){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kaip pavyko jaunam žmogui, tik dalinai matančiam, pasiekti aukštų sporto rezultatų? Kas gi tas stebuklingasis motoriukas, vedantis į optimizmą, aktyvų sportinį gyvenimą? Apie tai kalbamės su ne kartą garsinusiu Lietuvą Kęstučiu Bartkėnu ir ilgamečiu jo treneriu LKKA lengvosios katedros dėstytoju Alfonsu Buliuoliu.
[klausimas]Kada prasidėjo Jūsų sportinė karjera?[/klausimas]
Kęstutis Bartkėnas:
Baigęs Vilniaus aklųjų ir silpnaregių mokyklą, dirbau Kauno aklųjų ir silpnaregių kombinate ir kartu treniravausi pas sporto mokyklos trenerį Joną Burakovą. Bėgiojau trumpas bei vidutinio nuotolio distancijas, tačiau norėjau pasiekti geresnių rezultatų. Man pasisekė, kai prieš dvylika metų sutikau LKKA Lengvosios atletikos trenerį Alfonsą Buliuolį. Jis jau turėjo darbo su neįgaliais sportininkais praktikos. Tarp mūsų užsimezgė draugiški santykiai. Dėl mano sutrikusio regėjimo, aišku, iškildavo tam tikrų sunkumų treniruotės metu, bet man labai padėjo treneris, tad sėkmingai yrėmės į priekį. 2002 m. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių čempionate iškovojau pirmąsias vietas bėgdamas trumpas ir vidutines distancijas. Su treneriu A. Buliuoliu sėkmingai dirbame iki šiol.
[klausimas]Kaip jums pavyko sportininką su daline negalia įtikinti, kad gali pasiekti dar geresnių rezultatų bėgdamas ilgas distancijas? [/klausimas]
Treneris Alfonsas Buliuolis:
Mano lūkesčiai pasiteisino - Kęstutis nuo pirmosios dienos negailėjo jėgų rimtam sportui. Todėl netrukus džiaugėmės pirmaisiais rezultatais: 1993 m. Airijoje vykusiame Europos čempionate 800 m bėgimo rungtyje jis buvo trečias, o 1500 m rungtyje iškovojo sidabro medalį. Ši pergalė ir buvo pagrindinis postūmis tęsti sportinę karjerą.
Po metų Berlyne vykusiame pasaulio aklųjų ir silpnaregių čempionate 1500 m bėgimo rungtyje Kęstutis finišavo antras. Pradėjome intensyviai ruoštis Atlantos parolimpinėms žaidynėms. Džiaugiuosi, kad pakako argumentų įtikinti Kęstutį, jog jis tikrai pasieks geresnių rezultatų bėgdamas ilgus nuotolius. Tai buvo svarbus persilaužimas jo paties galimybių įvertinimo skalėje. Taip ir įvyko. Už iškovotus medalius 1996 m. Atlantos paraolimpinėse žaidynėse Kęstutis Bartkėnas apdovanotas III laipsnio Gedimino ordinu.
[klausimas]Kaip aktyvus sportas pakeitė Jūsų fizinį, dvasinį ir emocinį gyvenimą? Ką bėgimas Jums duoda kaip asmenybei?[/klausimas]
Kęstutis Bartkėnas:
Iš tiesų sportas man davė labai daug - tai bendravimas, laisvalaikis, savo jėgų išbandymas, savęs realizavimas. Į sveikųjų sportą padeda integruotis klubinė veikla. “Išėjimas į viešumą” man taip pat labai svarbu. Tuomet tarp sveikųjų sportininkų bendraminčių jaučiuosi normalus žmogus, net pamirštu savo negalią. Kai esu užimtas, į galvą nelenda liūdnos mintys, paprasčiausiai nėra laiko galvoti apie savo problemas ar ligą.
Patinka bėgioti Panemunės šile, ten turiu kelias savo trasas, jas gerai pažįstu ir galiu prabėgti net užsimerkęs. Per dieną nubėgu 20 km, per savaitę - iki 150 km. O blogos emocijos geriausiai sudega bėgimo takelyje. Pasportavęs geriau jaučiuosi. Tuomet grįžtu namo nepiktas, nusiraminęs. Tuo džiaugiasi žmona Diana ir dukrelė Reda. Žodžiu, fizinis nuovargis mane veikia teigiamai - tai puikus užsiėmimas nuo depresijos, įtampos ar nusivylimo. Atradau puikų vaistą kūnui ir sielai.
[klausimas]Ar tiesa, kad turintis dalinę regėjimo negalią Kęstutis bėga be palydovo? [/klausimas]
Alfonsas Buliuolis:
Taip, Kęstutis visada bėga be palydovo. Kai bėgimo trasa yra lygi ir be jokių kliūčių, praktiškai problemų nebūna. Jei treniruotės metu stadione pastatoma kokia nors kliūtis, būtinai apie tai sportininką įspėju, kitaip Kęstutis kliūties gali nepastebėti. Pavojinga situacija, jei netikėtai į taką priešais išbėga kiti atletai. Buvo atvejų, kai susidūrimo išvengti nepavykdavo. Laimei, rimtų traumų nepasitaikė. Sudėtingiau bėgti miške - net žinomoje trasoje gali pasitaikyti netikėta kliūtis, šaka ar atsitiktinis praeivis. Tenka bėgti atsargiau. Dažniau treniruojamės šviesiu paros metu, nes sportininkui bėgti vienam esant prieblandai pernelyg rizikinga, o ir treniruotė tampa neefektyvi.
[klausimas]Ar Jus palaiko šeima? Ar pritaria Jūsų aktyviam sportiniam gyvenimui?[/klausimas]
Kęstutis Bartkėnas:
Šeima labai mane palaiko, aš už tai esu labai dėkingas savo likimo draugei Dianai, kuri taip pat turi regėjimo negalią ir yra antros grupės invalidė. Mes abu gauname invalidumo pensijas.
Beje, 1999 m. mano žmona dalyvavo Europos aklųjų ir silpnaregių čempionate Portugalijoje, kur šuolio į aukštį ir į tolį rungtyse iškovojo bronzos medalius. Laisvalaikio turime mažai, bet visada renkamės aktyvesnį jo praleidimo būdą - kur nors visi išvažiuojame ar einame pasivaikščioti.
[klausimas]Pradėjęs sportuoti po šešerių metų perėjote į sveikesniųjų sportininkų grupę. Ar galima teigti, kad bėgimas kiek nors stabilizavo jūsų ligą?[/klausimas]
Kęstutis Bartkėnas:
Mano regėjimas stabilizavosi - bent neblogėja taip sparčiai. Tai mane labai džiugina. 1998 m. pasaulio čempionate Madride dalyvavau geriau matančiųjų sportininkų grupėje ir 10 000 m bei 5000 m rungtyse pasisekė iškovoti bronzos medalius. Treneris mane įtikino, kad galiu dalyvauti ir sveikųjų sportininkų varžybose. Šiais metais Lietuvos čempionate 10 000 m bėgimo rungtyje iškovojau antrąją vietą tarp visų Lietuvos bėgikų. Aktyviai sportuoju jau nemažai metų, ir regėjimas neblogėja, tikiuosi neblogės ir ateityje.
[klausimas]Gerbiamas treneri, kaip keitėsi jūsų auklėtinio sveikata, charakteris skaičiuojant vis didėjančią medalių kolekciją?[/klausimas]
Alfonsas Buliuolis:
Kęstutis labiau subrendo, tapo ištvermingesnis, savarankiškesnis; žino, ko nori ir ką gali pasiekti. 1999 metais Lisabonoje Kęstutis tapo Europos čempionu net tris kartus: 1500 m, 5000 m ir 10 000 m bėgimo rungtyje. Kitais metais Paraolimpinėse žaidynėse Sidnėjuje 5000 m. bėgimo rungtyse - trečias. 2001 metais Europos čempionate Bialystoke 5000 m ir 10 000 m bėgime - pirmas, o 1500 m rungtyje - trečias. 2002 m pasaulio čempionate Lilio mieste 10 000 m bėgimo rungtyje iškovotas pirmasis pasaulio čempiono titulas. 2003 m. Europos čempionate Olandijoje buvo pirmas 5000 m bėgimo ir sunkioje maratono distancijoje. Tais pačiais metais Atėnuose vykusiame Pasaulio maratono čempionate užėmė trečiąją vietą. Šiemet Atėnų paraolimpinėse žaidynėse 10 000 m distancijoje buvo trečias. O jei kas paklaustų, kiek iškovota Lietuvos čempionato aukso medalių, manau, jog ir Kęstutis negalėtų greitai atsakyti - tektų visą medalių kolekciją perskaičiuoti. Džiaugiuosi, kad pavyko jį uždegti noru sportuoti ir drauge nužygiuoti iki aukščiausios apdovanojimų pakylos.
[klausimas]Ką norėtumėte palinkėti neįgaliems žmonėms, kai užpuola rudens depresija, niūrios mintys? Kaip gyventi, kad to nebūtų?[/klausimas]
Kęstutis Bartkėnas:
Svarbiausia - turėti kokį nors užsiėmimą. Ką nors veikti, ko nors siekti, tik neužsisklęsti savyje, neužsidaryti savo kiaute. Labai svarbu, kad tokį gyvenimo būdą palaikytų šeima, artimi žmonės. Jeigu aš nieko neveikčiau ir sėdėčiau namuose, tikriausiai tapčiau didelis ligonis.
Alfonsas Buliuolis:
Aš manau, kad kiekvienas neįgalus žmogus turėtų išreikšti save per meną, muziką, sportą, žodžiu, per sritį, kuri jam labiau priimtina. Blogiausia - sėdėti namuose ir galvoti tik apie savo negalią! Paraolimpinėse žaidynėse teko matyti sportininkų, neturinčių abiejų rankų, su kojos protezu, sėdinčių invalido vežimėlyje, bet dauguma stengiasi būti savarankiški. Neeilinės pagarbos vertas sportininkas, kuris be rankų paima puodelį į dantis, pats atsigeria ir susitvarko kitas būtinas reikmes be kitų pagalbos. Kartais olimpiniame kaimelyje norėjosi padėti vienam ar kitam sportininkui su negalia, bet neretai jie net įsižeisdavo ir atsisakydavo pagalbos. Tokį jų poelgį reikia suprasti taip: jie nesijaučia neįgalūs ir stengiasi būti visaverčiai visuomenės nariai.
Kas yra Andrius Mamontovas, aiškinti, manau, nereikia nė vienam. Muzikantas, prodiuseris, aktorius – taip lakoniškai pristato jį šiuolaikinis žinių apie visus ir viską šaltinis Wikipedia. Dar priduria: pasisako už sveiką gyvenseną ir prieš svaigalų vartojimą, o nuo 1993 metų yra vegetaras....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauJudėjimas – viena svarbiausių geros savijautos ir sveikatos sąlygų bet kuriame amžiuje. Maži vaikai labai noriai juda, sportuoja, žaidžia aktyvius žaidimus. Augant šis noras paprastai mažėja, tad tėvų pareiga – jį skatinti. O geriausia tai daryti rodant pavyzdį, kartu aktyviai leidžiant laisvalaikį: keliaujant pėsčiomis, dviračiais ar baidarėmis, žaidžiant, krepšinį, futbolą, tenisą. Žiema – ne priežastis aptingti ir atsisakyti aktyvaus laisvalaikio. Pats laikas atidaryti slidinėjimo sezoną. ...
Skaityti daugiauŠaltuoju rudenio metu, kai nieko nesinori, kai nėra energijos ir jėgų, kai vaikštote susigūžę, kai mintys sukasi, kaip greičiau nuo visų atsiriboti, norisi įlįsti į šiltą lovą ar vonią ir apie nieką negalvoti, nes turite daugybę rūpesčių, įvairių darbų ir negalite atsipalaiduoti, susikaupti. Tad šiame straipsnyje pateiksime informaciją apie keletą galimų atsipalaidavimo ar energijos gavimo būdų, kurie tiks ne tik šaltuoju metų periodu, bet ir visus metus, kai bus sunku....
Skaityti daugiauKol dar geras oras, smagu gryname ore susirinkti paskutinius vitamino D prisotintus saulės spindulius. O ką veikti tokiu metų laiku? Žinoma, grybauti. „Aš grybauju nuo vaikystės, puikiai pažįstu grybus, ir man nereikia jokių patarimų, kaip neprisirinkti šungrybių!“ – pasakysite. Tačiau net ir renkant gerai žinomus valgomuosius grybus vis dėlto reikia laikytis kai kurių taisyklių, kad vėliau nekiltų sveikatos problemų....
Skaityti daugiauKada dar, jei ne rudenėjant, pradėti lankyti ar sugrįžti į sveikatingumo klubą ir pelnytai džiaugtis gera savijauta, gražiomis kūno linijomis bei jaunatve?!. ...
Skaityti daugiau„Pagerėjo sūnaus kalba – jei anksčiau sunkiai sekdavosi greitai kalbėti, tai dabar greitakalbė liejasi laisvai. Pirmi keturi mėnesiai smarkiai padėjo sukaupti dėmesį... Galiu pagaliau pasidžiaugti, kad suradom specialistę, kuriai mano vaikas svarbus, ji seka jo būklę...“ Taip viename interneto forumų pasisakiusi mama kalba apie neuropsichologinę sensomotorinę korekciją. Apie šį maždaug prieš porą dešimtmečių pradėtą taikyti būdą išsamiau paprašėme paaiškinti Jolantos Lazutkienės, ji kartu su kolege Raimonda Girčiene taiko šį metodą savo darbo praktikoje. ...
Skaityti daugiauTik iškritus sniegui ir pašalus žmonės itin dažnai paslysta, patiria įvairių traumų ir tiesiog užplūsta gydymo įstaigų traumataloginius skyrius. Griūnant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos traumos, įvairūs sumušimai. ...
Skaityti daugiauKlaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniai, įkūrę Mokinių Mokomąją Bendrovę, džiaugiasi kylančiu savo sukurtos programėlės populiarumu ir ateities perspektyvomis. Su vaikams skirta programėle „Klausk herojaus“ bendradarbiavimo sutartis jau pasirašė Raudonasis Kryžius ir „5 pėdutės“, o kitos organizacijos reiškia augantį susidomėjimą. ...
Skaityti daugiauRugsėjis – toks laikas, kai ne tik pasineriame į pirmuosius rudeniniais džiaugsmus ir rūpesčius, bet vis dar prisimename prabėgusios vasaros akimirkas. Tiesą pasakius, daugumą tos akimirkos ir nuotaikos lydės visus metus, padėdamos sulaukti kitų atostogų....
Skaityti daugiauEuropoje ir Amerikoje pilateso kūno tobulinimo programa naudojasi ne tik garsūs aktoriai, sportininkai, politikai. Tai tapo daugelio besirūpinančių savo sveikata gyvenimo dalimi. Jungtinėje Karalystėje pilateso pratimus gydytojai rekomenduoja savo pacientams. Vis populiarėja pilateso mankšta ir Lietuvoje. Kuo unikali ir naudinga sveikatai ši kūno treniravimo technika? Apie tai kalbamės su pilateso mankštų trenere Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauNorint turėti sveiką kūną ir guvų protą, būtina pasirūpinti fiziniu aktyvumu. Ne paslaptis, kad didžiausią naudą žmogus gauna sportuodamas gryname ore. Ką rinktis? Šiaurietišką ėjimą! Apie šio sporto naudą ir subtilybes pasakoja šiaurietiško ėjimo trenerė Janina Bazevičienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę