){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Sergantiesiems širdies kraujagyslių ligomis dažniausiai skiriami aerobiniai pratimai.
Geriausių rezultatų pasiekiama fizinius pratimus atliekant mažiausiai 3 kartus per savaitę 12 ir daugiau savaičių. Kad aerobiniai pratimai būtų veiksmingi, jų metu turi būti pasiekta 70–85 proc. maksimalaus širdies susitraukimų dažnio (ŠSD), nustatyto fizinio krūvio tolerancijos mėginio metu. Sunkesni ligoniai gali būti treniruojami 40–60 proc. maksimalaus ŠSD.
Po fizinių pratimų ligoniai neturi jausti nuovargio. Jeigu jis atsiranda, reikia mažinti arba pratimų intensyvumą, arba jų dažnumą. Veiksmingiausia aerobinių pratimų trukmė yra nuo 30 iki 40 minučių. Papildomos 5–10 minučių skiriamos apšilti prieš ir atsipalaiduoti po pratimų. Jeigu minėta pratimų trukmė per ilga, ligonis jaučia diskomfortą, ji turi būti sutrumpinta tiek, kad ligonis lengvai galėtų juos atlikti. Sunkesniems ligoniams galima skirti trumpas poilsio pertraukėles kas 5 aerobinių pratimų minutes.
Labai svarbu, kad ligoniai, sergantys koronarine širdies liga, tinkamai apšiltų prieš pratimus: palaipsniui didėjant deguonies poreikiui miokarde, atitinkamai spėja išsiplėsti vainikinės kraujagyslės. Susidaro pusiausvyra tarp deguonies poreikio miokarde ir aprūpinimo deguonimi fizinio krūvio metu. Ligoniams gali būti skiriamas ėjimas, lipimas laiptais, treniruotės dviračiu, „bėgančiu“ takeliu, rankų ergometrija ir kiti.
Sergantiesiems pirmine arterine hipertenzija fizinis krūvis didinamas palaipsniui, tolygiai paskirstomas visoms raumenų grupėms. Neskiriama pratimų, kurių metu reikia maksimaliai įtempti raumenis. Pirmenybė teikiama pratimams, kurių intensyvumą galima kontroliuoti: ėjimui, bėgimui, veloergometrijai ir pan. Fizinis krūvis turi būti 70–80 proc. maksimalaus ŠSD, pasiekto fizinio krūvio tolerancijos mėginio metu. Priemonės yra veiksmingos tada, kai kraujo spaudimas mažėja ne tik ramybės, bet ir fizinio krūvio metu. Smarkus jo didėjimas fizinio krūvio metu, negreitas susireguliavimas po krūvio rodo, kad gydymas nepakankamas.
Sergantiesiems kvėpavimo sistemos ligomis dažniausiai rekomenduojami aerobiniai bei raumenis stiprinantys pratimai.
Pagrindinis tikslas, atliekant aerobinius pratimus, – daryti juos 20 minučių be poilsio pertraukėlių. Kai pasiekiama tokia trukmė, tada galima palaipsniui didinti pratimų intensyvumą. Pratimų trukmė pamažu ilginama trumpinant poilsio pertraukėles. Prieš pratimus būtinas apšilimas, po pratimų – atsipalaidavimas. Prieš aerobinius pratimus reikia atlikti raumenų tempimo pratimus, kad nebūtų pažeisti raumenys. Kadangi pratimų metu ventiliacijai užtikrinti įtraukiami ir pagalbiniai kvėpavimo raumenys, todėl turi būti atlikti ir kaklo bei rankų raumenų tempimo pratimai. Kad širdies ir kraujagyslių sistema prisitaikytų prie kintamo krūvio, apšilimui ir po pagrindinės treniruotės gali būti atliekami tie patys aerobiniai pratimai, kurie sudaro pratimų programą, tik mažesnio intensyvumo (pvz., važiavimas dviračiu be krūvio).
Raumenis stiprinantys pratimai turi būti skiriami ir rankų, ir kojų raumenims. Tai gali būti tokie patys pratimai, kaip ir ištvermės, tik taikomas didesnis pasipriešinimas ir mažesnis kartojimų skaičius (pvz., padidinamas veloergometro arba rankų ergometro rezistentiškumas) arba tam tikroms raumenų grupėms skiriami pratimai su svoriais. Pratimų intensyvumas ir trukmė didinami atsižvelgiant į tai, kaip ligonis prisitaiko. Intensyvumas didinamas tik tada, kai ligonis pajunta, kad pratimų programą atlieka lengvai, arba kai, atlikdamas to paties intensyvumo pratimus, mažiau dūsta. Prieš bet kokį programos pakeitimą turi būti įvertintas ligonio amžius, funkcinės galimybės, simptomai ir ligos sunkumas. Neskiriama pratimų, kurių metu sulaikomas kvėpavimas, taip pat sunkių, kvėpavimo padažnėjimą sukeliančių pratimų.
Sergantiesiems lėtinėmis kvėpavimo ligomis kvėpavimo pratimai padeda pagerinti bronchų drenažą. Jie taip pat didina krūtinės ląstos paslankumą, stiprina kvėpavimo raumenis. Kvėpavimo pratimai turi būti atliekami bent 2–6 savaites.
Sergantiesiems bronchų astma rekomenduojama ir garsų gimnastika, kuri refleksiškai mažina bronchų spazmą.
Sergantiesiems lėtinėmis virškinamosios sistemos ligomis fiziniai pratimai rekomenduojami nurimus skausmui ir išnykus kitiems ligos simptomams.
Nuo fizinio krūvio intensyvumo priklauso ir virškinamosios sistemos funkcija. Intensyvus fizinis krūvis slopina skrandžio sekreciją ir peristaltiką, o nedidelis, atvirkščiai – stimuliuoja sekreciją ir stiprina peristaltiką.
Sergantiesiems skrandžio, dvylikapirštės žarnos opalige, gastritu neskiriama pratimų pilvo presui. Labiausiai tinka pratimai gulint ant nugaros, nes pagerėja diafragmos judrumas, neįtempiami pilvo raumenys, pagerėja pilvo organų kraujotaka. Būklei pagerėjus, fizinis krūvis pamažu didinamas. Ištvermei didinti rekomenduojami aerobiniai pratimai: ėjimas, plaukimas, slidinėjimas ir pan. Remisijos metu skiriami pratimai visoms raumenų grupėms.
Kas yra Andrius Mamontovas, aiškinti, manau, nereikia nė vienam. Muzikantas, prodiuseris, aktorius – taip lakoniškai pristato jį šiuolaikinis žinių apie visus ir viską šaltinis Wikipedia. Dar priduria: pasisako už sveiką gyvenseną ir prieš svaigalų vartojimą, o nuo 1993 metų yra vegetaras....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauJudėjimas – viena svarbiausių geros savijautos ir sveikatos sąlygų bet kuriame amžiuje. Maži vaikai labai noriai juda, sportuoja, žaidžia aktyvius žaidimus. Augant šis noras paprastai mažėja, tad tėvų pareiga – jį skatinti. O geriausia tai daryti rodant pavyzdį, kartu aktyviai leidžiant laisvalaikį: keliaujant pėsčiomis, dviračiais ar baidarėmis, žaidžiant, krepšinį, futbolą, tenisą. Žiema – ne priežastis aptingti ir atsisakyti aktyvaus laisvalaikio. Pats laikas atidaryti slidinėjimo sezoną. ...
Skaityti daugiauŠaltuoju rudenio metu, kai nieko nesinori, kai nėra energijos ir jėgų, kai vaikštote susigūžę, kai mintys sukasi, kaip greičiau nuo visų atsiriboti, norisi įlįsti į šiltą lovą ar vonią ir apie nieką negalvoti, nes turite daugybę rūpesčių, įvairių darbų ir negalite atsipalaiduoti, susikaupti. Tad šiame straipsnyje pateiksime informaciją apie keletą galimų atsipalaidavimo ar energijos gavimo būdų, kurie tiks ne tik šaltuoju metų periodu, bet ir visus metus, kai bus sunku....
Skaityti daugiauKol dar geras oras, smagu gryname ore susirinkti paskutinius vitamino D prisotintus saulės spindulius. O ką veikti tokiu metų laiku? Žinoma, grybauti. „Aš grybauju nuo vaikystės, puikiai pažįstu grybus, ir man nereikia jokių patarimų, kaip neprisirinkti šungrybių!“ – pasakysite. Tačiau net ir renkant gerai žinomus valgomuosius grybus vis dėlto reikia laikytis kai kurių taisyklių, kad vėliau nekiltų sveikatos problemų....
Skaityti daugiauKada dar, jei ne rudenėjant, pradėti lankyti ar sugrįžti į sveikatingumo klubą ir pelnytai džiaugtis gera savijauta, gražiomis kūno linijomis bei jaunatve?!. ...
Skaityti daugiau„Pagerėjo sūnaus kalba – jei anksčiau sunkiai sekdavosi greitai kalbėti, tai dabar greitakalbė liejasi laisvai. Pirmi keturi mėnesiai smarkiai padėjo sukaupti dėmesį... Galiu pagaliau pasidžiaugti, kad suradom specialistę, kuriai mano vaikas svarbus, ji seka jo būklę...“ Taip viename interneto forumų pasisakiusi mama kalba apie neuropsichologinę sensomotorinę korekciją. Apie šį maždaug prieš porą dešimtmečių pradėtą taikyti būdą išsamiau paprašėme paaiškinti Jolantos Lazutkienės, ji kartu su kolege Raimonda Girčiene taiko šį metodą savo darbo praktikoje. ...
Skaityti daugiauTik iškritus sniegui ir pašalus žmonės itin dažnai paslysta, patiria įvairių traumų ir tiesiog užplūsta gydymo įstaigų traumataloginius skyrius. Griūnant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos traumos, įvairūs sumušimai. ...
Skaityti daugiauKlaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniai, įkūrę Mokinių Mokomąją Bendrovę, džiaugiasi kylančiu savo sukurtos programėlės populiarumu ir ateities perspektyvomis. Su vaikams skirta programėle „Klausk herojaus“ bendradarbiavimo sutartis jau pasirašė Raudonasis Kryžius ir „5 pėdutės“, o kitos organizacijos reiškia augantį susidomėjimą. ...
Skaityti daugiauRugsėjis – toks laikas, kai ne tik pasineriame į pirmuosius rudeniniais džiaugsmus ir rūpesčius, bet vis dar prisimename prabėgusios vasaros akimirkas. Tiesą pasakius, daugumą tos akimirkos ir nuotaikos lydės visus metus, padėdamos sulaukti kitų atostogų....
Skaityti daugiauEuropoje ir Amerikoje pilateso kūno tobulinimo programa naudojasi ne tik garsūs aktoriai, sportininkai, politikai. Tai tapo daugelio besirūpinančių savo sveikata gyvenimo dalimi. Jungtinėje Karalystėje pilateso pratimus gydytojai rekomenduoja savo pacientams. Vis populiarėja pilateso mankšta ir Lietuvoje. Kuo unikali ir naudinga sveikatai ši kūno treniravimo technika? Apie tai kalbamės su pilateso mankštų trenere Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauNorint turėti sveiką kūną ir guvų protą, būtina pasirūpinti fiziniu aktyvumu. Ne paslaptis, kad didžiausią naudą žmogus gauna sportuodamas gryname ore. Ką rinktis? Šiaurietišką ėjimą! Apie šio sporto naudą ir subtilybes pasakoja šiaurietiško ėjimo trenerė Janina Bazevičienė....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę