Perukua (Peruquois) - ji turi daug vardų.
Ją vadina “Motinos Žemės Balsu”, “Žemės Sese”, “Žemės Pranešėja” , “Dainuojančia moterimi” (Peru Singing Woman)…
Ši ypatingo balso savininkė, kadaise žymi džiazo vokalistė, paliko savo ankstesnę karjerą tam, kad keliautų tarnaujadama tiems, kas atsiliepia į jos balsą – jausmingą ir pripildytą Meilės.
Kokia ji? Koks jos gyvenimo kelias?
Pirmą kartą Peruquois balsą išgirdau prieš trejus metus, kuomet draugas iš Australijos pasidalino jos muzikos įrašu. Ji tapo mano įkvėpimu - negalėjau nustoti dainuoti nesuprantamų senovinių žodžių iš jos giesmių, jausdama, kaip jie paliečia mano sielą, kaip jie veikia mano kūną… Labai norėjau ją pažinti arčiau, ieškojau… Tačiau tuomet “Peru, The Singing Woman” kažkodėl niekur negalėjau rasti, internetas irgi tylėjo. Matyt, dėl neteisingo pavadinimo.
Vėliau įsitikinau, kad viskas kaip Gyvenimo sraute, ateina savo laiku. Tiesiog vieną dieną gavau laiškelį ir Latvijos: “Alicija, Indijoje sutikome nuostabią moterį, kuri dainuoja tiesiai iš širdies. Kviesime ją į Latviją – pagalvojome, gal tau tai irgi būtų įdomu ir norėtum ją pakviesti į Lietuvą?”
Taip, tai buvo Peruquois.
Tai buvo jos koncertinis turas su nuostabiu fleitos meistru Prafulu. Koncerto organizavimui tuomet turėjome visai nedaug laiko, be to tai buvo… vasara. Tačiau draugai, kaip ir visada, nenuvylė – jų pagalba visi bilietai į Šv.Kotrynos koncerto salę buvo išparduoti! Tuo tarpu pats koncertas pranoko visus lūkesčius – galingas energijos srautas jau po dviejų dainų pakėlė visus nuo kėdžių - visi šoko! Ar galite patikėti – visi šoko BAŽNYČIOJE! “Ar gali būti geresnė vieta šokiui nei Dievo namai?” – sušuko Perukua. Šoko žmonės, atrodė, jog šoko angelai... Nuostabi muzika ir jausmingas, gilus Peruquois balsas neleido ilgai sėdėti – visų kūnai virpėjo, kvėpavo, judėjo...
Kitą dieną vyko seminaras moterims – tikra Moteriškumo Šventė. Nuostabių, gražių, stiprių ir drąsių, subtilių bei dar nepasitikinčių savimi – susirinko galingas Moterų Ratas, alsuojantis vieningu kvėpavimu, giedantis vieningu Žemės ir Širdies balsu...
Stipru. Gražu. Be galo jautru ir nauja moterims, daugumoje atvejų dar neįpratusių galvoti apie savo moteriškumą, kaip sakralųjį... Ratas, atveriantis Seserystės Esmę, jungiantis Širdis...
Praėjo dveji metai - keičiausi aš, keitėsi ir Peruquois. Dar tada ji pasidalino savo laime, kad sutiko Mylimąjį. Jis tapo jos vyru, geriausiu draugu ir partneriu. Drago (Dragoslavas) atvyksta šiemet drauge su ja.
Kad esame rezonanse įsitikinau dar kartą, kai šiemet planavome atostogas ir išsirinkome būtent... mažą Portugalų miestelį prie vandenyno, kuriame apsigyveno Peruquois su Dragoslavu! Tarsi to būtų maža, susitikome su jais netikėtai laukiniame paplūdimyje!
Ruošiamės, laukiame. Peruquois ir Dragoslavas irgi dalyvauja pasiruošimuose, domisi Lietuva, Lietuvos moterimis, jų poreikiais. Daug tame nuoširdžios meilės, noro dalintis ir palaikymo.
Tikriausia norėtumėte pažinti Peru iš arčiau?
Žemiau atviras pokalbis su ja, apie ją.
* * * * *
- Peru, papasakok apie save. Koks buvo tavo kelias dainavimo link?
Aš gimiau muzikinėje šeimoje. Galima pasakyti, kad augau muzikoje, ji nuolat mane supo. Dar būdama vaiku pradėjau dainuoti – tiesiog negalėjau kitaip.
Tačiau mano motina priešinosi tam, ji buvo prastos nuomonės apie dainininkus. Mama teigė, jog jie nuolat neturi pinigų, o jų vaikai miega ant užpakalinės automobilio sėdynės. Ji man niekad to nesakė tiesiogiai, tačiau darė viską, kad man praeitų noras dainuoti .
Kai man sukako šešiolika metų, nusprendžiau palikti namus ir pasakiau: “Aš būsiu dainininke”. Ji tiesiog nusijuokė: “Ne, tu niekada nebūsi...”.
Tuomet nuvažiavau į Vakarus, į kitą kontinento galą ir įstojau į konservatoriją. Konkursas ten buvo milžiniškas – tik dvi vietos merginoms iš visos šalies. Visgi mane priėmė.
Po daugelio metų mama atvažiavo į mano koncertą. Ji sėdėjo, klausė, ir ašaros redėjo jos veidu. Po to ji manęs atsiprašė, sakydama: “Aš netgi įsivaizduoti tai negalėjau...”. Nuo tų laikų ji tapo didele mano gerbėja (švelniai šypsosi Peruquois).
- Tapai įžymybe savo šalyje, kur surinkdavai didžiules sales... Kas atsitiko, jog palikai džiazo karjerą?
Pradžioje aš labai rimtai žiūrėjau į muziką, dariau viską totaliai, visa savo esme. Tačiau po kurio laiko pradėjau jausti tuštumą. Manęs jau nebetenkino tai, ką girdėjau aplink, ir tai, ką pati dainavau.... Jutau, kad įstrigau.
Ieškodama atsakymo, kaip gyventi toliau, karts nuo karto pradėjau leisti laiką prie vandenyno. Sėdėdama viena pakrantėje, kreipiausi į Motiną-žemę, į vandenį, į vėją. Prašiau, kad jie pamokytų mane, kad pakuždėtų, kur man eiti... Ir vieną kartą uždainavau... Tai buvo neįprastas man giedojimas, visiškai nepanašus į klasikinį. Balsas ėjo iš kažkur mano kūno viduje, jis buvo gyvas ir laukinis....
Kiekvieną dieną pradėjau eiti į olas ir dainuoti. Dainuoti Žemei. Jutau gilėjantį ryšį su Ja - dainavimas padėjo pajausti Jos didingumą, sąmonės gylį ir neaprėpiamą meilę... Pavadinau Ją Motina, nors esybė, kurią jutau, neturi vardo. Visgi aš aiškiai jaučiau ją, kaip realiai egzistuojančią ir aukštesnę.
Tuomet pasiūliau save Motinai-žemei, pasakiau jai: “Panaudok šią dovaną, kurią gavau iš Tavęs tam, kad paliestumėme žmonių širdis”.
- Ir kas toliau atsitiko?
Norėjau tuo keliu eiti toliau. Tikėjausi, kad galėsiu mokytis pas vietinius australų aborigenus, kurie kaip maniau išsaugojo ryšį su Žeme. Deja, nieko iš to neišėjo. Pasirodo, jie didesne dalimi prarado savo šaknis.
Vieną dieną, kai dainavau ant vandenyno kranto, prie manęs priėjo didelis vyras. Jis pasakė, kad mano dainavimas pirmykštis, kad taip dainavo jo protėviai. Kaip vėliau paaiškėjo, jis buvo Šiaurės indėnų šamanas, kuris atvyko į Australiją koncertuoti. Jis pasiūlė man mokytis iš jo gydymo balsu.
- Tai tikriausia buvo nelengvas sprendimas?
Tai buvo visiškai beprotiška idėja - palikti savo saugius namus, užsiėmimą, kuris man atnešė populiarumą ir pinigus, savo artimuosius ir nuvykti į... Niekur.
Visgi aš pasiryžau.
Naujai pažintas šamanas dainavo etnines Šiaurės indėnų giesmes. Iš jo sužinojau, kad viskas turi savo dainą. Nesvarbu, kas tai būtų – namų ar kūno valymas, gydymas, sielvartas. Pradžioje galvojau, kad jis išmokys jų ir mane. Šamanas taip mane traukė, kad buvau pasiryžusi palikti džiazo karjerą.
Su juo išvažiavau į JAV, į dykumą Naujosios Meksikos valstijoje, kur praleidau keletą sekančių metų.
Po pusmečio dykumoje suvokiau, kad jis nieko manęs nemokina. Paklausiau jo: “Kada paimsi mane pravesti kokį ritualą, kada išmokysi giedojimo?” Jis teatsakė: “Argi tu dar nesupratai, kad giesmės turi pačios ateiti pas tave – iš Šaltinio, iš Motinos. Ir jos nebus tavo, nepriklausys tau – tai bus dainos, kurias turėsi nešti žmonėms. Jos ateis pas tave, tačiau tu pati turi jas išgirsti. Taigi sėsk ir klausykis...”
Po to, dažnai sėdėjau ant žemės, daug vaikščiojau ir dainos pradėjo eiti pas mane. Jos skambėjo senovine, nežinoma man kalba. Aš ateidavau pas šamaną ir klausdavau, ką jos reiškia. Jis beveik visada man paaiškindavo jų prasmę ir paskirtį. Jis sakydavo: “Aš nesiekiu duoti tau atsigerti, aš noriu išmokyti tave gerti”. Ir jis mane mokino ne ritualo, o paties gyvenimo – visko, iš ko jis susideda. Tai buvo taip nepanašu į tai, ko aš mokiausi ankščiau...
Tai buvo nelengvas mokymąsis, tačiau jis išskaldė mano “žievę” – mano ego ir ambicijas, kurios sukaustė mane kadaise, kaip jauną dainininkę. Už tai aš jam esu be galo dėkinga.
Pas indėnų šamaną aš mokiausi daugiau nei 10 metų. Tada pamilau ir grojimą senoviniais instrumentais. Pajutau, kad jų ir balso virpesiai, sujungti su teisingu kvėpavimu, gali nuveikti stebuklus ir gydyti žmogų – tiek jo kūną, tiek dvasią.
- Peru, kas tau yra teisingas kvėpavimas?
Kvėpuoti reikia sąmoningai. Savo seminarų metu aš pasakau moterims: "Atsisėskite, įkvėpkite giliai, taip, kad oras eitų per pilvą. Toliau įsivaizduokite, kad kvėpavimas nusileidžia giliai į žemę ir sugrįžta iš ten praturtintas Motinos-žemės energijos. Tada vėl kyla tavo kūnu.
Tokiu būdu Jūs aktyvizuojate savo energetinius centrus, harmonizuojate save."
Visi gydymo metodai (ir šiaip – metodai, nešantys džiaugsmą) ne tik kad yra pigūs, jie nieko nekainuoja! Apie tai žinojo mūsų protėviai. Pavyzdžiui, didelę galią ir išmintį turi medžiai. Kai aš apkabinu medį, prisiglaudžiu prie jo, jaučiu galingą energijos srautą ir jaučiuosi labai laiminga.
Taip pat daug duoda Žemė. Visų pirma, moterims, nes Žemės energija – tai mūsų, moteriškoji energija. Tiesiog vaikščiokite basos kuo dažniau, ypač rytais, kuomet Žemė prabunda.
- Pastebėjau, kad dažniausiai ir dainuoji basa…
Taip, scenoje dažnai būnu basa ir atidengtu pilvu – taip aš žymiai geriau galiu perteikti energiją.
- Perukua, kas yra “Vokalo joga”, kurią tu propaguoji?
Tai fizinio ir mentalinio gydymo metodas, sukurtas mūsų protėvių, remiantis Šiaurės Amerikos, Indijos ir Rytų muzikinėmis tradicijomis ir dvasinių ieškojimų pagrindais.
Viena iš žodžio “joga” reikšmių yra “sąjunga”. Kalbant apie vokalo jogą – tai sąmoningumo, kvėpavimo ir kūno sąjunga. Vokalo jogos pagalba galima gydyti ir konkrečius susirgimus – kiekvienas kūno organas virpa tam tikru dažniu ir specialaus dainavimo dėka mes tampame patys sau gydytojais.
- Ar ji tik moterims? Ar vyrai irgi galėtų ją praktikuoti?
Taip, vokalo joga, kurią aš dėstau, pritaikyta moteriškam giedojimui. Vyrai dainuoja kita tonacija. Tačiau vokalinės ir kvėpavimo praktikos vyrus veikia taip pat, kaip moteris.
Kadangi atsirado tokios praktikos poreikis, prieš porą metų sukūriau specialų seminarą vyrams, kuris vadinasi “Vyrų giesmė”. Tiesa, moterys vis dar yra atviresnės tokio tipo praktikoms ir joms skiriu didesnę savo dėmesio dalį.
- Kaip vokalo joga padeda tau?
Vokalo joga - tai praktika, kuri padeda man augti ir mane palaiko. Kiekvieną dieną jos dėka galiu “susiderinti”, pasisemti energijos ir atsiverti viskam, kas vyksta. Jei neužsiimčiau vokalo joga, mano vokalistės karjera, tikriausiai, irgi nebūtų pagauta tokio intensyvaus srauto.
- Ką norėtum pasakyti Lietuvos moterims?
Noriu jas pakviesti į seminarą (šypsosi). Labai džiaugiuosi, kad vėl atvažiuoju į šią nuostabią šalį. Siunčiu jums visą mano meilę – iki susitikimo!
Kas yra Andrius Mamontovas, aiškinti, manau, nereikia nė vienam. Muzikantas, prodiuseris, aktorius – taip lakoniškai pristato jį šiuolaikinis žinių apie visus ir viską šaltinis Wikipedia. Dar priduria: pasisako už sveiką gyvenseną ir prieš svaigalų vartojimą, o nuo 1993 metų yra vegetaras....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauJudėjimas – viena svarbiausių geros savijautos ir sveikatos sąlygų bet kuriame amžiuje. Maži vaikai labai noriai juda, sportuoja, žaidžia aktyvius žaidimus. Augant šis noras paprastai mažėja, tad tėvų pareiga – jį skatinti. O geriausia tai daryti rodant pavyzdį, kartu aktyviai leidžiant laisvalaikį: keliaujant pėsčiomis, dviračiais ar baidarėmis, žaidžiant, krepšinį, futbolą, tenisą. Žiema – ne priežastis aptingti ir atsisakyti aktyvaus laisvalaikio. Pats laikas atidaryti slidinėjimo sezoną. ...
Skaityti daugiauŠaltuoju rudenio metu, kai nieko nesinori, kai nėra energijos ir jėgų, kai vaikštote susigūžę, kai mintys sukasi, kaip greičiau nuo visų atsiriboti, norisi įlįsti į šiltą lovą ar vonią ir apie nieką negalvoti, nes turite daugybę rūpesčių, įvairių darbų ir negalite atsipalaiduoti, susikaupti. Tad šiame straipsnyje pateiksime informaciją apie keletą galimų atsipalaidavimo ar energijos gavimo būdų, kurie tiks ne tik šaltuoju metų periodu, bet ir visus metus, kai bus sunku....
Skaityti daugiauKol dar geras oras, smagu gryname ore susirinkti paskutinius vitamino D prisotintus saulės spindulius. O ką veikti tokiu metų laiku? Žinoma, grybauti. „Aš grybauju nuo vaikystės, puikiai pažįstu grybus, ir man nereikia jokių patarimų, kaip neprisirinkti šungrybių!“ – pasakysite. Tačiau net ir renkant gerai žinomus valgomuosius grybus vis dėlto reikia laikytis kai kurių taisyklių, kad vėliau nekiltų sveikatos problemų....
Skaityti daugiauKada dar, jei ne rudenėjant, pradėti lankyti ar sugrįžti į sveikatingumo klubą ir pelnytai džiaugtis gera savijauta, gražiomis kūno linijomis bei jaunatve?!. ...
Skaityti daugiau„Pagerėjo sūnaus kalba – jei anksčiau sunkiai sekdavosi greitai kalbėti, tai dabar greitakalbė liejasi laisvai. Pirmi keturi mėnesiai smarkiai padėjo sukaupti dėmesį... Galiu pagaliau pasidžiaugti, kad suradom specialistę, kuriai mano vaikas svarbus, ji seka jo būklę...“ Taip viename interneto forumų pasisakiusi mama kalba apie neuropsichologinę sensomotorinę korekciją. Apie šį maždaug prieš porą dešimtmečių pradėtą taikyti būdą išsamiau paprašėme paaiškinti Jolantos Lazutkienės, ji kartu su kolege Raimonda Girčiene taiko šį metodą savo darbo praktikoje. ...
Skaityti daugiauTik iškritus sniegui ir pašalus žmonės itin dažnai paslysta, patiria įvairių traumų ir tiesiog užplūsta gydymo įstaigų traumataloginius skyrius. Griūnant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos traumos, įvairūs sumušimai. ...
Skaityti daugiauKlaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniai, įkūrę Mokinių Mokomąją Bendrovę, džiaugiasi kylančiu savo sukurtos programėlės populiarumu ir ateities perspektyvomis. Su vaikams skirta programėle „Klausk herojaus“ bendradarbiavimo sutartis jau pasirašė Raudonasis Kryžius ir „5 pėdutės“, o kitos organizacijos reiškia augantį susidomėjimą. ...
Skaityti daugiauRugsėjis – toks laikas, kai ne tik pasineriame į pirmuosius rudeniniais džiaugsmus ir rūpesčius, bet vis dar prisimename prabėgusios vasaros akimirkas. Tiesą pasakius, daugumą tos akimirkos ir nuotaikos lydės visus metus, padėdamos sulaukti kitų atostogų....
Skaityti daugiauEuropoje ir Amerikoje pilateso kūno tobulinimo programa naudojasi ne tik garsūs aktoriai, sportininkai, politikai. Tai tapo daugelio besirūpinančių savo sveikata gyvenimo dalimi. Jungtinėje Karalystėje pilateso pratimus gydytojai rekomenduoja savo pacientams. Vis populiarėja pilateso mankšta ir Lietuvoje. Kuo unikali ir naudinga sveikatai ši kūno treniravimo technika? Apie tai kalbamės su pilateso mankštų trenere Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauNorint turėti sveiką kūną ir guvų protą, būtina pasirūpinti fiziniu aktyvumu. Ne paslaptis, kad didžiausią naudą žmogus gauna sportuodamas gryname ore. Ką rinktis? Šiaurietišką ėjimą! Apie šio sporto naudą ir subtilybes pasakoja šiaurietiško ėjimo trenerė Janina Bazevičienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę