Žodis „gydomasis“ čia atsirado neatsitiktinai. Manoma kad senovėje, matriarchato laikais moterys visoje žemėje šoko ritualinius pirmų mėnesinių, vaisingumo, gimdymo šokius (net mūsų laikais kai kuriuose Irano kaimuose ir senovės Nubijos teritorijoje moterys gimdo šokdamos šį šokį). Dabartinis arabiškas pilvo šokis yra kilęs iš senųjų folklorinių šokių, kurių pagrindas ir yra šie archajiniai šokiai. Jų metodika ir technika skiriasi nuo to šokio, kurio mokomasi norint pasirodyti šiuolaikinėje programoje ant scenos ar siekiant vilioti vyrus. Gydomojo pilvo šokio ištakos aptinkamos daugelyje senovės kultūrų. Šiaurės Afrikoje, Irane, Vidurio Rytuose yra daugybė šio šokio krypčių, kiekvienos tautos šokis skirtingas, priklausomai nuo papročių ir tradicijų, skirtingi ir kostiumai, bet judesiai panašūs – tai lyg moteriško judėjimo kodas – minkštos rankos, atpalaiduotas sprandas, siūbuojantys klubai. Tai Rytų tautinis šokis, kurio pagrindas yra fizinis judesys, dvasinis komfortas ir terapija. Pilvo šokio supratimas vakarų pasaulyje dažnai iškreiptas, neatitinkantis tikrosios „gydomojo pilvo šokio“ sampratos. Vakarų šalyse šokamas pilvo šokis dažniausiai toli gražu nebėra tradicinis rytietiškas pilvo šokis, jame galime tik aptikti tam tikrus gydomojo pilvo šokio elementus, įpintus į kitas šokio kryptis. Tokias šokių programas su arabiško šokio elementais galima pamatyti estradoje, naktiniuose klubuose, diskotekose. Šiuo metu pilvo šokis populiarus ne tik Rytuose, bet ir Vakaruose, tik jų principai skiriasi. Tradicinis šokio drabužis galabiya – tai skara ant galvos ir ilga, iki pat žemės, tiesaus kirpimo balta suknelė su skara ant klubų. Apnuoginto kūno stiliaus drabužiai atkeliavo taip pat iš Vakarų kultūros.
„Baladi“ šokį moterys šokdavo basomis kitoms moterims daugelyje viso Egipto gyvenviečių. Šokio esmė – sustiprinti gimdymui reikalingus raumenis, atpalaiduoti ir masažuoti vidaus organus, įkvėpti pasitikėjimo savimi, gerinti lankstumą ir kraujotaką, atjaunėti. Pilvo šokis ir buvo skirtas ir norinčioms pastoti arba nėščioms moterims, nes pilvas būtent ir siejamas su moters vaisingumu. Pilvo šokio pagrindu laikyta moters prigimtis ir ryšys su moteriškuoju pradu. Neatsižvelgiant į moters amžių ir fizinį pasiruošimą, buvo tikėta, kad pilvo šokis padeda išlaisvinti kūno grakštumą ir grožį, kuris moteriai duotas gamtos.
Tokių pilvo šokio principų jau seniai laikomasi daugelyje pasaulio šalių: Vokietijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje ir kitose šalyse. Vokietijoje šio šokio mankštos užsiėmimai vyksta specialiuose moterų sveikatingumo centruose, ginekologinėse klinikose, taip vadinamose „ruckshule“ – pažodžiui „nugaros“ mokyklose, taip pat gimdymo namuose nėščiųjų ir tik ką pagimdžiusių grupėse. Šioje šalyje yra sukaupta daugiametė būtent gydomojo pilvo šokio patirtis ir praktika. Sveikatingumo įstaigose, ginekologinėse klinikose, gimdymo namuose pilvo šokis neišvengiamai atlieka savo tiesioginę funkciją –profilaktinę ir gydomąją. Pilvo šokiais siekiama sumažinti menstruacijų skausmus, skatinti vaisingumą, palengvinti gimdymą, ir, žinoma, atskleisti moteriškumą ir grožį. Gydymo ir sveikatingumo įstaigose šokio principas – judesio lavinimas, teigiamos emocijos, sugebėjimas valdyti kūną tokį, koks jis yra, nesiekiant iš esmės keisti kūno svorio, o tik padailinti konstitucines kūno linijas. Sporto klubuose daugiau pabrėžiama judėjimo, mankštos ir aerobikos svarba, kurių metu daugiau akcentuojamas antsvorio mažinimas.
Šokio terapija sveikatos požiūriu yra labai naudinga, tačiau reikia atminti, kad gydomieji rezultatai pasiekiami tik tada, kai judesiai atliekami taisyklingai. Prieš pradedant lankyti užsiėmimus būtina pasitarti su gydytoju, tačiau Lietuvoje gydytojai nelabai turi informacijos apie tai. Būtina suprasti, kad po pirmųjų užsiėmimų norimų rezultatų tikrai nėra. Moterys dažnai galvoja, kad iš karto pagerės savijauta, pasikeis laikysena: nugara išsitiesins, dings susikaustymas, judesiuose ir eisenoje atsiras laisvumas, deja – taip nėra. Pokyčiai pradeda ryškėti tik ilgainiui, kai pradedama jausti kiekviena kūno dalis. Tam kartais prireikia net kelerių metų, bet guodžia tai kad pats užsiėmimas yra malonus, atpalaiduojantis nuo stresų ir padedantis pamiršti dienos problemas.
Norint lankyti pilvo šokio užsiėmimus, svarbūs ir tikslai, kuriuos norima pasiekti. Vienos moterys ateina į užsiėmimus, tikėdamos, kad po kelių užsiėmimų pradės šokti. Deja, taip nėra. Pirmiausia reikia išmokti gydomosios mankštos pratimus. Mankšta turi būti nuolatinė, kad išsijudintų sąnariai ir galima būtų įpinti gydomosios mankštos pratimus į vientisą šokį.
Užsiėmimai tinka bet kurio amžiaus ir sudėjimo moterims, tik kiekvienam amžiui taikomos skirtingos technikos.
Užsiėmimai prasideda specialiu visų sąnarių apšilimu, po to atliekami tempimo pratimai, o tada dinamiški judesiai įpinami į šokį. Mankštos metu atliekami judesiai žymiai lėčiau, jie nuolat kartojami. Šokyje viskas vyksta daug greičiau ir judesiai, išmokti gydomosios mankštos užsiėmimų metu atrodo visai kitaip. Pradžioje parenkamos net ne arabiškos melodijos, o dažnai lėtos, meditacinės, su pasikartojančiu ritmu. Gydomosios mankštos judesiai dažniausiai yra sukamieji, t.y. ratai, spiralės, aštuoniukės. Judesiai pradedami nuo galvos, po to seka: pečiai, liemuo, klubai, kojos, plaštakos, pėdos. Tokiais judesiais sąnario judinimas vyksta ratu. Iš pradžių tikrai sunku atlikti tokius pratimus, bet ilgainiui pradeda sąmoningai judėti kiekviena kūno dalis. Atliekant šiuos pratimus, mankštinamas visas moters kūnas. Reikia pirmiausia išmokti teisingai judėti, kad judesys nebūtų įtemptas, o tik vėliau ritmiškai tą judesį pakartoti šokyje.
Juda visas kūnas: nuo galvos iki pirštų galiukų. Jei žiūrėti iš anatomijos pusės, tai daugiausia galbūt juda klubai, o pilvo raumenys įjungiami, visiškai kitaip nei kitose mankštose. Pilvo šokyje moters pilvas ir klubai prideda daug moteriško žavesio, todėl klaidinga manyti, kad šis šokis padaro pilvą plokščią, kietą. Moters pilvas turi būti elastingas, todėl pilvo šokis primena apie tikrąjį moteriškumą. Pagal tradicijas Rytų šalyse vertinamos putlios moteriškos formos: apvalūs klubai, išryškinta krūtinė ir lygus, bet neraumeningas pilvas, nors nėra taisyklės kad tik tam tikro sudėjimo moteris gali gražiai šokti šį šokį. Bet kokio amžiaus ir kūno formų moteris gali atrodyti nuostabi ir nepakartojama.
Specialių pratimų dėka atpalaiduojami kaklo ir sprando raumenys, pečiai išvaduojami nuo sustingimo, krūtinės ląsta pasikelia, formuojasi gražesnė krūtinės padėtis, dubuo randa taisyklingesnę padėtį, atsipalaiduoja nugaros raumenys, padidėja pilvo sienelės tonusas. Be to, yra mankštinamas vadinamasis dubens dugnas, kuris kartais būna genetiškai silpnas ar susilpnėja dėl bendro raumenų tonuso sumažėjimo ar po gimdymo, ypač „kerpant“ tarpvietę. Laisvėja čiurnos sąnariai, formuojasi taisyklinga pėdos padėtis, klubų sąnariai tampa judrūs, keliai nesustingę, plaštakos tampa minkštos, nes judinamas kiekvienas piršto sąnarys. Tai tinkamiausia mankšta iš karto po gimdymo – norint sugrąžinti makšties elastingumą, pilvo sienelės tamprumą ir pradinę nugaros padėtį.
Aš, kaip gydytoja, daug metų gilinausi į stuburo problemas ir įsitikinau, kad, norint išlaikyti stuburo lankstumą ir gyvybingumą, tikrai neužtenka vien gydomųjų masažų ar kitų gydomųjų procedūrų. Būtinas taisyklingas judėjimas – judesys, kurio technikas ir principus galime aptikti jogos, pilateso, ciguno ir kitose dabar plačiai paplitusiose ir žinomose praktikose. Gydomojo pilvo šokio mankšta pasižymi principais, kurie atitinka gydomąjį fiziologinį judesį. Rytietiškų šokių judesiai gydo tiek fizinę moters sveikatą, tiek dvasinę. Harmoningi judesiai stiprina pasitikėjimą savimi, pakelia nuotaiką, atgaivina sielą. Moteris pradeda judėti laisvai, lengvai, grakščiai ir minkštai. Ypač sužavėjo vyresnio amžiaus moterys (apie šešiasdešimt metų), kurių judesiai yra laisvi ir be jokio senatvinio sukaustymo, ir kurios pasakojo, kad šiuo dalyku jos užsiima maždaug dvidešimt metų, tai yra nuo to laiko, kai jis iš viso atsirado Vokietijoje ir todėl yra tokios judrios. Tai dar labiau įkvėpė gilintis į šio šokio paslaptis.
Kas yra Andrius Mamontovas, aiškinti, manau, nereikia nė vienam. Muzikantas, prodiuseris, aktorius – taip lakoniškai pristato jį šiuolaikinis žinių apie visus ir viską šaltinis Wikipedia. Dar priduria: pasisako už sveiką gyvenseną ir prieš svaigalų vartojimą, o nuo 1993 metų yra vegetaras....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauJudėjimas – viena svarbiausių geros savijautos ir sveikatos sąlygų bet kuriame amžiuje. Maži vaikai labai noriai juda, sportuoja, žaidžia aktyvius žaidimus. Augant šis noras paprastai mažėja, tad tėvų pareiga – jį skatinti. O geriausia tai daryti rodant pavyzdį, kartu aktyviai leidžiant laisvalaikį: keliaujant pėsčiomis, dviračiais ar baidarėmis, žaidžiant, krepšinį, futbolą, tenisą. Žiema – ne priežastis aptingti ir atsisakyti aktyvaus laisvalaikio. Pats laikas atidaryti slidinėjimo sezoną. ...
Skaityti daugiauŠaltuoju rudenio metu, kai nieko nesinori, kai nėra energijos ir jėgų, kai vaikštote susigūžę, kai mintys sukasi, kaip greičiau nuo visų atsiriboti, norisi įlįsti į šiltą lovą ar vonią ir apie nieką negalvoti, nes turite daugybę rūpesčių, įvairių darbų ir negalite atsipalaiduoti, susikaupti. Tad šiame straipsnyje pateiksime informaciją apie keletą galimų atsipalaidavimo ar energijos gavimo būdų, kurie tiks ne tik šaltuoju metų periodu, bet ir visus metus, kai bus sunku....
Skaityti daugiauKol dar geras oras, smagu gryname ore susirinkti paskutinius vitamino D prisotintus saulės spindulius. O ką veikti tokiu metų laiku? Žinoma, grybauti. „Aš grybauju nuo vaikystės, puikiai pažįstu grybus, ir man nereikia jokių patarimų, kaip neprisirinkti šungrybių!“ – pasakysite. Tačiau net ir renkant gerai žinomus valgomuosius grybus vis dėlto reikia laikytis kai kurių taisyklių, kad vėliau nekiltų sveikatos problemų....
Skaityti daugiauKada dar, jei ne rudenėjant, pradėti lankyti ar sugrįžti į sveikatingumo klubą ir pelnytai džiaugtis gera savijauta, gražiomis kūno linijomis bei jaunatve?!. ...
Skaityti daugiau„Pagerėjo sūnaus kalba – jei anksčiau sunkiai sekdavosi greitai kalbėti, tai dabar greitakalbė liejasi laisvai. Pirmi keturi mėnesiai smarkiai padėjo sukaupti dėmesį... Galiu pagaliau pasidžiaugti, kad suradom specialistę, kuriai mano vaikas svarbus, ji seka jo būklę...“ Taip viename interneto forumų pasisakiusi mama kalba apie neuropsichologinę sensomotorinę korekciją. Apie šį maždaug prieš porą dešimtmečių pradėtą taikyti būdą išsamiau paprašėme paaiškinti Jolantos Lazutkienės, ji kartu su kolege Raimonda Girčiene taiko šį metodą savo darbo praktikoje. ...
Skaityti daugiauTik iškritus sniegui ir pašalus žmonės itin dažnai paslysta, patiria įvairių traumų ir tiesiog užplūsta gydymo įstaigų traumataloginius skyrius. Griūnant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos traumos, įvairūs sumušimai. ...
Skaityti daugiauKlaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniai, įkūrę Mokinių Mokomąją Bendrovę, džiaugiasi kylančiu savo sukurtos programėlės populiarumu ir ateities perspektyvomis. Su vaikams skirta programėle „Klausk herojaus“ bendradarbiavimo sutartis jau pasirašė Raudonasis Kryžius ir „5 pėdutės“, o kitos organizacijos reiškia augantį susidomėjimą. ...
Skaityti daugiauRugsėjis – toks laikas, kai ne tik pasineriame į pirmuosius rudeniniais džiaugsmus ir rūpesčius, bet vis dar prisimename prabėgusios vasaros akimirkas. Tiesą pasakius, daugumą tos akimirkos ir nuotaikos lydės visus metus, padėdamos sulaukti kitų atostogų....
Skaityti daugiauEuropoje ir Amerikoje pilateso kūno tobulinimo programa naudojasi ne tik garsūs aktoriai, sportininkai, politikai. Tai tapo daugelio besirūpinančių savo sveikata gyvenimo dalimi. Jungtinėje Karalystėje pilateso pratimus gydytojai rekomenduoja savo pacientams. Vis populiarėja pilateso mankšta ir Lietuvoje. Kuo unikali ir naudinga sveikatai ši kūno treniravimo technika? Apie tai kalbamės su pilateso mankštų trenere Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauNorint turėti sveiką kūną ir guvų protą, būtina pasirūpinti fiziniu aktyvumu. Ne paslaptis, kad didžiausią naudą žmogus gauna sportuodamas gryname ore. Ką rinktis? Šiaurietišką ėjimą! Apie šio sporto naudą ir subtilybes pasakoja šiaurietiško ėjimo trenerė Janina Bazevičienė....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę