){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Turime visko, ko reikia ligai įsigalėti: nesaikingą mitybą, fizinį netreniruotumą, per didelę psichinę įtampą. Sveikatai reikia kitų veiksnių: racionalaus fizinio krūvio, sveiko ir fiziologinius poreikius užtikrinančio maisto, užsigrūdinimo, mokėjimo ilsėtis.
Tokia sveikatos filosofija, palyginti su galimybėmis keisti įpročius, atrodytų, nėra sudėtinga. Siekis gyventi komforto sąlygomis vystėsi per ilgai, todėl pasyvaus poilsio aukoti fizinei veiklai nenorime. „Vartotojų visuomenei būdingas manymas, kad už pinigus galima nusipirkti viską, – teigia vokiečių gydytojas V.Aken. – Žmogus nusprendė, kad ir nuo ligų galima atsipirkti brangiomis ligoninėmis, kurortais, vaistais ir medicinos profesoriais. Dabar matome, kad pinigai mūsų neišgelbės. Sveikatą, kaip ir kasdieninę duoną, žmogus turi užsidirbti savo prakaitu. Sveikata pasiekiama valia. Kiekvienas gali įsitikinti, kad fiziniai pratimai, sveika gyvensena – tai ne tik naudinga, bet ir malonu. Gydytojai triūsia, transplantuodami širdis, o vis dėlto daug lengviau tą vienintelę gyvybės duotą širdį sustiprinti. Ir ne tik sustiprinti, bet ir atjauninti“. V.Aken buvo vienas aktyviausių sveikatą stiprinančio bėgimo pradininkų ir propaguotojų Europoje.
Mintis, kad bet kurio amžiaus žmogui reikia judėti, ne nauja. Tačiau klausimas, kokius fizinius pratimus reikėtų atlikti individualiai, yra keblus. Garsus Rusijos chirurgas ir sveikos gyvensenos propaguotojas akademikas Nikolajus Amosovas, atsižvelgdamas į įvairių fizinių pratimų poveikį širdžiai, sąnariams, raumenims, patogumą kontroliuoti ir dozuoti krūvį, išorinių sąlygų sudarymo sąnaudas, laiką, skiriamą pasirengimui, ir laiką treniruotei, lėtam bėgimui skyrė ketvirtą vietą (po mankštos pratimų, bėgimo vietoje ir spartaus ėjimo). Optimalaus laiko, būtino sveikatinimo tikslams pasiekti, ir poveikio širdies bei kraujagyslių sistemai požiūriu pirmąją vietą akademikas skyrė lėtam bėgimui.
Biomechanikos požiūriu, žmogui tinkamiausia fizinio aktyvumo rūšis yra bėgimas ir ėjimas. Tai seniausi ir natūraliausi žmogaus judėjimo būdai.
Bėgimo privalumai yra šie:
– Bėgimas ir ėjimas nereikalauja ypatingų įgūdžių ir specialaus pasirengimo.
– Krūvis gali būti individualus, atitinkantis žmogaus amžių ir funkcines galimybes. Todėl bėgioti gali ne tik sveiki žmonės, bet ir varginami sveikatos sutrikimų.
– Bėgančio ar einančio žmogaus funkcinės būklės parametrus lengva kontroliuoti ir koreguoti. Nesudėtinga savikontrolė (pulso, kraujospūdžio, kvėpavimo dažnio, įveikiamo atstumo ir tempo). Savikontrolei būtina stebėti arterinio kraujo spaudimo ir pulso pokyčius. Pulso normai nustatyti galima taikyti formulę: 120 minus amžius (metais). Pavyzdžiui, 40-mečio bėgiko mėgėjo pulsas (krūvio metu) neturėtų būti didesnis kaip 80 kartų per minutę.
Įveikiamą atstumą ir bėgimo trukmę patogu vertinti žingsniamačiu (jį galima įsigyti vaistinėse). Jis taip pat suskaičiuoja, kiek nueita žingsnių, parodo, kiek sudeginta kalorijų. Šie duomenys saugomi 7 dienas ir tai patogu savikontrolei.
Kad būtum sveikas, nepakanka tik reguliarių fizinio kūno treniruočių. Reikia viso komplekso, kurį galima vadinti sveika gyvensena. Be fizinio aktyvumo, svarbu racionaliai maitintis, grūdintis, tinkamai kvėpuoti, laikytis dienos režimo, atsisakyti žalingų įpročių, būti gerai nusiteikusiam, mylėti ir būti mylimam...
Bėgimas – tai ilgalaikis periodiškas kūno pakėlimas prieš sunkio, arba Žemės traukos, jėgą. Bėgimo žingsnio cikle yra polėkio etapas, arba vadinamoji beatraminė fazė. Jos metu žmogaus kūnas nesiekia atramos – bėgimo takelio. Koją statant ant žemės, patiriamas atoveiksmis, kuris „išjudina“ kraują, sukelia jį aukštyn. Ši ypatybė ir lemia išskirtinį bėgimo poveikį organizmui. Minėtasis vidinis hidromechaninis kraujagyslių „masažas“ didina jų elastingumą, užkerta kelią aterosklerozei, veiksmingai padeda šalinti medžiagų apykaitos produktus. Panašus vidaus organų vibravimas patiriamas ir greitai einant kieta danga.
Kas yra Andrius Mamontovas, aiškinti, manau, nereikia nė vienam. Muzikantas, prodiuseris, aktorius – taip lakoniškai pristato jį šiuolaikinis žinių apie visus ir viską šaltinis Wikipedia. Dar priduria: pasisako už sveiką gyvenseną ir prieš svaigalų vartojimą, o nuo 1993 metų yra vegetaras....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauJudėjimas – viena svarbiausių geros savijautos ir sveikatos sąlygų bet kuriame amžiuje. Maži vaikai labai noriai juda, sportuoja, žaidžia aktyvius žaidimus. Augant šis noras paprastai mažėja, tad tėvų pareiga – jį skatinti. O geriausia tai daryti rodant pavyzdį, kartu aktyviai leidžiant laisvalaikį: keliaujant pėsčiomis, dviračiais ar baidarėmis, žaidžiant, krepšinį, futbolą, tenisą. Žiema – ne priežastis aptingti ir atsisakyti aktyvaus laisvalaikio. Pats laikas atidaryti slidinėjimo sezoną. ...
Skaityti daugiauŠaltuoju rudenio metu, kai nieko nesinori, kai nėra energijos ir jėgų, kai vaikštote susigūžę, kai mintys sukasi, kaip greičiau nuo visų atsiriboti, norisi įlįsti į šiltą lovą ar vonią ir apie nieką negalvoti, nes turite daugybę rūpesčių, įvairių darbų ir negalite atsipalaiduoti, susikaupti. Tad šiame straipsnyje pateiksime informaciją apie keletą galimų atsipalaidavimo ar energijos gavimo būdų, kurie tiks ne tik šaltuoju metų periodu, bet ir visus metus, kai bus sunku....
Skaityti daugiauKol dar geras oras, smagu gryname ore susirinkti paskutinius vitamino D prisotintus saulės spindulius. O ką veikti tokiu metų laiku? Žinoma, grybauti. „Aš grybauju nuo vaikystės, puikiai pažįstu grybus, ir man nereikia jokių patarimų, kaip neprisirinkti šungrybių!“ – pasakysite. Tačiau net ir renkant gerai žinomus valgomuosius grybus vis dėlto reikia laikytis kai kurių taisyklių, kad vėliau nekiltų sveikatos problemų....
Skaityti daugiauKada dar, jei ne rudenėjant, pradėti lankyti ar sugrįžti į sveikatingumo klubą ir pelnytai džiaugtis gera savijauta, gražiomis kūno linijomis bei jaunatve?!. ...
Skaityti daugiau„Pagerėjo sūnaus kalba – jei anksčiau sunkiai sekdavosi greitai kalbėti, tai dabar greitakalbė liejasi laisvai. Pirmi keturi mėnesiai smarkiai padėjo sukaupti dėmesį... Galiu pagaliau pasidžiaugti, kad suradom specialistę, kuriai mano vaikas svarbus, ji seka jo būklę...“ Taip viename interneto forumų pasisakiusi mama kalba apie neuropsichologinę sensomotorinę korekciją. Apie šį maždaug prieš porą dešimtmečių pradėtą taikyti būdą išsamiau paprašėme paaiškinti Jolantos Lazutkienės, ji kartu su kolege Raimonda Girčiene taiko šį metodą savo darbo praktikoje. ...
Skaityti daugiauTik iškritus sniegui ir pašalus žmonės itin dažnai paslysta, patiria įvairių traumų ir tiesiog užplūsta gydymo įstaigų traumataloginius skyrius. Griūnant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos traumos, įvairūs sumušimai. ...
Skaityti daugiauKlaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniai, įkūrę Mokinių Mokomąją Bendrovę, džiaugiasi kylančiu savo sukurtos programėlės populiarumu ir ateities perspektyvomis. Su vaikams skirta programėle „Klausk herojaus“ bendradarbiavimo sutartis jau pasirašė Raudonasis Kryžius ir „5 pėdutės“, o kitos organizacijos reiškia augantį susidomėjimą. ...
Skaityti daugiauRugsėjis – toks laikas, kai ne tik pasineriame į pirmuosius rudeniniais džiaugsmus ir rūpesčius, bet vis dar prisimename prabėgusios vasaros akimirkas. Tiesą pasakius, daugumą tos akimirkos ir nuotaikos lydės visus metus, padėdamos sulaukti kitų atostogų....
Skaityti daugiauEuropoje ir Amerikoje pilateso kūno tobulinimo programa naudojasi ne tik garsūs aktoriai, sportininkai, politikai. Tai tapo daugelio besirūpinančių savo sveikata gyvenimo dalimi. Jungtinėje Karalystėje pilateso pratimus gydytojai rekomenduoja savo pacientams. Vis populiarėja pilateso mankšta ir Lietuvoje. Kuo unikali ir naudinga sveikatai ši kūno treniravimo technika? Apie tai kalbamės su pilateso mankštų trenere Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauNorint turėti sveiką kūną ir guvų protą, būtina pasirūpinti fiziniu aktyvumu. Ne paslaptis, kad didžiausią naudą žmogus gauna sportuodamas gryname ore. Ką rinktis? Šiaurietišką ėjimą! Apie šio sporto naudą ir subtilybes pasakoja šiaurietiško ėjimo trenerė Janina Bazevičienė....
Skaityti daugiau
7min/km man gerai.Esu jau vyresnio amžiaus.Ir po rimtos ligos.Bėgu lėtai,bet ilgai.
Bėgant pulsas tik 80 kartų/min?. Kitas pavyzdys:"
...Amosovas, atsižvelgdamas į įvairių fizinių pratimų poveikį .., patogumą ..laiką..lėtam bėgimui skyrė ketvirtą vietą (po mankštos pratimų, bėgimo vietoje ir spartaus ėjimo)". Amosovas tikrai duoda tokią lentelę, bet pats į ją žiūri kritiškai, nes tik idiotas gali valandomis trepsėti vietoje. Sekančiame sakinyje autorė teigia, kad bėgimas jau pirmoje vietoje.
220-amzius(30)=190, 30-metis šiuo pvz. negali viršyti 190 pulso nes kas viršaus širdžiai
jau nesveika,norint bėgti 70 procentų pajėgumu reikia skaičiuoti taip 220-30*0,7=133.133 tai jusu pulsas bėgant 70 procentų pajėgumu,08 tai 80 proc. 09 tai 90proc.ir t.t.
kitoje literatūroje radau ne 120, o 180. Šis jau realesnis
Čia iš vieno straipsnio,o čia iš kito:
”Širdį treniruojantis pulso dažnio režimas
220 minus amžius (metais) x 0,8. Pavyzdžiui, jeigu penkiasdešimtmečio žmogaus pulsas bėgimo metu siekia 136 (220 – 50 x 0,8 = 136), jo judėjimo greitis teikia pakankamai naudos širdies ir kraujagyslių sistemai.”
Kuris teisus?:}}