){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Prieš kelerius metus peržengęs 80 metų slenkstį, nusipelnęs Kauno medicinos universiteto klinikų gydytojas Stasys Daktaravičius niekada nesigailėjo pasirinkęs gydytojo profesiją. Ne šiaip sau su aktyviu darbu atsisveikino būdamas net 78 metų. Gyva legenda tapęs gydytojas, buvusių bendradarbių ir kolegų dar vadinamas Klinikų istorijos enciklopedija, savo akimis matė, kaip kūrėsi Kauno klinikinė ligoninė, viena po kitos dygo naujos profilinės klinikos, neatpažįstamai keitėsi didžiausios Lietuvos ligoninės aplinka. Šiandien tai jau istorija, kurios unikalius fotoarchyvus ilgai rinko ir saugojo S.Daktaravičius.
Paskatintas tėvo, kaimo siuvėjo, tapti gydytoju, nes, anot jo, būdamas gydytoju gali pragyventi ir ant kelmo, ponas Stasys pasuko sostinėn, į Vilniaus universitetą, kur medicinos meno mokėsi vienerius metus. Išlaikiusį vos vieną egzaminą pirmakursį medicinos studentą netikėtai užklupo Antrasis pasaulinis karas. Po metų grįžęs į Kauno universiteto Medicinos fakulteto antrą kursą, su pertraukomis 1948 m. baigė medicinos studijas. Nebijojo gyvenimo ant kelmo, kaip sakė jo tėvas.
Chirurgu norėjusiam tapti S.Daktaravičiui likimas iškrėtė pokštą. Vietoj tikėtosios chirurgo vietos Kauno klinikose tuomet dar jaunam gydytojui teko išmėginti savo jėgas akušerijos ir ginekologijos srityje. „Kai sužinojau, kur teks dirbti, pasijutau kaip kuolu gavęs per galvą“, – šypsodamasis prisiminė S.Daktaravičius. Ką tik „iškeptas“ moterų gydytojas vis dėlto nesibodėjo savo darbo, nors praktikoje pasitaikydavo visko.
„Pirmaisiais darbo metais viskas atrodydavo baisu. Atrodė, kad nieko nemoki ir nepadarysi savo darbo kaip reikia. Tačiau ilgainiui tampi toks virtuozas, kad tada jau, atrodo, tau nėra lygių. Deja, iš savo patirties žinau: neperšokęs duobės, nesakyk op“, – porino S.Daktaravičius. Jauną, savimi pasitikintį gydytoją mokė pirmosios klaidos.
Ginekologinės operacijos metu pradurta gimda buvo labai rimtas signalas, kad per didelis pasitikėjimas savo jėgomis neleidžia gydytojui susikaupti, ko labai reikia operuojant. „Iš to nepasimokius, antrą kartą nesėkmė koją pakišo. Šį kartą netyčia įpjoviau pacientės žarnyną. Prasidėjo komplikacijos. Mano siaubui nebuvo ribų. Pamenu, kad tuomet dvi naktis prasėdėjau prie tos moters lovos, nuolat skaičiuodamas pulsą. Ačiū Dievui, viskas baigėsi laimingai, bet šitos pamokos nepamiršau visą savo gyvenimą“, – prisiminė gydytojas.
Problemas išgyventi padėjo sveikas humoro jausmas. S.Daktaravičius ir šiandien nepametė įsitikinimo, kad humoro jausmas gydytojo darbe neabejotinai labai svarbus. Kaip be jo, jei aplinkui vienos moterys! Vieną nuramink, kitą – padrąsink, o be humoro jausmo visos dienos ligoninėje būtų buvusios pilkos.
O kaip gi tarnybiniai romanai didžiausioje šalies ligoninėje? Žinoma, kad jų buvo! Tačiau šelmiškai prisimerkęs ponas Stasys išdidžiai pareiškė, kad santykiai su kolegėmis jo paties ir sutiktų moterų gyvenimui nepakenkė. Nors jautė simpatiją ne vienai šauniai bendradarbei. „Išlikau ištikimas žmonai ir orus. Mūsų santykiai tarnyboje neperžengė leistino bendravimo ribų“, – pridūrė jis. Apie tai, ko gero, bylojo ir žmonos, žinomos akių ligų gydytojos profesorės Emilijos Daktaravičienės paveikslas ant erdvaus kambario sienos.
Kur slypi žmogaus dvasinė stiprybė? Ponas Stasys mintimis iš karto nukrypo į patį žmogų. „Tvirtos moralės, tikintis žmogus dvasiškai nebus silpnas. Šios savybės padės jam atlaikyti visus gyvenimo išbandymus“, – teigė patyręs pašnekovas.
1952 metai nubrėžė visiškai naują gyvenimo liniją praktikuojančio gydytojo kasdienybėje. Tais metais S.Daktaravičius buvo pakviestas dirbti Klinikų vyriausiojo gydytojo pavaduotoju. Tuomet Kauno Klinikose vyko didžiosios statybos. Todėl S.Daktaravičius labai apdairiai nusprendė kaupti statybų fotoarchyvus, kurie ir šiandien primena „didžiojo skruzdėlyno“ laikus. Ponas Stasys, išlaikęs pavydėtiną atmintį, vardijo, kokios profilinės klinikos kuriais metais buvo pastatytos Kaune.
Iki 1987 metų administracinis darbas davė savo vaisių, tačiau gydytoją nuvargino. Pašaukimas laukė gydytojo. Netrukus S.Daktaravičius vėl grįžo prie praktinio darbo. Tačiau šį kartą gydytojas buvo nuoseklus. Pasirinko… fizioterapiją! Paklausus, kodėl taip nukrypo nuo chirurgijos, nuskambėjo paprastas atsakymas „nebereikėjo budėti naktimis“.
Medikas ne tik dirbo gydytoju, bet ir įsijungė į visuomeninę veiklą. Tuometinis Kauno medicinos instituto savaitraštis „Tarybinis medikas“ penėjo S.Daktaravičiaus gebėjimą sklandžiai reikšti mintis, kurį išugdė meilė knygoms. Dar visai neseniai atvertus dabartinio Kauno medicinos universiteto savaitraščio „Ave Vita“ puslapius buvo galima rasti ir S.Daktaravičiaus straipsnių.
„Mano laikų gydytojas buvo vertas savo vardo ir pagarbos. Kyšiai tais laikais nebuvo madingi. Iš pacientų medikai niekada akiplėšiškai nereikalaudavo dovanėlių, kaip tai tapo įprasta dabar. Kiekvienas nuoširdžiai dirbdavom savo darbą, negalvodami apie užmokestį. Jei pacientai pasveikdavo, tai būdavo geriausias įvertinimas ir padėka“, – sakė ponas Stasys. Šiandienos gydytoją 52 gyvenimo metus atidavęs medicinai S.Daktaravičius įvertino drąsiai – prekeiviai sveikata. Kur dingo gydytojo pašaukimas, plaukiantis iš širdies? Kaip be jo dirbti su pacientais? Visa tai S.Daktaravičius mato šiuolaikinių gydytojų gyvenime. Žinoma, ne visų.
Pensija – ne toks metas, kai galima tinginiauti. Pripratęs prie nuolatinio darbo ritmo, žmogus ir nedirbdamas profesinio savo darbo dirba. Tai patvirtino ir ponas Stasys, kuris savo namuose yra sukaupęs trijų tūkstančių knygų biblioteką, kurios dvasiniais perlais iki šiol žavisi ir skaito. Skaitinius paįvairina prie namų įkurtas šiltnamis, kuriuo rūpinasi pats gydytojas.
Įdomu tai, kad tradicinis gydytojas nepripažįsta tradicinių vaistų, o jų prisirenka iš gamtos rankų. „Cheminiai vaistai – tikri nuodai, o vaistažolės ir troškulį malšina, ir gaivina, ir gydo. Jei gamtos vaistus vartosi protingai, o susirgęs nelėksi į darbą kaip akis išdegęs, vietoj to išsigulėsi dieną kitą, liga pasitrauks be pasekmių. Svarbiausia viską daryti su saiku“, – patarė puikiai atrodantis į devintą dešimtį įžengęs medikas.
Kas yra Andrius Mamontovas, aiškinti, manau, nereikia nė vienam. Muzikantas, prodiuseris, aktorius – taip lakoniškai pristato jį šiuolaikinis žinių apie visus ir viską šaltinis Wikipedia. Dar priduria: pasisako už sveiką gyvenseną ir prieš svaigalų vartojimą, o nuo 1993 metų yra vegetaras....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauJudėjimas – viena svarbiausių geros savijautos ir sveikatos sąlygų bet kuriame amžiuje. Maži vaikai labai noriai juda, sportuoja, žaidžia aktyvius žaidimus. Augant šis noras paprastai mažėja, tad tėvų pareiga – jį skatinti. O geriausia tai daryti rodant pavyzdį, kartu aktyviai leidžiant laisvalaikį: keliaujant pėsčiomis, dviračiais ar baidarėmis, žaidžiant, krepšinį, futbolą, tenisą. Žiema – ne priežastis aptingti ir atsisakyti aktyvaus laisvalaikio. Pats laikas atidaryti slidinėjimo sezoną. ...
Skaityti daugiauŠaltuoju rudenio metu, kai nieko nesinori, kai nėra energijos ir jėgų, kai vaikštote susigūžę, kai mintys sukasi, kaip greičiau nuo visų atsiriboti, norisi įlįsti į šiltą lovą ar vonią ir apie nieką negalvoti, nes turite daugybę rūpesčių, įvairių darbų ir negalite atsipalaiduoti, susikaupti. Tad šiame straipsnyje pateiksime informaciją apie keletą galimų atsipalaidavimo ar energijos gavimo būdų, kurie tiks ne tik šaltuoju metų periodu, bet ir visus metus, kai bus sunku....
Skaityti daugiauKol dar geras oras, smagu gryname ore susirinkti paskutinius vitamino D prisotintus saulės spindulius. O ką veikti tokiu metų laiku? Žinoma, grybauti. „Aš grybauju nuo vaikystės, puikiai pažįstu grybus, ir man nereikia jokių patarimų, kaip neprisirinkti šungrybių!“ – pasakysite. Tačiau net ir renkant gerai žinomus valgomuosius grybus vis dėlto reikia laikytis kai kurių taisyklių, kad vėliau nekiltų sveikatos problemų....
Skaityti daugiauKada dar, jei ne rudenėjant, pradėti lankyti ar sugrįžti į sveikatingumo klubą ir pelnytai džiaugtis gera savijauta, gražiomis kūno linijomis bei jaunatve?!. ...
Skaityti daugiau„Pagerėjo sūnaus kalba – jei anksčiau sunkiai sekdavosi greitai kalbėti, tai dabar greitakalbė liejasi laisvai. Pirmi keturi mėnesiai smarkiai padėjo sukaupti dėmesį... Galiu pagaliau pasidžiaugti, kad suradom specialistę, kuriai mano vaikas svarbus, ji seka jo būklę...“ Taip viename interneto forumų pasisakiusi mama kalba apie neuropsichologinę sensomotorinę korekciją. Apie šį maždaug prieš porą dešimtmečių pradėtą taikyti būdą išsamiau paprašėme paaiškinti Jolantos Lazutkienės, ji kartu su kolege Raimonda Girčiene taiko šį metodą savo darbo praktikoje. ...
Skaityti daugiauTik iškritus sniegui ir pašalus žmonės itin dažnai paslysta, patiria įvairių traumų ir tiesiog užplūsta gydymo įstaigų traumataloginius skyrius. Griūnant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos traumos, įvairūs sumušimai. ...
Skaityti daugiauKlaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos mokiniai, įkūrę Mokinių Mokomąją Bendrovę, džiaugiasi kylančiu savo sukurtos programėlės populiarumu ir ateities perspektyvomis. Su vaikams skirta programėle „Klausk herojaus“ bendradarbiavimo sutartis jau pasirašė Raudonasis Kryžius ir „5 pėdutės“, o kitos organizacijos reiškia augantį susidomėjimą. ...
Skaityti daugiauRugsėjis – toks laikas, kai ne tik pasineriame į pirmuosius rudeniniais džiaugsmus ir rūpesčius, bet vis dar prisimename prabėgusios vasaros akimirkas. Tiesą pasakius, daugumą tos akimirkos ir nuotaikos lydės visus metus, padėdamos sulaukti kitų atostogų....
Skaityti daugiauEuropoje ir Amerikoje pilateso kūno tobulinimo programa naudojasi ne tik garsūs aktoriai, sportininkai, politikai. Tai tapo daugelio besirūpinančių savo sveikata gyvenimo dalimi. Jungtinėje Karalystėje pilateso pratimus gydytojai rekomenduoja savo pacientams. Vis populiarėja pilateso mankšta ir Lietuvoje. Kuo unikali ir naudinga sveikatai ši kūno treniravimo technika? Apie tai kalbamės su pilateso mankštų trenere Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauNorint turėti sveiką kūną ir guvų protą, būtina pasirūpinti fiziniu aktyvumu. Ne paslaptis, kad didžiausią naudą žmogus gauna sportuodamas gryname ore. Ką rinktis? Šiaurietišką ėjimą! Apie šio sporto naudą ir subtilybes pasakoja šiaurietiško ėjimo trenerė Janina Bazevičienė....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę