){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Šį kartą, mielieji skaitytojai, norėtume jus supažindinti su neeiliniu žmogumi – šiais metais savo 80 metų jubiliejų švenčiančiu kauniečiu Vladu Vimbaru, kuris ne tik gręžiojasi praeitin džiaugdamasis per kelis sportinės veiklos dešimtmečius sukauptu šūsniu apdovanojimu, tačiau ir šiandien gyvena labai aktyvų gyvenimą – propaguoja net kelias sporto šakas, dalyvauja varžybose, vadovauja Kauno bėgimo mėgėjų klubui, teisėjauja varžybose. Kur slypi šio žmogaus sveikatos paslaptis ir kaip reikia gyventi, kad sulaukę garbingo amžiaus vis dar būtume žvalūs, veiklūs ir energingi, kalbamės su V.Vimbaru.
Kokias sporto šakas propaguojate?
Esu išbandęs gana daug sporto šakų. Jaunystėje domėjausi lengvąja atletika, boksu, vėliau ir šaudymu, šachmatais. Dabar jau nemažai metų išbandau savo jėgas plaukime, bėgime, medžioju, esu ilgametis Lietuvos sportinės žūklės federacijos bei Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Kauno skyriaus valdybos narys bei šios draugijos garbės žvejys, esu nacionalinės kategorijos sportinės žūklės teisėjas, na o žiemomis visada mėgstu paslidinėti.
Kaip praleidote jaunystės dienas, kad garbingame amžiuje jaučiatės taip puikiai?
Nuo pat jaunystės mano gyvenimo būdas buvo aktyvus. Jau septynerių metų mokėjau puikiai plaukti bei rankomis gaudyti žuvis, o trylikos – ir Nemuną ties santaka perplaukiau. Esu kaunietis - čia gimęs ir augęs, todėl savo jaunas dienas praleidau su draugais Nemuno saloje bespardant kamuolį, plaukiojant.
Pokario metais susidomėjau ir kai kuriomis sporto šakomis - boksu, lengvąja atletika, tačiau tuometiniame Kauno politechnikos institute (dabar – Kauno technologijos universitetas – aut. past.) pasirinkta pramoninės statybos inžinieriaus specialybė neturėjo nieko bendra su sportu.
Deja, jaunystė nebuvo vien tik šviesius prisiminimus sukeliantis laikas. Besimokant trečiame kurse buvau ištremtas į Sibirą, kur praleidau šešerius savo jaunystės metus.
Keletą metų taigoje teko pjauti medžius rankiniu būdu bei su arkliuku vežti rąstus.
Žvejyba dalinai papildė kuklias maisto atsargas. Tai padėjo išgyventi Sibire.
Grįžęs baigiau mokslus ir dirbau Komunalinio ūkio projektavimo instituto Kauno filiale projektų vyr. inžinieriumi iki išėjimo į pensiją.
Kokia yra jūsų dienotvarkė?
Be sporto ir kasdieninių treniruočių daug laiko praleidžiu spręsdamas su Kauno bėgimo mėgėjų klubu susijusius klausimus, dar teisėjauju varžybose, prisidedu prie sporto renginių organizavimo. Stengiuosi, kad mano vadovaujamas klubas bendrautų su kitais klubais ir būtų pirmaujantis respublikoje.
Dažnai savaitgaliais išvykstu į varžybas, medžioklę, žvejybą.
Ar bėgant metams tampa vis sunkiau sportuoti?
Dabar negaliu pasigirti tokiu jėgų antplūdžiu kaip jaunystėje, tačiau žvelgiant į pagrindinės šiuo metu propaguojamos sporto šakos - plaukimo - rezultatus prieš dešimt metų ir dabar – jie išliko tokie patys – per 50 sekundžių įveikiu 50 metrų.
2006 m. pradėjau aktyviai dalyvauti plaukimo varžybose. Tapau daugkartiniu Lietuvos, Lenkijos, Suomijos tarptautinių varžybų nugalėtoju savo amžiaus grupėje.
Šiuos metus irgi pradėjau sėkmingai – Kaliningrade savo amžiaus grupėje iškovojau I vietą.
Ar daug varžovų turite savo amžiaus grupėje?
Turiu pripažinti, jog dabar jau likę vos keletas gyvų draugų, su kuriais jaunystėje pradėjau treniruotis. Visi kiti – jau senokai mirę. Keista, bet šiais metais, atšventus 80-ties metų jubiliejų, savo amžiaus kategorijoje (amžius plaukimo varžybose graduojamas kas penki metai), ko gero, Lietuvoje jau nebeliks varžovų, tik Europoje yra vienas kitas tokio amžiaus plaukikas.
Kaip manote, genai ar sveikas gyvenimo būdas yra jūsų puikios sveikatos priežastis?
Sunku atsakyti į šį klausimą. Negalėčiau teigti, kad mano šeimoje buvo daug ilgaamžių – mama mirė, kai buvau vos 11-kos metų vaikas, tėtis sulaukė 74, o sesuo - 80 metų, tačiau kiti giminaičiai mirė gana jauni.
Kad gyvenu visiškai sveikai taip pat negalėčiau pasakyti – juk mudu su žmona jau daugelį metų gyvename visai šalia Kauno centro, kur už lango driekiasi viena judriausių miesto gatvių.
Tačiau mano vaikystė buvo visai kitokia – ji prabėgo švarioje aplinkoje, maitinantis tik natūraliu maistu. Na o Sibiras, kad ir kokį sunkų gyvenimo laikotarpį primindamas, manau taip pat kažkiek išvalė organizmą.
Pasidalinkite savo sveikatos patarimais su mūsų skaitytojais.
Sveikas gyvenimo būdas nėra vien tik kurios nors sporto šakos propagavimas, tačiau keleto dalykų kompleksas - nuolatinis judėjimas, imuniteto stiprinimas ir grūdinimasis bei subalansuota mityba. Žmogui yra labai svarbu pailsėti ir gerai išsimiegoti.
Kitas gyvenimo kokybei didelę įtaką darantis veiksnys – maistas. Valgau praktiškai viską, tačiau stengiuosi vengti kepto maisto, nevalgau nuo 18h vakaro. Stebiuosi, kad mano svoris bėgant metams nedidėja, netgi atvirkščiai – krinta, ir tuo visai džiaugiuosi – juk mažiau sveriant lengviau ir sportuoti.
Alkoholis – didelis sveikatos priešas, tad jį vartoju labai retai, tik didelių švenčių progomis. O kasdien neapseinu be rytinės mankštos ir šalto, kone ledinio dušo – visai nesvarbu, kuris metų laikas būtų.
Dar vienas žmogaus sveikatą žalojantis veiksnys – stresas. Mes, sportininkai, esame pastebėję, kad jis labai neigiamai veikia ne tik žmogaus bendrą būklę, tačiau ir varžybų rezultatus.
Todėl esu įsitikinęs, jog žmogus kasdien turi gauti fizinio krūvio, nes tai padeda lengviau įveikti ir įvairius stresus. Taip treniruojama širdis, tačiau nevalia ir persistengti, reikia sekti širdies ritmą.
Tačiau XX ir XXI amžiaus ligos - televizorius ir kompiuteris, vis dažniau prikausto mus ilgam sėdėjimui namuose. Pritariu nuomonei, jog vaikui reikia normuoti televizoriaus žiūrėjimą, o kompiuteris, kad ir koks naudingas bebūtų, taip pat turi neigiamų pasekmių sveikatai – kenkia akims, stuburui.
Labai svarbu rūpintis savo sveikata. Aš pritariu japonų posakiui, kad kiekvienas žmogus per dieną turi nueiti 10 tūkstančių žingsnių – juk žmogus sutvertas judėjimui.
Kas yra Andrius Mamontovas, aiškinti, manau, nereikia nė vienam. Muzikantas, prodiuseris, aktorius – taip lakoniškai pristato jį šiuolaikinis žinių apie visus ir viską šaltinis Wikipedia. Dar priduria: pasisako už sveiką gyvenseną ir prieš svaigalų vartojimą, o nuo 1993 metų yra vegetaras....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauJudėjimas – viena svarbiausių geros savijautos ir sveikatos sąlygų bet kuriame amžiuje. Maži vaikai labai noriai juda, sportuoja, žaidžia aktyvius žaidimus. Augant šis noras paprastai mažėja, tad tėvų pareiga – jį skatinti. O geriausia tai daryti rodant pavyzdį, kartu aktyviai leidžiant laisvalaikį: keliaujant pėsčiomis, dviračiais ar baidarėmis, žaidžiant, krepšinį, futbolą, tenisą. Žiema – ne priežastis aptingti ir atsisakyti aktyvaus laisvalaikio. Pats laikas atidaryti slidinėjimo sezoną. ...
Skaityti daugiauŠaltuoju rudenio metu, kai nieko nesinori, kai nėra energijos ir jėgų, kai vaikštote susigūžę, kai mintys sukasi, kaip greičiau nuo visų atsiriboti, norisi įlįsti į šiltą lovą ar vonią ir apie nieką negalvoti, nes turite daugybę rūpesčių, įvairių darbų ir negalite atsipalaiduoti, susikaupti. Tad šiame straipsnyje pateiksime informaciją apie keletą galimų atsipalaidavimo ar energijos gavimo būdų, kurie tiks ne tik šaltuoju metų periodu, bet ir visus metus, kai bus sunku....
Skaityti daugiauKol dar geras oras, smagu gryname ore susirinkti paskutinius vitamino D prisotintus saulės spindulius. O ką veikti tokiu metų laiku? Žinoma, grybauti. „Aš grybauju nuo vaikystės, puikiai pažįstu grybus, ir man nereikia jokių patarimų, kaip neprisirinkti šungrybių!“ – pasakysite. Tačiau net ir renkant gerai žinomus valgomuosius grybus vis dėlto reikia laikytis kai kurių taisyklių, kad vėliau nekiltų sveikatos problemų....
Skaityti daugiauKada dar, jei ne rudenėjant, pradėti lankyti ar sugrįžti į sveikatingumo klubą ir pelnytai džiaugtis gera savijauta, gražiomis kūno linijomis bei jaunatve?!. ...
Skaityti daugiau„Pagerėjo sūnaus kalba – jei anksčiau sunkiai sekdavosi greitai kalbėti, tai dabar greitakalbė liejasi laisvai. Pirmi keturi mėnesiai smarkiai padėjo sukaupti dėmesį... Galiu pagaliau pasidžiaugti, kad suradom specialistę, kuriai mano vaikas svarbus, ji seka jo būklę...“ Taip viename interneto forumų pasisakiusi mama kalba apie neuropsichologinę sensomotorinę korekciją. Apie šį maždaug prieš porą dešimtmečių pradėtą taikyti būdą išsamiau paprašėme paaiškinti Jolantos Lazutkienės, ji kartu su kolege Raimonda Girčiene taiko šį metodą savo darbo praktikoje. ...
Skaityti daugiauTik iškritus sniegui ir pašalus žmonės itin dažnai paslysta, patiria įvairių traumų ir tiesiog užplūsta gydymo įstaigų traumataloginius skyrius. Griūnant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos traumos, įvairūs sumušimai. ...
Skaityti daugiauKlaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniai, įkūrę Mokinių Mokomąją Bendrovę, džiaugiasi kylančiu savo sukurtos programėlės populiarumu ir ateities perspektyvomis. Su vaikams skirta programėle „Klausk herojaus“ bendradarbiavimo sutartis jau pasirašė Raudonasis Kryžius ir „5 pėdutės“, o kitos organizacijos reiškia augantį susidomėjimą. ...
Skaityti daugiauRugsėjis – toks laikas, kai ne tik pasineriame į pirmuosius rudeniniais džiaugsmus ir rūpesčius, bet vis dar prisimename prabėgusios vasaros akimirkas. Tiesą pasakius, daugumą tos akimirkos ir nuotaikos lydės visus metus, padėdamos sulaukti kitų atostogų....
Skaityti daugiauEuropoje ir Amerikoje pilateso kūno tobulinimo programa naudojasi ne tik garsūs aktoriai, sportininkai, politikai. Tai tapo daugelio besirūpinančių savo sveikata gyvenimo dalimi. Jungtinėje Karalystėje pilateso pratimus gydytojai rekomenduoja savo pacientams. Vis populiarėja pilateso mankšta ir Lietuvoje. Kuo unikali ir naudinga sveikatai ši kūno treniravimo technika? Apie tai kalbamės su pilateso mankštų trenere Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauNorint turėti sveiką kūną ir guvų protą, būtina pasirūpinti fiziniu aktyvumu. Ne paslaptis, kad didžiausią naudą žmogus gauna sportuodamas gryname ore. Ką rinktis? Šiaurietišką ėjimą! Apie šio sporto naudą ir subtilybes pasakoja šiaurietiško ėjimo trenerė Janina Bazevičienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę