){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Su scenos grandu, kuris netrukus įpusės septintą dešimtmetį, kalbėjomės per tradicinį Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno skyriaus organizuojamą Spaudos balių, į kurį dainininkas užsuko prieš privatų koncertą. Tai gana simboliška – žurnalistikos studijas baigęs dainininkas tokiomis progomis savo dainomis neretai pradžiugina žiniasklaidos atstovus.
Stasys Povilaitis pastebėjo, kad jo jaunystės metais daug kas ne taip tiesiai rinkosi savo gyvenimo kelią kaip dabartiniai moksleiviai. Pats Stasys mokėsi Kauno 4-ojoje vidurinėje mokykloje, muzikos mokykloje lankė smuiko ir obojaus pamokas, dainavo Kauno radiofono berniukų chore, o, būdamas penkiolikos, išvyko į Palangą. Šį posūkį jo gyvenime lėmė antroji mamos santuoka. Palangoje baigęs aštuonmetę mokyklą, Stasys įsidarbino statybininku. Mokslus tęsė vakarinėje mokykloje, ją baigęs, išvyko studijuoti į Vilnių žurnalistikos. Ten jį pastebėjęs kompozitorius Mikas Vaitkevičius pakvietė dainuoti ansamblyje „Ritmas“.
„Jau dainavau, kai įstojau į žurnalistiką. Bestudijuodamas dainavau ir dainavau... Atsimenu, dėstęs partijos istoriją dėstytojas man pateikė pastabą: „Vaikine, vis dainuoji naktiniame bare, žiūrėk, iš ko duoną valgysi“. Atsakiau, kad kol kas dainuodamas valgau baltą duoną. Dėstytojui tai labai nepatiko, o man pačiam tai buvo pranašiški žodžiai. Netrukus taip išėjo, kad pakvietė į profesionalią sceną, baigiau žurnalistiką neakivaizdžiai – buvo gaila mesti nebaigtas studijas.“
Paklaustas, ar neteko dvejoti, kas jam yra svarbiau – estrada ar žurnalistika, S.Povilaitis pastebėjo, kad, pradėjęs dirbti profesionalioje scenoje, niekada neabejojo, kad eina teisingu keliu.
„Nors kai kas bandė tų abejonių pasėti, nepavyko“, – ištarė estrados žvaigždė.
Poreikis rašyti, domėtis šalies įvykiais, filmuoti ar fotografuoti išliko? S.Povilaitis sakė nesąs žiniasklaidos, juo labiau televizijos žmogus, į ją nesiveržia, labai sijoja savo pasirodymus televizijoje.
„Mane domina tik muzikinės laidos, o ne pliurpalų šou. Žiniasklaida tiek pagelto, gal net džiaugiuosi, kad nesu jos atstovas“, – pastebėjo pašnekovas.
Kaune gimusį dainininką dažniausiai galima sutikti Vilniuje ir Palangoje.
„Jei koncertuoju kituose miestuose, nakvoti važiuoju į tą būstą, kuris yra arčiau. Tačiau dabar Palangoje gyvenu jau daugiau negu Vilniuje", – prisipažino žinomas dainininkas.
Pasiteirautas, kada gi prasideda jo pajūrio sezonas, dainininkas net nustebo. Palangoje būna visais metų laikais, nemažai – ir žiemą. Šią kaip niekada anksčiau teko dažnai kasti sniegą. Nenusikasęs jo, negalėdavo automobiliu įvažiuoti į kiemą.
Vasaras dažniausiai Palangoje nuosavame name leidžiantis dainininkas mano, kad per daugelį metų kurortas daug nepasikeitė. „Jūra ta pati, žmonės irgi tie patys, gal tik kai kurie statiniai kinta“, – įsitikinęs dainininkas.
Jam Palangoje gražiausiai vieta – Botanikos sodas. Dažnai jį galima sutikti ir Palangos turguje, į kurį kone kas antrą dieną eina apsipirkti. Mėgstamiausias poilsio laikas yra ruduo, rugsėjis. Tada kurorte jau nebėra tiek daug žmonių, dar būna šilta ir galima puikiai pailsėti.
Estrados žvaigždė sako, kad jo kasdienė dienotvarkė yra gana nekintama. Keliasi apie 9 valandą ryto. Pabudęs išgeria stiklinę vandens, po to – puodelį juodos kavos, tuomet užsirūko ir tik po šių ritualų pusryčiauja. Ypač mėgsta grikių košę.
Prieš pietus dainininkas eina pasivaikščioti, apsipirkti. Pietūs – lengvi: įvairios sriubos, sumuštinis, po jų stengiasi valandai numigti pietų miego. Tikrieji scenos grando pietūs – maždaug septintą valandą vakaro, kada dainininkas valgo karštą mėsos patiekalą. Po koncertų paprastai taip pat sočiai užkanda.
„Nesportuoju, mėgstu tik fizinę kultūrą. Labai mėgstu vasarą plaukioti, daug pėsčiomis vaikštau visais metų laikais. Jei, būdamas Palangoje, kurią nors dieną nenueinu prie jūros, manau, kad ji praėjo veltui. Ir Vilniuje stengiuosi kuo daugiau vaikščioti ir mažiau naudotis automobiliu. Gyvenu patogioje vietoje, senamiestyje, susitikimus skiriu irgi gretimai, tad Vilniuje automobilis man nė nereikalingas. O Palangoje juo labiau visur gali nueiti pėsčiomis, tai yra nedidelio miestelio privalumas. O dar gamta, pušynas, pajūris. Be jūros neįsivaizduoja savo poilsio“, – pasakojo dainininkas, mėgstantis ne tik paplaukioti, bet ir pagrybauti, pasimėgauti pirtimi.
S.Povilaičio koncertų skaičius taip pat daug priklauso nuo metų laikų. Vasarą jų daugiau, o žiemą – saikingai. „Beveik nevažinėju į koncertus, kai keliai slidūs“, – ištarė dainininkas.
Pastebėjus, kad daugumai tautiečių scena asocijuojasi su nesveiku gyvenimo būdu, S.Povilaitis atsakė, kad daugelis dainininkų ir aktorių taip gyvena ne dėl savo kaltės. Jie daug laiko praleidžia ant ratų, kelionėse, valgo skubėdami kur nors pakelėje, degalinėse. Ir laikytis dienotvarkės, atsigulti miegoti iki vidurnakčio jiems daug sunkiau – koncertų salėse, klubuose dažnai vyksta vėlyvi pasirodymai.
„Tai sveikatai nėra gerai. Gyvenu ne taip, nesilankau vakarėliuose. Nebent juose stoviu scenoje“, – sakė dainininkas.
O kaip prie scenos žmonių dažnai prilipę žalingi įpročiai – bemiegės naktys, alkoholis ir rūkymas? S.Povilaitis sakė, kad dabar jam labai svarbu derinti poilsį su darbu, ir jis sugeba tai padaryti. Pasisėdėjimus su kolegomis iki ryto tik prisimena, bet ir anksčiau jų būta tik tuo atveju, jeigu galėdavo ilgiau pamiegoti ir atsigauti iki kito koncerto. Tas gyvenimo etapas baigėsi daugiau kaip prieš dvidešimt metų.
Jei kas ir primeta jam tuos blogus įpročius, klysta – alkoholio ir netvarkingo gyvenimo ritmo dainininkas atsisakė jau senai. Prisipažino bandęs mažinti ir surūkomų cigarečių skaičių, bet nepavyko – kasdien surūko daugiau nei pakelį cigarečių.
Tą didelį posūkį jo gyvenime lėmė liga – cukrinis diabetas. Sužinojęs, kad sveikata sušlubavusi, scenos grandas nedvejodamas pakluso medikų ir sveikos gyvensenos patarimams: valgyti periodiškai tam tikru laiku, atsisakyti saldumynų ir riebaus maisto, keturis kartus per dieną tikrintis gliukozės kiekį kraujyje, leistis insuliną, pakankamai judėti ir ilsėtis.
„Neleidžiu sau persivalgyti, valgyti saldumynų (nors jų ir nemėgsta), vengiu rūkyto, kepto maisto, renkuosi lengvesnius, liesesnius produktus, seku savo svorį. Tiesa, labai užsimanęs rūkytos mėsytės, suvalgau mažą gabalėlį, bet netinkamu maistu tikrai nepiktnaudžiauju, pakankamai judu ir ilsiuosi. Pasakiau sau: „Nesiderina liga ir tavo gyvenimo būdas, reikia keisti gyvenseną“, tą ir darau“, – pasakojo dainininkas.
Koncertai koreguoja ir jo vartojamas ir insulino dozes. Dainininkas neslepia, kad valgo ne vėliau kaip 2 valandas prieš koncertą – mat pilnas skrandis, kaip pats sako S.Povilaitis, trukdo „atsiverti“ balsui ir sielai – įsijausti į dainą, perteikti emocijas (daug scenos žmonių visai nevalgo visą dieną prieš koncertą). Prieš koncertą dainininkas būtinai susileidžia ir insulino, nors gliukozės kiekis kraujyje nukrinta maždaug 4 punktais, tad po jo dažnai suvalgo šokolado ar hematogeno.
Kokia dainininko misija? Pasak S.Povilaičio, misija – labai skambus žodis. Jis yra pramoginės muzikos atstovas ir turi stengtis, kad jo dainos padėtų žmonėms atsipalaiduoti ir gerai jaustis, jog į koncertą atėjęs žmogus pamirštų buitį, rūpesčius ir pasisemtų geros nuotaikos.
Kada žmogus jaučiasi laimingas? „Kai darai tą, ką mėgsti, dažnai jautiesi laimingas. Ir tas nuovargis po darbo yra malonus“, – sakė S.Povilaitis.
Kur jo populiarumo paslaptis? Į šį klausimą dainininkas sako nežinąs atsakymo. Publiką jis lygina su įnoringa panele – vieną dieną nešioja ant rankų, o kitą – be gailesčio nusisuka. Todėl džiaugiasi, kad turi jį mėgstančių žiūrovų.
Kas yra Andrius Mamontovas, aiškinti, manau, nereikia nė vienam. Muzikantas, prodiuseris, aktorius – taip lakoniškai pristato jį šiuolaikinis žinių apie visus ir viską šaltinis Wikipedia. Dar priduria: pasisako už sveiką gyvenseną ir prieš svaigalų vartojimą, o nuo 1993 metų yra vegetaras....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauJudėjimas – viena svarbiausių geros savijautos ir sveikatos sąlygų bet kuriame amžiuje. Maži vaikai labai noriai juda, sportuoja, žaidžia aktyvius žaidimus. Augant šis noras paprastai mažėja, tad tėvų pareiga – jį skatinti. O geriausia tai daryti rodant pavyzdį, kartu aktyviai leidžiant laisvalaikį: keliaujant pėsčiomis, dviračiais ar baidarėmis, žaidžiant, krepšinį, futbolą, tenisą. Žiema – ne priežastis aptingti ir atsisakyti aktyvaus laisvalaikio. Pats laikas atidaryti slidinėjimo sezoną. ...
Skaityti daugiauŠaltuoju rudenio metu, kai nieko nesinori, kai nėra energijos ir jėgų, kai vaikštote susigūžę, kai mintys sukasi, kaip greičiau nuo visų atsiriboti, norisi įlįsti į šiltą lovą ar vonią ir apie nieką negalvoti, nes turite daugybę rūpesčių, įvairių darbų ir negalite atsipalaiduoti, susikaupti. Tad šiame straipsnyje pateiksime informaciją apie keletą galimų atsipalaidavimo ar energijos gavimo būdų, kurie tiks ne tik šaltuoju metų periodu, bet ir visus metus, kai bus sunku....
Skaityti daugiauKol dar geras oras, smagu gryname ore susirinkti paskutinius vitamino D prisotintus saulės spindulius. O ką veikti tokiu metų laiku? Žinoma, grybauti. „Aš grybauju nuo vaikystės, puikiai pažįstu grybus, ir man nereikia jokių patarimų, kaip neprisirinkti šungrybių!“ – pasakysite. Tačiau net ir renkant gerai žinomus valgomuosius grybus vis dėlto reikia laikytis kai kurių taisyklių, kad vėliau nekiltų sveikatos problemų....
Skaityti daugiauKada dar, jei ne rudenėjant, pradėti lankyti ar sugrįžti į sveikatingumo klubą ir pelnytai džiaugtis gera savijauta, gražiomis kūno linijomis bei jaunatve?!. ...
Skaityti daugiau„Pagerėjo sūnaus kalba – jei anksčiau sunkiai sekdavosi greitai kalbėti, tai dabar greitakalbė liejasi laisvai. Pirmi keturi mėnesiai smarkiai padėjo sukaupti dėmesį... Galiu pagaliau pasidžiaugti, kad suradom specialistę, kuriai mano vaikas svarbus, ji seka jo būklę...“ Taip viename interneto forumų pasisakiusi mama kalba apie neuropsichologinę sensomotorinę korekciją. Apie šį maždaug prieš porą dešimtmečių pradėtą taikyti būdą išsamiau paprašėme paaiškinti Jolantos Lazutkienės, ji kartu su kolege Raimonda Girčiene taiko šį metodą savo darbo praktikoje. ...
Skaityti daugiauTik iškritus sniegui ir pašalus žmonės itin dažnai paslysta, patiria įvairių traumų ir tiesiog užplūsta gydymo įstaigų traumataloginius skyrius. Griūnant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos traumos, įvairūs sumušimai. ...
Skaityti daugiauKlaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniai, įkūrę Mokinių Mokomąją Bendrovę, džiaugiasi kylančiu savo sukurtos programėlės populiarumu ir ateities perspektyvomis. Su vaikams skirta programėle „Klausk herojaus“ bendradarbiavimo sutartis jau pasirašė Raudonasis Kryžius ir „5 pėdutės“, o kitos organizacijos reiškia augantį susidomėjimą. ...
Skaityti daugiauRugsėjis – toks laikas, kai ne tik pasineriame į pirmuosius rudeniniais džiaugsmus ir rūpesčius, bet vis dar prisimename prabėgusios vasaros akimirkas. Tiesą pasakius, daugumą tos akimirkos ir nuotaikos lydės visus metus, padėdamos sulaukti kitų atostogų....
Skaityti daugiauEuropoje ir Amerikoje pilateso kūno tobulinimo programa naudojasi ne tik garsūs aktoriai, sportininkai, politikai. Tai tapo daugelio besirūpinančių savo sveikata gyvenimo dalimi. Jungtinėje Karalystėje pilateso pratimus gydytojai rekomenduoja savo pacientams. Vis populiarėja pilateso mankšta ir Lietuvoje. Kuo unikali ir naudinga sveikatai ši kūno treniravimo technika? Apie tai kalbamės su pilateso mankštų trenere Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauNorint turėti sveiką kūną ir guvų protą, būtina pasirūpinti fiziniu aktyvumu. Ne paslaptis, kad didžiausią naudą žmogus gauna sportuodamas gryname ore. Ką rinktis? Šiaurietišką ėjimą! Apie šio sporto naudą ir subtilybes pasakoja šiaurietiško ėjimo trenerė Janina Bazevičienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę