Kelrodė žvaigždė – gyvenimo geismas

„Žolinčių akademijos“ , „Šermukšnėlės“ bei Panemunės bendruomenės sveikatos mokyklų vadovė Danutė Kunčienė pernai LTV buvo nominuota Metų šviesuliu „Už gyvenimo geismą“, jos vadovaujamą „Žolinčių akademiją“ asociacija „Sportas visiems“ pripažino geriausiu sveikuolių klubu. Kalbamės su alternatyviosios medicinos propaguotoja, kas rytą su meile pasveikinančia saulę, sugebančia nepasiduoti mūsų skubančiam gyvenimo tempui ir vardan savo ir kitų žmonių sveikatos, mūsų liaudies tradicijų išsaugojimo namuose kepti duoną, kasmet prisirinkti bent pusšimtį vaistinių augalų, puoselėti nykstančių augalų augimvietes, tebegaminti gilių ir kiaulpienes varnalėšos šaknų, morkų, cikorijos ir grūdų kavą, ketinančia net spausti dilgėlių aliejų. Norintiems atrasti savo takelį į sveikatą ponia Danutė gali pateikti šimtus savo išbandytų patarimų.

Kaip įsisukote į sveikatos klubų veiklą, tapote kelių jų vadove?

Maždaug prieš 20 metų pradėjau ieškoti savo kelio į sveiką gyvenseną, 1991-aisiais baigiau Palangos K Dineikos sveikatos mokyklą (vėliau ji pakeitė pavadinimą). Tada pasidomėjau, ar Kaune nėra sveikatos klubo, kad rasčiau bendraminčių. Taip atradau Kauno jungtinį sveikatos klubą, kuriam vadovavo ir vadovauja Petras Sventickas, jam esu dėkinga už daugybę pamokų. Prisimenu, kaip į Kauno jungtinį sveikatos klubo renginį, žemės dieną Lampėdžiuose, nuvažiavau dviračiu su dubenėliu šaldytų braškių. Priėmė labai šiltai, greitai pakvietė į tarybą, buvau ir pirmininko pavaduotoja. Dalyvavau sveikuolių veikloje ir vis mokiausi. Žmogus neturi pasirinkimo – tobulėja ar stovi vietoje. Dar aktyviai veikdama Kauno jungtiniame sveikatos klube su Galina ir Lukrecija sau padarėme sulčių stovyklą. Mums patiko. Kitąkart ją darėme ne tik sau, bet ir dar keliems sveikuoliams. Jiems patiko, žmonės ragino vėl ir vėl jas daryti. Maždaug prieš 4–5 metus įsiliejau į Kauno miesto Panemunės bendruomenės veiklą. Nesu abejinga esantiems šalia: žmonių klausiu, kas atsitiko, kuo galiu padėti, man nesunku pakelti šiukšlę. Suorganizavau kelis užsiėmimus sveikatos tema bendruomenėje, jie paprašė daugiau – taip lengva saviveikla, žaidimas tapo sveikatos mokyklą, į kurią žmonės noriai renkasi. Dar sukūriau „Šermukšnėlės“ sveikatos mokyklą. Esu linkusi prie gamtos, domiuosi žolynais, todėl su keliais bičiuliais – Jonu Skonsmanu ir Ksavera Vaištariene – įkūrėme „Žolinčių akademiją“, kuri formaliai įregistruota jau beveik prieš trejus metus.

Galima teirautis, kuri iš šių veiklų Jums svarbiausia?

Kaip žmogus negali atsakyti, kurie pirštai jam svarbiausi, taip negaliu atsakyti ir į šį klausimą. Man tai vientisa veikla, jos viena kitą papildo ir praturtina.

Kaip manote, kas svarbiausia, kad žmogus jaustųsi sveikas?

Pirmiausia – pozityvios mintys. Antraip nebus jokios sveikatos. Jei žmogus jaučiasi prislėgtas, nerimauja, blogės ir jo savijauta. Kiek mūsų mintys švarios, tiek gera mūsų sveikata. Žiūrėkit, kokie giedri veidai tų žmonių, kurie moka džiaugtis gyvenimu ir kokie – paniurėlių. Sveikata – brangiausias turtas, ją reikia puoselėti. Kažkas turi iš prigimties stiprią sveikatą, kitam jai palaikyti reikia įdėti daug pastangų.
Mąstyti pozityviai žmogus turi mokytis. Reikia mokytis sąmoningai stebėti savo mintis ir dirbti su jomis, norėti negrįžti prie blogų minčių. Gal gali padėti ir geros knygos, spektakliai, koncertai arba meditacija, joga.

Pasaulinė sveikatos organizacija sveikatą apibūdina ne tik ligų ir fizinės negalios nebuvimą, bet ir fizinę, dvasinę bei socialinę žmonių gerovę. Kiek, Jūsų galva, svarbu ta socialinė gerovė, kad žmogus jaustųsi sveikas?

Socialinė gerovė daug gal ir nereiškia, bet minimumą reikia turėti. Žmogus geriau jaučiasi, kai turi savo namus ar bent kambarį – tada jis saugesnis. Smagiau, kai gali nusipirkti slides ar pačiūžas, vaikščiojimo lazdas. Nemanau, kad sveikam gyvenimui reikia prabangos, bet tam tikrų lėšų reikia. Ne itin daug. Labai gerai, kai šeimoje yra palaikymas, o ne šaipymasis. Dažnai vienas iš namiškių mokosi gyventi pozityviai, medituoja, o kitas vis šaiposi. Tada jam daug sunkiau, vis reikia išvaikyti blogas mintis.

Ką pati darote vardan savo sveikatos?

Kasdien dirbu vardan jos. Ryte nusišypsau sau, ištardama, kad prasideda puiki diena, padėkojimu Aukščiausiajam, visoms matomoms nematomoms būtybėms už tai, ką esu patyrusi gyvenime gero ir už prabėgusią, išaušusią dieną, išbėgu pasivaikščioti ir pasimankštinti į lauką, pasikalbu su saule, vėju, stengiuosi saikingai ir sveikai maitintis. Dalinuosi savo patirtimi su kitais, padrąsinu žmones keisti savo gyvenseną.

Kaip sudarėte šią savo sveikatinimosi sistemą, kas joje svarbiausia?

Mokiausi iš įvairių šaltinių. Iš savo klaidų, iš to, kas parašyta knygose. Vieni dalykai labiau tiko, kiti – mažiau. Visi esam individualūs, todėl ir maitintis turime skirtingai, rinktis kitokias mankštas, kitą veiklą. Vieniems reikia aktyvios mankštos, kitiems – ramesnės, bet kas rytą, vos pabudus, gerai išsirąžyti būtina kiekvienam. Judėjimas, fiziniai pratimai taip pat būtini visiems, tik reikia pasirinkti tokius, kurie teiktų malonumo. Man netinka šokiai, sporto klubai, reikia erdvės, gamtos, miško, atvirų laukų. Bandžiau sportuoti sporto salėse, šokti – ne, ne tai. Uždarose erdvėse jaučiuosi daug prasčiau negu bėgiodama lauke. Kitam geriau atvirkščiai – blogai vėjas, žiedadulkės, bado žolės.
Svarbu ir nepersistengti, nesiekti atsigriebti per vieną dieną už visą savaitę ar mėnesį.

Gal galėtumėte pasakyti, kas svarbiausi žiemą, pavasarį ir kitais metų laikais?

Kiekvieną metų laiką reikia pajausti ir išgyventi, gyventi to metrų laiko ritmu. Vasarą gera pavaikščioti po rasotą žolę, žiemą – puriu sniegu. Žiemą tinka šildantys produktai, šiltas maistas, aktyvesni judesiai, vasarą reikia prisivalgyti šviežių uogų ir vaisių, tada tinka vėsesni valgiai, šaltos sriubos, nesinori bėgti kroso, geriau pavažinėti dviračiu, pasivaikščioti, paplaukioti atviruose vandens telkiniuose. Svarbu džiaugtis kiekvienu metų laiku. Mes, lietuviai, esame turtingi, nes turime ir tūkstančius gaivios žalios spalvos atspalvių, ir sniego baltumo, ryškiaspalvių žiedų.

Pernai suorganizavote 16 sulčių stovyklų, skaitėte 60 paskaitų. Kas šiemet Jūsų darbe svarbiau – asmeninė patirtis ar teorinės žinios, domėjimasis alternatyviąja medicina?

Svarbu derinys. Domiuosi alternatyviąja medicina, nenubraukiu moderniosios medicinos pasiekimų. Ne viskas joje blogai, reikia tik susirasti medikų, kurie į žmogų žiūri kaip į visumą. Reikia domėtis naujausiais mokslo pasiekimas, jungti seną su nauju, žiūrėti, kas kada kam tinka, tą ir daryti.

Namuose kepate duoną, darote gilių ir kiaulpienės šaknų, varnalėšos šaknų, morkų, cikorijos ir grūdų kavą, esate išleidusi knygą „75 darnios mitybos receptai“. Kas Jums tie senieji protėvių patiekalai – noras išsaugoti tradicijas, sveikesnė mityba, kantrybės išbandymas, pastangos nepasiduoti visuotiniam skubėjimo, masinio vartojimo vajui?
Pagarba mūsų protėviams, noras mokytis ir perimti jų išminties, pagarbos sau ir artimui, gamtai ir visai gyvybei, mokėjimo paprastai gyventi. Jie mokėjo iš „gamtos knygos“ pažinti visatos Kūrėją, jį mylėti. Dar iki šių dienų išlikusios tradicijos, gamtos virsmo šventės byloja apie tai, ko nevalia ir mums pamiršti ir padeda tai daryti.

Pernai Jūsų iniciatyva tūkstančiai tautiečių audė Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui tūkstančio žolynų takelį. Kas Jums yra augalas?

Augalus vadinu savo sesėmis ir broliais, medžius – vyresniaisiais, žoles – jaunesniaisiais. Jaučiu jų gyvybę, pulsavimą, galiu apkabinti, paglostyti, pabučiuoti. Taip nuo mažens. Gal todėl, kad užaugau kaime. Žaidžiau žolynuose, žolės buvo ir lėlių apdarai, ir pinigai žaidžiant parduotuves. Medžiai miške visi turėjo širdį, girdėjau jos plakimą, jų kraujo tekėjimą. Tvirti tikiu ir gydomąja augalų galia.

Populiariausi straipsniai

Pilvo apačios skausmas

Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiau
Kai lytinis aktas baigiasi per greitai

Kiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiau
Mėnesinių ciklo sutrikimai. Kada verta susirūpinti?

Kasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiau
Ausies sieros kamštį galite pašalinti patys

Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiau
Ūžimas ausyse: ar verta susirūpinti?

Beveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiau
Ginekologija: klausimai ir atsakymai

Tikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiau
Lytiniai santykiai nėštumo metu

Kiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiau
Vaisingų ir nevaisingų dienų skaičiavimo metodai

Moksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiau
Ginekologė Violeta Jonaitienė: „Už hormoninę spiralę skirčiau Nobelio premiją“

Ginekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiau
Irzlumą, nerimą ar raumenų skausmus sumažins magnis!

Vitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiau
Ką žinome apie kūno temperatūrą?

Žmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiau
Ką gali soda?

Nuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiau
Organizmą reikia valyti. Kaip?

Medicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiau
Ilgalaikė pakilusi temperatūra – organizmo pagalbos šauksmas

Pakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau
Kodavimas nuo alkoholizmo

Ne vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiau
Priklausomumas nuo alkoholio ir jo gydymas

Šiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau