigydžiau nugaros, šono skausmus ir kitus fizinius skausmus, t. y. be jokių vaistų ir ypatingų mankštų, jogų, tik didinant suvokimą apie save, atliekant emocinio kūno valymą ir gyvybinės energijos didinimą. Pradėjau visiškai kitaip elgtis su savo kūnu, kitaip vaikščioti, pradėjau iš tikrųjų rūpintis savimi. Ir ta rūpinimosi sąvoka gerokai pasikeitė pakeitus mąstymą...
Išsigydėte be vaistų?
Vaistai, mano požiūriu, kartais atlieka didelę meškos paslaugą. Gal ir reikia kritiniu atveju vaistų, bet daugeliu atvejų jų vartojimas yra kaip ir alkoholizmas: blogai jaučiuosi, tai išgersiu vynelio... Bet tokiu atveju žmogus nieko neišsprendžia, o tik bėga nuo situacijų, nuo savo emocijų, minčių. Jis save tiesiog „užglušina“, kad nejaustų, negalvotų, kad niekas gyvenime nesikeistų, kad neišmestų iš darbo, kad nepaliktų mylimasis, kad nenusisuktų draugė... Ir mes šypsomės vieni kitiems, nors realiai jau tiek būna pykčio prisikaupę, kad norėtųsi fiziškai ką nors tam žmogui padaryti. Ir čia prasideda menas, kaip išsakyti nuomonę; kaip parodyti savo tvirtybę, jėgą, kaip išdrįsti paviešinti savo jausmus, mintis; kaip kitą išgirsti, suprasti; kaip atleisti sau, kitiems.
Ar tai, kuo dabar užsiimate, jus tenkina? O gal kur nors giliai pasąmonėje bent kartkartėmis sukirba minčių grįžti į farmaciją, kad ir į tą pačią vaistinę?
Dabar man nėra taip svarbu, KĄ daryti, svarbiau yra KAIP ir su KUO daryti. Svarbu gyvenimo kokybė apskritai. O kokybė man yra rūpinimasis savo emocinebūsena, fizine savijauta ir su meile atliekamas kiekvienas darbas. Šiuo metu darau labai daug įvairių dalykų, ir visi tie darbai man yra mieli.
Daug bendraujate su žmonėmis. Kokia jūsų nuomonė apie šiandienos visuomenę: ko piliečiams šiandien galbūt trūksta? Kas juos kelia aukštyn, o kas, atvirkščiai, labiausiai žlugdo, kenkia? Ko žmonėse pasigendate – gal to paties žmogiškumo, paprasto, nuoširdaus bendravimo, savitarpio supratimo ir pagalbos?
Į šį ilgą klausimą galėčiau atsakyti labai trumpai – žmonėms šiandien labiausiai trūksta emocinės švaros... O jei paanalizuotume plačiau, tai, mano nuomone, šiandien žmonėms stinga susivokimo – kodėl elgiasi taip, kaip elgiasi; jaučiasi taip, kaip jaučiasi; mąsto taip, kaip mąsto. Paradoksas, bet žmonės savęs nemato, nepažįsta, nejaučia savo kūno, nesupranta savo pojūčių. Žmonėms labai trūksta adekvatumo, savipratos, atsivėrimo. Daugelis labai daug ko nepasako ir dar blogiau – neišgirsta, kas sakoma jiems. Ir tai dažniausiai vyksta iš baimės... Iš baimės, ką apie mane pagalvos, kas bus – gal mane atstums, nesupras... Labai daug dalykų vyksta iš baimės. Atsikračius baimių, ateina visai kitokie sprendimai, kitos veiklos, atsiranda gyvenime visai kiti žmonės! Užsidega tikra esybės ugnis, ir žmogus pradeda gyventi savo gyvenimą, be baimės.
Jums tai pavyko?
Taip, mano gyvenimas pasikeitė iš esmės, dabar gyvenu visai kitaip. Išoriškai gal atrodo, kad niekas nepasikeitė, bet viduje yra įvykusi didžiulė transformacija. Man dabar daug įdomiau matyti gyvenimą kitomis akimis, labiau save jausti, suprasti. Tiesiog dabar yra kur kas daugiau laisvės. Nebijau būti viena, neįvertinta, nesuprasta, nes man svarbiausia – ką aš pati apie save galvoju. Jaučiuosi kūrėja, galinti daryti, ką tik nori, kurti savo gyvenimą.
O ką pasakytumėte apie pastarojo meto „madą“ – besaikį vartotojiškumą, turto, jėgos, galios viršenybę... O gal tokie siekiai yra sveikintini? Juk, kaip sakoma, ne piniguose laimė, o jų kiekyje?
Gal šiais laikais neverta didžiuotis savo neturtu, kukliomis svajonėmis, bet stengtis, kad ir per kitų galvas, pasiekti ir gauti kuo daugiau? Antai net bažnyčia vaikosi turtų – kuo aš kvailesnis...
Viską, ką gyvenime gavau per kovą, jėgą, – praradau. Visur, kur konkuravau, – pralaimėjau. Visur, kur norėjau gauti sau, – negavau. Daugiausia, ką galime gauti iš situacijų, tai pagarbą, draugystę, supratimą, požiūrį. Kitų vertybių iš tikrųjų nelabai ir yra... Daiktų reikia, bet jie yra daugiau kaip pasekmės iš pamatinių dalykų. Ir nuostabu, kai pasekmės nuostabios! Kodėl gi ne! Gražu gražūs namai, mašinos, drabužiai, bet tai laimės neatneša. Laimę atneša vidinė harmonija, kasdienė veikla; tai, kokius santykius kuriame, ką darome su pinigais, kur juos leidžiame... Manau, kad žmogui reikia visko – ir vidinio, ir išorinio grožio.
Esate išskirtinė asmenybė. Gal turite ir išskirtinių pomėgių, potraukių?
Labai mėgstu pabūti viena, su savo mintimis, emocijomis, „išmesti pyktį“, susidėlioti naują požiūrį ir galiausiai panirti į visišką tylą, nirvaną su savimi. Moku patirti tokią būseną, kai į viską žiūrint atrodo kaip pirmą kartą, kaip stebuklas. Ir išties sakau, kad moku, nes to reikia išmokti, išmokti nusiraminti... Žiūrėti televizorių, skaityti knygą, pramogauti – tai nėra tikrasis nusiraminimas. Mokėti atsipalaiduoti yra didžiulis menas! Labai daug žmonių yra be galo įsitempę ir įsitikinę, kad tam turi priežasčių, daugybę paaiškinimų, kodėl taip yra. Bet iš tiesų visos tos „pasakos“ yra sukurtos kiekvieno žmogaus galvoje... Nežinau, ar mano pomėgiai kuo nors išskirtiniai – mėgstu gamtą, šokį ir tantrą (tantra – tai ezoterinės tradicijos, kurių esama induizme, senojoje Tibeto religijoje, budizme, džainizme. – V. G.).
Kas turėjo įtakos, kad šį pavasarį nukakote net į tolimąją Indiją? Galbūt pasisemti netradicinio gydymo patirties?
Gal penkerius metus svajojau nuvykti į vieno žmogaus („guru“) įkurtą centrą, kuris man padarė didžiulį įspūdį ir kurio sukurtos meditacinės, terapinės technikos pakeitė mane, mano gyvenimą iš esmės. Bet vis tiek tai buvo dar viena kelionė su savimi. Keliaudama kaskart įsitikinu, kad labai svarbu, KAS keliauja, kas yra keliautojas. Išorinės kelionės kartu yra ir vidinės kelionės, kurios padeda pažinti, suvokti save. O tai man – begalinė laimė! Nauja įžvalga, mintis, supratimas mane atgaivina, įkvepia, duoda prasmę. Paties keliavimo nelaikau pasiekimu, tai nėra kas nors ypatinga.
Jei pavyktų viską pradėti iš naujo – rinktumėtės tą patį kelią ar vis dėlto gerai pamąstytumėte, ar verta „prasidėti su farmacija“? Klausiu to, tikėdamasi jūsų nuoširdaus patarimo būsimiesiems farmacininkams...
Mano įsitikinimu, net ir susidarius situacijai, kai nežinai, ką daryti, geriau vis tiek ką nors daryti. Bendraujant, studijuojant, skaitant, dirbant, bandant, susitinkant su žmonėmis, kalbant, rašant, mąstant išsigrynina mūsų tikroji veikla, tikrieji pomėgiai ir potraukiai. Jie juk nenukrenta vieną dieną iš dangaus – tai yra ilgas, nenutrūkstamas procesas. Jei šiuo metu jaunuoliui labai norisi studijuoti farmaciją ir formuojasi aiški vizija, ką ir kaip darys su įgytomis farmacinėmis žiniomis, būtinai reikia tai daryti. Vėliau gyvenimas vis tiek nukreips ten, kur reikia, – kur Jūsų širdis, svajonės... Be to, bet kokiu atveju gyvenimas privers baigti ir „savęs studijas“...
Kalbėjosi V. Grigaliūnienė
Farmacija ir laikas, Nr.1, 2017m.
Kas yra Andrius Mamontovas, aiškinti, manau, nereikia nė vienam. Muzikantas, prodiuseris, aktorius – taip lakoniškai pristato jį šiuolaikinis žinių apie visus ir viską šaltinis Wikipedia. Dar priduria: pasisako už sveiką gyvenseną ir prieš svaigalų vartojimą, o nuo 1993 metų yra vegetaras....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauJudėjimas – viena svarbiausių geros savijautos ir sveikatos sąlygų bet kuriame amžiuje. Maži vaikai labai noriai juda, sportuoja, žaidžia aktyvius žaidimus. Augant šis noras paprastai mažėja, tad tėvų pareiga – jį skatinti. O geriausia tai daryti rodant pavyzdį, kartu aktyviai leidžiant laisvalaikį: keliaujant pėsčiomis, dviračiais ar baidarėmis, žaidžiant, krepšinį, futbolą, tenisą. Žiema – ne priežastis aptingti ir atsisakyti aktyvaus laisvalaikio. Pats laikas atidaryti slidinėjimo sezoną. ...
Skaityti daugiauŠaltuoju rudenio metu, kai nieko nesinori, kai nėra energijos ir jėgų, kai vaikštote susigūžę, kai mintys sukasi, kaip greičiau nuo visų atsiriboti, norisi įlįsti į šiltą lovą ar vonią ir apie nieką negalvoti, nes turite daugybę rūpesčių, įvairių darbų ir negalite atsipalaiduoti, susikaupti. Tad šiame straipsnyje pateiksime informaciją apie keletą galimų atsipalaidavimo ar energijos gavimo būdų, kurie tiks ne tik šaltuoju metų periodu, bet ir visus metus, kai bus sunku....
Skaityti daugiauKol dar geras oras, smagu gryname ore susirinkti paskutinius vitamino D prisotintus saulės spindulius. O ką veikti tokiu metų laiku? Žinoma, grybauti. „Aš grybauju nuo vaikystės, puikiai pažįstu grybus, ir man nereikia jokių patarimų, kaip neprisirinkti šungrybių!“ – pasakysite. Tačiau net ir renkant gerai žinomus valgomuosius grybus vis dėlto reikia laikytis kai kurių taisyklių, kad vėliau nekiltų sveikatos problemų....
Skaityti daugiauKada dar, jei ne rudenėjant, pradėti lankyti ar sugrįžti į sveikatingumo klubą ir pelnytai džiaugtis gera savijauta, gražiomis kūno linijomis bei jaunatve?!. ...
Skaityti daugiau„Pagerėjo sūnaus kalba – jei anksčiau sunkiai sekdavosi greitai kalbėti, tai dabar greitakalbė liejasi laisvai. Pirmi keturi mėnesiai smarkiai padėjo sukaupti dėmesį... Galiu pagaliau pasidžiaugti, kad suradom specialistę, kuriai mano vaikas svarbus, ji seka jo būklę...“ Taip viename interneto forumų pasisakiusi mama kalba apie neuropsichologinę sensomotorinę korekciją. Apie šį maždaug prieš porą dešimtmečių pradėtą taikyti būdą išsamiau paprašėme paaiškinti Jolantos Lazutkienės, ji kartu su kolege Raimonda Girčiene taiko šį metodą savo darbo praktikoje. ...
Skaityti daugiauTik iškritus sniegui ir pašalus žmonės itin dažnai paslysta, patiria įvairių traumų ir tiesiog užplūsta gydymo įstaigų traumataloginius skyrius. Griūnant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos traumos, įvairūs sumušimai. ...
Skaityti daugiauKlaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniai, įkūrę Mokinių Mokomąją Bendrovę, džiaugiasi kylančiu savo sukurtos programėlės populiarumu ir ateities perspektyvomis. Su vaikams skirta programėle „Klausk herojaus“ bendradarbiavimo sutartis jau pasirašė Raudonasis Kryžius ir „5 pėdutės“, o kitos organizacijos reiškia augantį susidomėjimą. ...
Skaityti daugiauRugsėjis – toks laikas, kai ne tik pasineriame į pirmuosius rudeniniais džiaugsmus ir rūpesčius, bet vis dar prisimename prabėgusios vasaros akimirkas. Tiesą pasakius, daugumą tos akimirkos ir nuotaikos lydės visus metus, padėdamos sulaukti kitų atostogų....
Skaityti daugiauEuropoje ir Amerikoje pilateso kūno tobulinimo programa naudojasi ne tik garsūs aktoriai, sportininkai, politikai. Tai tapo daugelio besirūpinančių savo sveikata gyvenimo dalimi. Jungtinėje Karalystėje pilateso pratimus gydytojai rekomenduoja savo pacientams. Vis populiarėja pilateso mankšta ir Lietuvoje. Kuo unikali ir naudinga sveikatai ši kūno treniravimo technika? Apie tai kalbamės su pilateso mankštų trenere Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauNorint turėti sveiką kūną ir guvų protą, būtina pasirūpinti fiziniu aktyvumu. Ne paslaptis, kad didžiausią naudą žmogus gauna sportuodamas gryname ore. Ką rinktis? Šiaurietišką ėjimą! Apie šio sporto naudą ir subtilybes pasakoja šiaurietiško ėjimo trenerė Janina Bazevičienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę